Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Impuls LTU“ vadovas Vidmantas Šiugždinis: „Lankytojai perėmė šio verslo kontrolę į savo rankas“

V.Šiugždinis
V.Šiugždinis
Šaltinis: ekt.lt
0
A A

Pavasariui atėjus sporto klubuose tampa ankšta. Žiemos pakoreguotas kūno linijas skubama taisyti sportu ir dietomis. Šia proga siūlome skaitytojams drauge panarstyti sporto klubų verslo užkulisius ir užduoti rūpimus klausimus „Impuls“ sporto ir sveikatingumo klubų tinklo vadovui Vidmantui Šiugždiniui.

– Ar Lietuvos gyventojai mėgsta aktyviai leisti laisvalaikį sportuodami sporto klubuose?

– Lietuvos gyventojai kasmet vis didesnį dėmesį skiria savo sveikatai ir gerai savijautai. Tai patvirtina ir dešimtadaliu 2013 m. išaugęs „Impuls“ sporto ir sveikatingumo klubų lankytojų skaičius. Lankytojų prieaugiui įtakos turėjo naujo „Impuls“ klubo atidarymas Kauno „Žalgirio“ arenoje, tačiau plėtra pastebima ir visoje Lietuvos sporto klubų rinkoje.

Šarūno Bulotos/15min.lt nuotr./„Žalgirio“ arena
Šarūno Bulotos/15min.lt nuotr./„Žalgirio“ arena

– Kaip sportas atrodo kitų laisvalaikio praleidimo formų kontekste?

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, suaugęs žmogus kasdien turėtų skirti ne mažiau kaip 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai.

– Gali atrodyti, kad sportas atima nemažą dalį laisvalaikio, kurį būtų galima skirti kitiems užsiėmimams. Tačiau, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, suaugęs žmogus kasdien turėtų skirti ne mažiau 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai, arba ne mažiau kaip po 20 minučių labai intensyviai fizinei veiklai tris dienas per savaitę.

Tai, iš tikrųjų, „suvalgo“ tik nedidelę dalį kiekvieno žmogaus laisvalaikio, todėl laiko lieka ir kinui, ir teatrui, ir kitoms pramogoms. Tuo labiau, kad toks laisvalaikis yra subalansuotas kiekvienam žmogui – jis pasirūpina ne tik sveika siela, bet ir sveiku kūnu.

Tačiau tyrimų, kuriais būtų siekiama nustatyti ir įvertinti lietuvių pasirenkamas laisvalaikio praleidimo formas, daroma nedaug – paskutiniame „Lietuvos anatomijos“ tyrime, kurį 2012 metais atliko rinkos tyrimų agentūra SIC, buvo pažymėta, kad gyventojai daugiau laiko skiria sveikatingumui, lyginant su 2008 metais.

– Kokius pokyčius ar tendencijas įžvelgiate šioje srityje per 2012-2013 m. Kokios būtų jūsų prognozės ateityje?

– Sporto ir sveikatingumo klubų lankytojai labiausiai vertina jiems suteikiamų paslaugų kokybę ir efektyvumą, todėl sportuojančiam žmogui, siekiančiam užsibrėžtų tikslų, būtina profesionali trenerio pagalba. Pastebime, kad sparčiai populiarėja grupinės treniruotės, o sporto klubų lankytojai aktyviai domisi asmeninėmis sveikatingumo paslaugomis, konsultuojasi mitybos ir sveikos gyvensenos klausimais.

Shutterstock nuotr./Sportiška mergina
Shutterstock nuotr./Sportiška mergina

Taip pat esame įsitikinę, kad artimiausioje ateityje sporto ir sveikatingumo klubai vis labiau orientuosis į individualius kiekvieno sportuojančiojo poreikius.

– Ar Lietuvos gyventojai turi pakankamai sportui ir aktyviai fizinei veiklai tinkamų vietų?

Sporto ir sveikatingumo klubuose Lietuvoje reguliariai sportuoja tik 1,5 proc. gyventojų.

– Sporto ir sveikatingumo klubuose Lietuvoje reguliariai sportuoja tik 1,5 proc. gyventojų. Palyginimui, visoje Europoje reguliariai sportuoja vidutiniškai apie 6 proc. gyventojų, o Skandinavijos šalyse – net 15 proc.

Nors sporto ir sveikatingumo klubų skaičius didžiuosiuose miestuose yra gana didelis, tačiau jų užpildymo ir lankomumo rodikliai, ypač ne piko metu, o, pavyzdžiui, rytinėmis valandomis, galėtų gerėti.

Vilties suteikia augantis visuomenės sąmoningumas ir dėmesys bendrai organizmo savijautai. Be to, augantį susidomėjimą bėgimu, dviračių sportu ir slidinėjimu gali paliudyti sportui skirtų renginių gausa ir nuolat didėjantis dalyvių juose skaičius.

