Į klausimą, ar panašių požymių, kuriuos išskyrė Latvijos ekonomikos ministras galime įžvelgti ir Lietuvoje, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius atsakė, kad požymių yra, kadangirinka auga labai sparčiai, paskolos tiek imamos, tiek dalinamos, o didžiausiąnerimą kelia faktas, kad labiausiai įsiskolinti linkęs jaunimas.
Anot Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininko Liutauro Valicko, šis greitųjų kreditų teikimo įmonių verslas egzistuoja visame pasaulyje, nes yra tokios paslaugos paklausa. Jo teigimu, kreditai nedalinami bet kam. „Yra beveik 20 duomenų bazių, kuriose tikrinamas besikreipiančiųjų kreditingumas. Vis gi jeigu žmogus norės apgauti kreditorių, jis galės tai padaryti prisidengdamas Lietuvoje vyraujančiu šėšėliu. Šiuo atveju, rizikuoja tik įmonė, bet tai jos lėšos“, – sakė L.Viluckas.
Tuo metu Vilius Šapoka su šiuo L.Valicku teiginiu nesutiko. „Mūsų duomenis, penktadalis greitąsias paskolas teikienčių įmonių net netikrina, ar žmogusapskritai turi pajamų ir ar jis yra mokus. Tiktai 1/10 įmonių taiko atsakingo skolinimo nuostatus. Ir jeigu tokie reiškiniai daro žala valstybei, tokią veiklą reikia riboti“, – l„Laisvajai bangai“ sakė V.Šapoka.
Paklaustas apie skundus, kurių sulaukia Lietuvos bankas, V.Šapoka atsakė, jog skundų tikrai pasitaiko. „Jų nėra daug, tačiau tendencija aiški – skundų gauname vis daugiau“, – tvirtino Lietuvos banko atstovas. Pasak pašnekovo, dažniausiaiskundžiamasi dėl sutarties sąlygų,įkainių ir mokėjimų.
L.Valickas įsitikinęs, jog Lietuvoje šios veiklos reglamentavimas priėjo akligatvį. Pasak pašnekovo, tik lietuviai taiko tokius griežtus.Vis gi V.Šapoka buvo kitokios nuomonės. Pasak jo, Lietuva nėra pionierė griežtindama greitųjų paskolų teikimo rinką. „Ši problema nėranauja ir ne viena valstybė jau riboja arba ruošiasi įvesti ribojimus greitiesiems kreditams. Pasak pašnekovo, jeigu Lietuva priskiriama prie tų šalių, kuriose įsiskolinimo lygis auga sparčiausiai, tai logiška, kad ir priemonės turi būti taikomos griežčiausios“, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriumi V.Šapoka.
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas atkreipia dėmesį, kad greituosius kreditus teikiančios įmonės pirmiausios pajaučia socialinius ir ekonominius pokyčius valstybėje: jei pakyla maisto ar komunalinių mokesčių kainos, jei prireikia skubaus kredito kitiems buitinėms priemonėms ir pan. Jis mano, kad griežtas reglamentavimas atima iš žmonių galimybę pasiskolinti, kad ir nedideles sumas.
Tuo metu V.Šapoką tokie LSVKA asociacijos valdybos pirmininko teiginiai privertė nustebti. „Man kelia nuostabą, kai greitųjų kreditų įmonių atstovai teigia užiimantys socialine veikla. Teigti, kad greitasis kreditas yra gelbėtojas – mažiausiai ciniška. „Jei žmogui sunku susitvarkyti su asmeniniais finansais, su šeimos biudžeto valdymu, tai vadinti pagalba žmogui paskolą, kuri kainuoja 200 proc. tai net daugiau negu ciniška“, – „Laisvajai bangai“ sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius.
