„Nuo 1993 m. Lietuvoje bankroto procedūros buvo pradėtos daugiau kaip 33 tūkstančiams juridinių asmenų, arba po daugiau kaip 1000 kiekvienais metais, – sako tarptautinės įmonių kreditingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – palyginimui, šiuo metu Lietuvoje oficialiai veikia kiek daugiau nei 100 tūkstančių įvairių juridinių asmenų, o iš viso registruota daugiau kaip pusė milijono įvairių verslų, kurių didžioji dauguma nebuvo sėkmingi.“
Kada pasiveja bankrotas
Analizė rodo, kad vidutinė įmonės veiklos trukmė iki bankroto Lietuvoje siekia apie 9,3 metų, o mediana – 7,5 metų. Tai reiškia, kad pusė bankrutavusių įmonių veiklą nutraukia dar nepasiekusios aštuonerių metų ribos. Ketvirtadalis įmonių bankrutuoja per pirmuosius 4–5 veiklos metus, o ilgiau nei 12 metų veikia taip pat ketvirtadalis visų bankrutavusių įmonių.
Duomenys taip pat rodo didelę gyvavimo trukmės amplitudę: trumpiausiai veikusi įmonė pradėjo bankroto procesą praėjus vos 19 dienų nuo įsteigimo (Alytaus valstybinė mineralinės vatos gamykla), o ilgiausiai veikusi – daugiau nei po 35 metų nuo registravimo (autotransporto bendrovė „Galaka“). Beje, tarp ilgiausiai gyvavusių ir bankrutavusių verslų dominuoja senos pramonės ir statybos įmonės. Nemaža jų dalis bankrutavo po 2008 m. finansų krizės ar 2015-2020 m. laikotarpiu.
Bankrotų dinamika gerai atspindi ekonominius ciklus. Vienas didžiausių bankrotų pikų fiksuotas 2009 metais, po pasaulinės finansų krizės, o kitas ryškesnis bankrotų skaičiaus padidėjimas matomas 2017–2018 metais. Pastaraisiais metais situacija stabilizavosi: 2022–2024 m. kasmet fiksuota apie 800–1000 bankrotų, kas rodo, kad grįžtama prie labiau subalansuoto verslo ciklo. Įdomu, kaip bankrotų statistiką paveiks dabartiniai ekonominiai sukrėtimai.
Kur bankrotų daugiausia?
Sektorių analizė rodo, kad bankrotai labiausiai koncentruojasi srityse, kuriose vyrauja intensyvi konkurencija ir didelis ekonominių svyravimų poveikis. Tarp dažniausiai bankrutuojančių veiklų išsiskiria naujų pastatų statyba (7,4 proc. visų bankrotų), krovininis kelių transportas (6 proc.), restoranų ir maitinimo paslaugų veikla (4,4 proc.) bei maisto ir gėrimų mažmeninė prekyba (2,5 proc.).
Analizuojant bankroto procesų trukmę pagal ekonomines veiklas, matyti, kad ilgiausiai bankroto procesai vidutiniškai trunka nekilnojamojo turto veiklos, švietimo bei profesinių ir techninių paslaugų sektoriuose – dažnai daugiau nei 2,5–3 metus.
Gausiausiai bankrotų registruojama didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Absoliučiais skaičiais daugiausia bankrutavusių įmonių registruota Vilniaus miesto savivaldybėje (34,5 proc.). Kaune (15,9 proc.) ir Klaipėdoje (9,4 proc.). Toliau rikiuojasi Šiauliai (4,3 proc.) ir Panevėžys (3.4 proc.). Taip pat reikšmingi bankrotų skaičiai fiksuoti Kauno rajone (2,1proc.), Alytuje (1,8proc.), Vilniaus rajone (1,8proc.), Klaipėdos rajone (1,8 proc.) bei Mažeikių rajone (1.4 proc.). Iš kurortų pagal bankrotus pirmauja Palanga (0,8 proc.).
Bankrotai ir prietarai
Analizė parodė, kad bankrutavusios įmonės dažniausiai buvo įregistruotos ketvirtadieniais (20,9 proc.), trečiadieniais (20,1 proc.) ir pirmadieniais (19,9 proc.). Kiek rečiau registracijos vyko antradieniais (19,4 proc.) ir penktadieniais (18,9 proc.). Nedidelė dalis įmonių buvo įregistruota ir savaitgaliais – apie 0,9 proc. visų analizuotų atvejų.
Taip galėjo nutikti dėl ankstesnių laikų praktikos perkelti darbo dienas į savaitgalį, o taip pat juridinių asmenų registro tvarkymo dalykų. Būta ir bankrutavusių įmonių, kurios registruotos penktadienį, tryliktą, tačiau jos sudarė tik 0,6 proc. visų bankrotų. Mėnesio diena, kada buvo įregistruota daugiausiai bankrutavusių įmonių, – gruodžio 29. Įvairiais metais šią dieną gimė net 176 bankrotai.
Daugiausia bankrutavusių įmonių buvo registruotos pavasarį (26,7 proc.), mažiausiai – vasarą (23,0 proc.).
Bankroto procesų analizė rodo, kad šiuo metu 92,9 proc. visų analizuotų bylų jau yra baigtos, nutraukta 1,6 proc., vis dar vykdoma – 5,5 proc..