Vis dėlto, miestų bei rajonų savivaldybės turėtų aktyviau dalyvauti įrengiant viešas nemokamas sportavimo vietas – tai būtų galima įgyvendinti bendradarbiaujant su privačiu verslu.

– Kokia situacija Lietuvos didmiesčiuose? Ar turime pakankamai tokių centrų Lietuvos miestuose?

Pastebime tam tikrus vertybinius pokyčius visuomenėje, kai skiriama daugiau dėmesio savo sveikatai.

– Geriausia situacija su sporto ir sveikatingumo klubų pasiūla yra Vilniuje – gyventojai tikrai turi iš ko pasirinkti. Be abejo, mažesnių Lietuvos miestų gyventojai susiduria praktiškai su tokiomis pat sveikatos rizikomis kaip ir gyvenantys didžiuosiuose miestuose. Tačiau ir mažesniuose Lietuvos miestuose netrūksta sveiką ir aktyvią gyvenseną propaguojančių ir skatinančių iniciatyvų bei sporto klubų.

Taip pat ir žiniasklaida prisideda prie geros savijautos, sveikos mitybos ir gyvensenos skatinimo. Šiuo metu pastebime tam tikrus vertybinius pokyčius visuomenėje, kai skiriama daugiau dėmesio savo sveikatai. Todėl tikimės, kad ne tik privatus sektorius, bet ir įvairios nevyriausybinės organizacijos aktyviai prisidės prie šių pokyčių skatinimo ir įgyvendinimo.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./„Danske Bank Vilniaus maratonas“
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./„Danske Bank Vilniaus maratonas“

Be to, tikimės ir svaraus Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos, pradėjusios veikti nuo praėjusių metų, indėlio. Tuo labiau, kad vienas pagrindinių asociacijos tikslų – siekis didinti visuomenės fizinį aktyvumą ir skatinti sveikatingumo idėjas, taip sutaupant didžiules dėl per mažo fizinio aktyvumo sukeliamų susirgimų gydymo išlaidas.

– Kaip Lietuva atrodo palyginus su kaimyninėmis valstybėmis Estija ar Latvija? Kaip – palyginus su vakarų Europos valstybėmis?

Vidutiniškai vieno mėnesio trukmės sporto klubo abonementas Lietuvoje kainuoja apie 40 eurų – tiek pat, kiek ir Belgijoje bei Švedijoje, tačiau daugiau nei Portugalijoje, Danijoje ar Airijoje.

– Lietuvoje sporto ir sveikatingumo klubus kol kas lanko santykinai mažiau žmonių nei kitose ES šalyse. Taip pat skiriasi ir šalių sporto klubų rinkų dydžiai – yra apskaičiuota, kad bendros Europos sporto klubų rinkos dydis siekia 25 mlrd. eurų, kai Norvegijos rinkos dydis siekia 541 mln. eurų, o Lietuvos – 21,6 mln. eurų.

Remiantis Tarptautinės sveikatingumo ir sporto klubų asociacijos (IHRSA) duomenimis, vidutiniškai vieno mėnesio trukmės sporto klubo abonementas Lietuvoje kainuoja apie 40 eurų – tiek pat, kiek ir Belgijoje bei Švedijoje, tačiau daugiau nei Portugalijoje, Danijoje ar Airijoje.

Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje, kur gyventojų pragyvenimo lygis yra kone dukart aukštesnis nei Lietuvoje, vidutinė abonemento kaina siekia 51 eurą. Lyginant Lietuvą su jos artimiausiomis kaimynėmis, galime pastebėti, kad sportuojančių žmonių kiekis tiek Latvijoje, tiek Estijoje yra šiek tiek didesnis, daugiausiai dėl to, kad jose labiau dominuoja didesni miestai, tačiau skirtumas nėra ypatingai žymus.

– „Impuls“ klubai veikia Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje. Ar planuojate savo tinkle plėtrą į kitus miestus?

– Vien per 2013 m. investavome daugiau kaip milijoną litų į devynis jau veikiančius „Impuls“ sporto ir sveikatingumo klubus visoje Lietuvoje – įrengėme naujas grupinių užsiėmimų sales, atnaujinome įrangą, diegėme pažangius techninius ir IT sprendimus.

Šiais metais planuojame plėsti veiklą ir žengti į Klaipėdą. Trečiame pagal dydį Lietuvos mieste veiksiančio „Impuls“ sporto ir sveikatingumo klubo plotas sieks 5,32 tūkst. kv. metrų, o vienu metu jame galės sportuoti iki 520 lankytojų. Bendros investicijos į šį klubą sieks 15 mln litų.

