Viena didžiausių šiemet kamuolinio žaibo sukelta nelaimė užfiksuota Kelmės rajone, o Kaune automobiliai kentėjo nuo krušos. Bendrovė perspėja, kad nuostoliai dar gali išaugti, nes klientai praneša apie naujus atvejus, o sinoptikai artimiausiomis dienomis žada orus išliksiant audringus, galima perkūnija.
Vasaros audros daugiausiai nuostolių sukelia pastatams – nuplėšiami stogai, apgadinimai apdailos elementai, apgriaunami kaminai.
„Iki šiandienos ryto gavome daugiau nei 100 pranešimų apie audros ir žaibų padarytas žalas gyventojų turtui. Daugiausia pranešimų plaukia iš Kauno ir Šiaurės Lietuvos – regionų, kuriuose audros buvo didžiausios. Daug nuostolių padaryta dėl žaibų sukeltų viršįtampių elektros tinkluose, dėl ko sugadinta gyventojų elektros technika, klientai praneša ir apie apgadintus ar nuplėštus stogus. Vidutinė patirta žala turtui siekia 775 litus, tačiau ypač išsiskiria žalų pobūdis ir dydis Kauno mieste – kruša čia apgadino mažiausiai 40 mūsų klientų automobilių kėbulus, kuriems remontas kainuos ne mažiau kaip 100 tūkst. litų“, – sakė Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius.
Pasak draudikų, įprastai vasaros audros daugiausiai nuostolių sukelia pastatams – nuplėšiami stogai, apgadinimai apdailos elementai, apgriaunami kaminai. Šis audringas periodas atkeliauja kartu su ledo gabaliukų lietumi, todėl bendrovė sulaukia neįprastai daug pranešimų apie apgadintas transporto priemones. „Savo klientams siūlome suremontuoti automobilius specialia bedažymine technologija, kuri nepažeidžia gamyklinio dažų sluoksnio, o pats remontas tetrunka 1 – 2 dienas“, – sako A. Juodeikis.
Kelmės rajone – kamuolinis žaibas
Pasak Artūro Juodeikio, per šias dienas įvyko ir viena didžiausių šiemet žaibo sukeltų nelaimių. Kelmės rajone, Kalvių kaime, kaip įtariama nuo kamuolinio žaibo užsidegė ūkiniai pastatai, gaisro metu ugnis visiškai sunaikino tvartą, lauko virtuvę, daržinę ir kitus ūkinius pastatus.
Nuo žaibo įtrenkimo sugriuvo mūrinė vieno iš pastatų siena, mediniai pastatai sudegė visiškai.
Ugnyje žuvo ir keturios šeimininkų kiaulės, laimei, galvijai liko gyvi, nes buvo ganykloje. Gyvenamasis namas nukentėjo nesmarkiai – apdegė apdailos elementai. „Mūsų ekspertai apžiūrėję sudegusius pastatus nuostolius įvertino 165 tūkstančiais litų, jie bus atlyginami nedelsiant. Nuo žaibo įtrenkimo sugriuvo mūrinė vieno iš pastatų siena, mediniai pastatai sudegė visiškai“, – sakė A. Juodeikis. Beje, tame pačiame kaime ne tik žaibavo, bet ir praūžė viesulai, nuo kurių nukentėjo ir keleto kitų to paties kaimo gyventojų pastatai.
„Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad per šių metų pirmąjį pusmetį bendrovė gyventojams jau atlygino 4,14 mln. litų nuostolių, kurių pridarė gamtos stichijos – perkūnijos, vėjai, kruša ir stiprios liūtys. Tai – dukart daugiau, nei stichijos padarė nuostolių 2013 metų sausį-birželį, ir keturis kartus daugiau, nei pirmąją 2012 metų dalį.
„Šių metų pirmąjį pusmetį užfiksavome rekordiškai daug gamtos jėgų padarytų žalų atvejų – net 5,5 tūkstančio. Tai daugiausia per pastarąjį penkmetį, nors vidutinė žala keliais procentais sumažėjo. Šiemet įvyko bent pora masinių atvejų – daug žalų užfiksuota kovą praūžus stipriems vėjams, o gegužę, kai šalyje taip pat buvo neįprastai karšta, per visą Lietuvą prasiautė pusė milijono litų nuostolių pridarę škvalai. Artimiausiomis dienomis, kol iš Lietuvos, kaip prognozuoja sinoptikai, išslinks karštis, dar galime tikėtis liūčių su perkūnijomis, tad gyventojai turėtų pasirūpinti savo ir savo turto saugumu“, – patarė A. Juodeikis.
Sinoptikų teigimu, Lietuvoje per metus būna vidutiniškai nuo 5 (Varėnoje) iki 40 (Klaipėdoje) audringų dienų, kuomet vėjas pakyla daugiau negu 15 m/s. Ir draudikai, ir sinoptikai pastebi, kad pastaraisiais metais klimatas tampa ekstremalesnis, audringų dienų daugėja. Tiesa, „Lietuvos draudimo“ duomenimis, didžiausių žalų bendrovės klientams gamtos stichijos pridarė 2010 metais – bendrovė vien gamtos jėgų sukeltoms žaloms padengti išmokėjo 12 mln. litų kompensacijų.
