Sekite 15min Google
Vietoje, kur laikinai rūšiuojama dalis Vilniaus regione susidarančių atliekų, po atviru dangumi matomos augančios atliekų krūvos.
Gyventojų skambučių sulaukę Lietuvos žaliųjų partijos atstovai oficialiai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, VAATC ir Aplinkos apsaugos departamentą, prašydami paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu šioje vietoje vykdoma veikla, kokios aplinkosaugos priemonės taikomos ir kaip užtikrinama aplinkinių gyventojų bei aplinkos apsauga.
„Vos prieš savaitę vilniečiams buvo pasakyta, kad krizė suvaldyta ir atliekų tvarkymo sistema stabilizuota. Tačiau jeigu atliekų kalnai tiesiog perkeliami į kitą miesto dalį, sunku tai vadinti krizės suvaldymu.
Krizė nėra suvaldyta, jei ji tik pakeičia adresą. Gyventojai turi teisę žinoti, ar ši teritorija apskritai pritaikyta tokiam mišrių komunalinių atliekų kiekiui laikyti ir rūšiuoti, ar tam pakanka turimų leidimų, kaip užtikrinama dirvožemio, paviršinių nuotekų ir visai šalia tekančios Vilnelės apsauga“, – sako Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Pasak jos, papildomų klausimų kelia ir artimiausiomis dienomis prognozuojami krituliai.
„Gyventojai pagrįstai klausia, kaip tokioje teritorijoje bus valdomas nuo atliekų susidarantis filtratas ir paviršinės nuotekos. Tai nėra smulkmena – tai vieni svarbiausių aplinkosauginių klausimų, į kuriuos atsakingos institucijos privalo atsakyti viešai ir aiškiai“, – teigia I. Budraitė.
Buvęs aplinkos viceministras Martynas Norbutas sako, kad krizės valdymas neturėtų apsiriboti vien naujų atliekų rūšiavimo vietų paieška.
„Iš savivaldybės vadovų daugiausia girdime apie sutartis, operatorius ir teisminius ginčus. Tačiau negirdime kreipimosi į pačius vilniečius. Jeigu išgyvename atliekų krizę, kodėl nėra aiškaus kvietimo dar atsakingiau rūšiuoti? Kodėl vis dar delsiama pereiti prie tikro atskiro maisto atliekų surinkimo konteineriais? Būtent maisto atliekos karštomis vasaros dienomis yra pagrindinis kvapų ir biologinės taršos šaltinis. Kuo mažiau jų pateks į mišrų atliekų srautą, tuo mažesni bus atliekų kalnai ir jų poveikis aplinkai bei šalia atliekų tvarkymo vietų gyvenantiems žmonėms“, – sako M. Norbutas.
Į Lietuvos žaliųjų partiją kreipęsi Naujosios Vilnios gyventojai teigia, kad apie mišrių komunalinių atliekų rūšiavimą jų kaimynystėje bendruomenė iš anksto nebuvo informuota.
Žalieji teigia, kad kreipsis į atsakingas institucijas prašydami pateikti informaciją, ar Pramonės g. 141 teritorija yra pritaikyta tokiam mišrių komunalinių atliekų kiekiui laikyti ir rūšiuoti, kokie didžiausi atliekų kiekiai joje gali būti laikomi, kokiais leidimais remiantis vykdoma veikla, kaip užtikrinama paviršinių nuotekų ir galimo filtrato kontrolė, kokia aplinkosauginė stebėsena vykdoma ir kokiam laikotarpiui ši laikina atliekų tvarkymo schema yra numatyta.
Vilniaus regiono atliekų tvarkymo krizė kilo po 2025 m. balandį Gariūnuose įvykusio gaisro Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamykloje. Daugiau nei metus ribotais pajėgumais veikusiame objekte susikaupė dešimtys tūkstančių tonų mišrių komunalinių atliekų. Liepos pabaigoje teismui leidus VAATC perimti gamyklos operavimą, dalis atliekų rūšiavimo laikinai perduota bendrovėms „Ecoservice“, „Ekonovus“ ir „Ekobazė“.