Renaissance Fitness Club, Flickr.com/Sporto klubas
Renaissance Fitness Club, Flickr.com/Sporto klubas

Prognozuojame, kad plečiant sportui skirtas erdves, siūlant naujus užsiėmimus, ilginant sporto klubų darbo laiką ir atidarius naująjį klubą Klaipėdoje, bendras „Impuls“ klubų lankytojų skaičius, kartu su viso tinklo apyvarta, 2014 m. išaugs mažiausiai 10 proc.

– Ar per pastaruosius keletą metų galima būtų teigti, kad šioje srityje pasikeitė vartotojų elgsena, įpročiai? Kokių pokyčių tikitės ateityje?

Sporto klubų verslas Lietuvoje prasidėjo didelėje kultūrizmo įtakoje, todėl daugelis sporto klubus suprato ir vis dar supranta kaip vietą, kur kilnojamos geležys.

– Sporto klubų verslas Lietuvoje prasidėjo didelėje kultūrizmo įtakoje, todėl daugelis sporto klubus suprato ir vis dar supranta kaip vietą, kur kilnojamos geležys. Tai nepriimtina ir neįdomu daugeliui žmonių, kurie netgi bijodavo pasirodyti tokiuose klubuose kitokie ir besiskiriantys nuo profesionalių atletų.

Tačiau pastebime aktyvią šio verslo ir sportuojančiųjų įvaizdžio kaitą. Visuomenei pamažu tampant vis judresnei ir aktyvesnei, dinamiškas privalo būti ir sveikatingumo bei sporto paslaugų verslas.

Sporto klubai jau seniai nebėra vien tik treniruoklių salių ir pirčių kompleksai, kur lankosi išimtinai vien tik didžiulių raumenų apimčių siekiantys atletai. Dabar sporto ir sveikatingumo klubuose lankytojai kūną ir savijautą stiprina tiek individualiose, tiek ir įvairaus pobūdžio grupinėse treniruotėse. Be to, sąvoką „klubas“ naudojame su konkrečiu tikslu, kadangi „Impuls“ lankytojams svarbu ne tik sportuoti, bet ir gerai praleisti laiką.

– Kaip, jūsų manymu, vartotojas pasirenka sporto klubą? Kokie veiksniai turi lemiamos įtakos pasirinkimui?

– Greitas gyvenimo tempas formuoja praktiškus sportuojančiųjų poreikius. Lankytojams svarbu, kad sporto klubas būtų kuo arčiau namų ar darbo ir turėtų lankstų darbo laiką, kurį galėtų derinti su įtempta dienotvarke. Todėl rinkdamiesi sporto klubą gyventojai labiausiai atsižvelgia į šiuos kriterijus, o taip pat į siūlomų paslaugų kokybę bei įvairovę.

Artūro Stapčinsko/Metallic gym nuotr./Čempionato akimirka
Artūro Stapčinsko/Metallic gym nuotr./Čempionato akimirka

Žinoma, gyventojams svarbu, kad sporto klube būtų suburta kvalifikuotų specialistų komanda, veiktų moderni sportinė įranga bei efektyviai taikomos naujovės, tenkinami kiekvieno norinčio sportuoti poreikiai – visa tai turi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl sporto klubo pasirinkimo.

– Kaip galėtumėte apibūdinti tipinį sporto klubo lankytoją Vilniuje ar Kaune? Į kokius vartotojus orientuojasi „Impuls“ sporto klubai?

– Siekiame patenkinti įvairaus amžiaus žmonių poreikius, todėl jiems suteikiame pačias geriausias sąlygas mankštintis ir sportuoti. Mūsų sporto ir sveikatingumo klubų pagrindinį lankytojų srautą sudaro 55 proc. moterų ir 45 proc. vyrų.

Daugiausia sulaukiame 25 – 45 metų amžiaus lankytojų.

Daugiausia sulaukiame 25 – 45 metų amžiaus lankytojų. Kiekviena amžiaus ar socialinė grupė mūsų klubuose atranda sau tinkamą užsiėmimą bei treniruotę. Savo paslaugų pakete daug dėmesio skiriame aktyviems ir sveikata besirūpinantiems senjorams bei studentams.Taip pat siūlome paslaugas ir besilaukiančioms mamytėms bei mamytėms su vaikais, plečiame paslaugų spektrą vaikams – šiuo metu aktyviai renkame grupes į mokymo plaukti pamokėles.

