„Kitaip tariant, vidutinis generalinis direktorius [iš šio šimtuko] iki sausio 2 dienos 10 val. 9 min. uždirbo tiek, kiek vidutinis darbuotojas Kanadoje uždirbs per visus metus“, – pažymima ataskaitoje.
Tyrimo duomenimis, nuo 2008 iki 2018 metų šimto didžiausią užmokestį gaunančių generalinių direktorių atlyginimai padidėjo 61 proc., o vidutinio darbuotojo atlyginimas išaugo tik 24 proc. ir šis prieaugis daugmaž atitiko infliaciją.
Nuo 2017 iki 2018 metų generalinių direktorių atlyginimai pašoko 18 proc., o vidutinio darbuotojo užmokestis paaugo tik 2,6 procento.
„Turtas ir toliau telkiasi pačioje viršūnėje, o vidutinės pajamos vos pajėgia neatsilikti nuo infliacijos“, – pareiškė ataskaitos autorius Davidas Macdonaldas.
2018 metais į minėtą šimtuką įtraukti generaliniai direktoriai uždirbo vidutiniškai 11,8 mln. Kanados dolerių (9 mln. JAV dolerių), o vidutinis kanadietis – apie 52 tūkst. Kanados dolerių.
Didžiąją dalį (79 proc.) vidutinio generalinio direktoriaus užmokesčio sudaro premijos, susijusios su bendrovės akcijų kursu, visų pirma akcijų pasirinkimo sandoriai.
Ataskaitoje taip pat nustatyta, jog generaliniai direktoriai dosnų užmokestį gavo net tais atvejais, kai jų bendrovė patirdavo nuostolių.
Be to, 13 proc. pelningų bendrovių savo generaliniams direktoriams sumokėta suma viršijo jų sumokėto pelno mokesčio sumą.
CCPA paragino Kanados vyriausybę spręsti darbo užmokesčio disbalanso klausimą ir pasiūlė kelis būdus, kaip tai būtų galima padaryti. Pasak centro, aukščiausio rango vadovams būtų galima nustatyti didesnį pajamų mokestį arba, pavyzdžiui, būtų galima iš esmės peržiūrėti taisykles, taikomas akcijų pasirinkimo sandoriams, kai šie vadovui skiriami kaip premija.