Norėdami pritraukti daugiau lankytojų, didelį dėmesį skiriame sveikos gyvensenos ir sveikatinimo klausimams. Norėdami pritraukti daugiau lankytojų, didelį dėmesį skiriame sveikos gyvensenos ir sveikatinimo klausimams. „Impuls“,orientuodamasis į individualius kiekvieno sportuojančiojo poreikius, neapsiriboja vien fizinių pratimų pasiūla, tačiau vertina kiekvieno lankytojo fizinį pasirengimą, analizuoja jo kasdienius rezultatus ir konsultuoja mitybos bei sveikos gyvensenos klausimais. Pastaruoju metu tarp „Impuls“ lankytojų auga grupinių treniruočių populiarumas, poreikis gauti profesionalaus trenerio konsultacijas ir patarimus.

– Kaip matuojamas klubo veiklos efektyvumas? Kokius rodiklius sau taikote?

– Sporto klubas, kaip ir kiekvienas verslo objektas, siekia uždirbti pelną. Jeigu verslas uždirba pelną iš investicijų, jis dirba efektyviai. Tai galioja visoms paslaugų įmonėms, tarp jų – ir sporto klubams.

BFL nuotr./Sporto klubas
BFL nuotr./Sporto klubas

Sporto klubo veiklos efektyvumą lengviausia pamatuoti ir įvertinti šiais rodikliais: abonementų skaičius kvadratiniam metrui, pelningumas bei klientų pasitenkinimas.Tačiau tarp pelno ir efektyvumo ne visada galima rašyti lygybės ženklą – kokybiniai klientų reikalavimai šiais laikais yra kaip niekad svarbūs. Šiuo metu sporto klubų lankytojai yra perėmę sveikatingumo paslaugų verslo kontrolę į savo rankas, nes jie bet kada gali pasirinkti kitą sporto klubą, jei jų dabartinis klubas nepaiso paslaugų kokybės, o tik bando susirinkti pinigus.

– Ar sporto ir sveikatingumo klubai – socialiai atsakingas verslas? Kas, Jūsų manymu, atsakingas už visuomenės švietimą sveikatingumo tema?

Fizinis aktyvumas turi būti suprantamas plačiąja prasme, o jo skatinimas – ilgalaikis ir nuoseklus procesas.

– Daug vilčių siejame su praėjusiais metais veiklą pradėjusia Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija (LSKA). Šiuo metu LSKA vienija 7 sporto ir sveikatingumo klubus. Asociacija įkurta atsižvelgus į kritinę situaciją ir egzistuojančią opią visuomenės nejudrumo problemą, kurią būtina spręsti skirtinguose lygmenyse ir nedelsiant.

Nors viso pasaulio žiniasklaidoje buvo publikuota daug straipsnių sveikatingumo tematika, didžioji dalis visuomenės, kartu su specialistais ir sprendimų priėmėjais, nuo kurių priklauso visuomenės sveikatai turintys, dar ne iki galo suvokia fizinio aktyvumo naudą sveikatai, gyvenimo kokybei ir net šalies ekonomikai.

Fizinis aktyvumas turi būti suprantamas plačiąja prasme, o jo skatinimas – ilgalaikis ir nuoseklus procesas, kurio vystymu pasirūpintų ne tik sporto ir sveikatingumo klubai, bet ir valdžios institucijos.

– Kokie, Jūsų nuomone, didžiausi iššūkiai jūsų, kaip „Impuls“ vadovo, laukia 2014 m.?

– Mes esame sporto klubų rinkos lyderiai Lietuvoje, todėl didžiausiu iššūkiu taps siekis toliau sėkmingai stiprinti savo pozicijas rinkoje. Klientų aptarnavimo sistemų tobulinimas bei išskirtinis dėmesys trenerių mokymams ir nuolatiniam jų kvalifikacijos kėlimui bus pagrindinės varomosios jėgos, siekiant pateisinti vis labiau augančius klientų lūkesčius. Mano kaip vadovo tikslas – ugdyti stiprius ir savarankiškus padalinių vadovus ir sukurti nuolatinę mokymosi sistemą įmonėje.Planuojame tolimesnę plėtrą, tai reikės derinti su efektyvia esamų klubų veikla.

Ado Vasiliausko nuotr./Vidmantas Šiugždinis ir Aistė Paškevičiūtė
Ado Vasiliausko nuotr./Vidmantas Šiugždinis ir Aistė Paškevičiūtė

Ateityje sveikatingumo klubų lankytojai galės kur kas efektyviau valdyti savo asmenines sporto programas ir konsultuotis su treneriais naudodamiesi mobiliosiomis programėlėmis. Šiais metais toliau stiprinsime savo veiklą šioje srityje, siūlysime patogesnius būdus klientams sportuoti ir sekti savo progresą, siūlysime įdomias ir įtraukiančias sportavimo programas. Esame pasiruošę priimti ateities iššūkius ir būti kasdieniu sveiko gyvenimo būdo palydovu kiekvienam aktyviam žmogui.

ekt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką