Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 02 03, 10:01

Indrė Ščeponienė: daugėja pareigų skaitmeninių platformų operatoriams ir mokėjimo įstaigoms

Pastaruoju metu gerokai išaugus elektroninės prekybos populiarumui ir ypač suaktyvėjus tarptautinei elektroninei prekybai, kilo poreikis užkirsti kelią galimam mokestiniam sukčiavimui, mokesčių vengimui ir slėpimui.
Indrė Ščeponienė
Indrė Ščeponienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Todėl Europos Sąjunga (ES) priėmė taisykles, kurios įtvirtino pareigą nacionaliniams mokesčių administratoriams keistis tarpusavyje reikšminga informacija ir įvedė daugiau pareigų skaitmeninių platformų operatoriams bei mokėjimo paslaugų teikėjams. Lietuvoje kol kas tik keleivių vežimo organizatoriai, pavyzdžiui, „Bolt“ ir „Uber“, renka ir teikia VMI informaciją apie pavėžėjus ir jų gaunamas pajamas, tačiau netolimoje ateityje įgyvendinus dar dvi direktyvas, VMI teiktinų duomenų bei atsakingų asmenų sąrašas pasipildys.

Griežčiau kontroliuos skaitmenines platformas

Siekdama didesnio skaidrumo ir užkardyti galimybes sukčiauti mokesčių mokėjimo srityje, ES dar praėjusių metų kovą papildė Direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje. Pastarasis dokumentas jau buvo ne kartą koreguotas siekiant sustiprinti mokesčių mokėjimo skaidrumą ES ir įtvirtinti automatinius informacijos mainus tarp valstybių narių, jos teikimo prievoles ir tvarką. Dabar buvo praplėsta automatinių informacijos mainų taikymo sritis. Įgyvendinant šią Direktyvą, jau šiemet, sausio 31 d. buvo įregistruotas mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektas, papildant jį 614 straipsniu dėl platformų operatorių teikiamos informacijos.

Siekdama didesnio skaidrumo ir užkardyti galimybes sukčiauti mokesčių mokėjimo srityje, ES įtvirtino naujus reikalavimus asmenims, valdantiems skaitmenines platformas – interneto svetaines ar mobiliąsias programėles, kuriose už atlygį galima verstis transporto priemonių ar nekilnojamojo turto nuoma, asmeninėmis paslaugomis ir pardavinėti prekes operatoriams. Ne tik ES, bet ir trečiosiose šalyse įsisteigę platformų operatoriai privalės rinkti ir tikrinti informaciją apie savo valdomų platformų naudotojus bei jų pajamas, gaunamas naudojantis šiomis platformomis.

Vėliau šią informaciją platformų operatoriai turės perduoti mokesčių administratoriui tos šalies, kurios mokesčių rezidentai yra pajamas gaunantys platformos vartotojai arba kurioje jie yra įsisteigę, turi nuolatinę buveinę arba kur yra jų administracijos centras. Mokesčių administratoriui platformų operatoriai privalės atskleisti pardavėjo tapatybę (vardą, pavardę, pavadinimą, gimimo datą/įmonės kodą), pagrindinį adresą, mokesčių mokėtojo ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo kodas (jei toks yra suteiktas), rezidavimo valstybę, finansinės sąskaitos, į kurią sumokėtas arba įskaitytas atlygis už suteiktą paslaugą ar prekę, duomenis.

Nekilnojamojo turto nuomos atveju bus reikalinga papildoma informacija: adresas, žemės registracijos numeris (jei toks yra), už kiekvieną ataskaitinio laikotarpio ketvirtį gautas atlygis už nuomą, nuomos dienų skaičius. Pagal mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektą, visą šią ir kitą informaciją apie veiksmus, kurių operatoriai ėmėsi įgyvendindami šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus, privalės saugoti ne trumpiau kaip 5 metus nuo kalendorinių metų, kuriais tie veiksmai vykdomi, pabaigos. Šių reikalavimų nesilaikantiems platformų operatoriams numatytos net 1,82–5,59 tūkst. eurų siekiančios baudos, o jei pažeidimas pakartojamas, kišenę gali tekti paploninti net nuo 3,77 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.

Be to, centrinis mokesčių administratorius yra įpareigotas iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, todėl detalesnė informacija dėl renkamų duomenų turėtų paaiškėti šių metų vasarą. Nepaisant to, informaciją apie pardavėjus platformos operatoriai privalės

pradėti rinkti jau kitų metų sausį, o pirmąkart pateikti savo valstybės narės kompetentingai institucijai – 2024-ųjų sausio 31 dieną. Pareigos nevykdantiems operatoriams yra nustatytos sankcijos, o pastarieji, jei negaus informacijos iš pardavėjų, turės teisę uždaryti jų paskyras ar sulaikyti skirtą atlygio mokėjimą.

Bus išimčių

Visgi, yra ir išimčių, pavyzdžiui, skaitmeninių platformų operatoriai privalės rinkti informaciją tik apie tuos pardavėjus, kurie per platformą pardavė prekių daugiau nei 30 kartų ar jų atlygis už tai viršijo 2 tūkst. eurų per kalendorinius metus, bei užsiimantiems nekilnojamojo turto nuoma, kai sudaroma daugiau nei 2 tūkst. sandorių per kalendorinius metus.

Be to, platformų operatoriai galės nerinkti informacijos apie valstybės ir savivaldybių įmones bei bendroves, kurių akcijomis reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje. Taip pat informacijos apie su šiomis įmonėmis susijusius juridinius ar fizinius asmenis. Išimtimi gali pasinaudoti ir tie platformos operatoriai, kurie turi įrodymų pagal nacionalinę teisę, kad tuos pačius duomenis pateikė kitas platformos operatorius.

Šie reikalavimai buvo priimti, nes valstybių narių mokesčių administratoriai negauna nepakankamai informacijos, kad galėtų teisingai apskaičiuoti ir valdyti per tarpininkaujančias skaitmenines platformas gaunamas pajamas. Ypač, kai jos gaunamos per skirtingose jurisdikcijose įsteigtas platformas. Dabar ES narės turės apsikeisti gauta informacija per du mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, o norint pagerinti procesus, teiktina informacija bus registruojama centriniame registre, kuriuo galės naudotis visų valstybių narių kompetentingos institucijos.

Palies ir mokėjimo paslaugų teikėjus

Jau nuo 2024 metų pradžios tam tikrus duomenis kaupti, saugoti ir teikti VMI reikės ne tik platformų operatoriams, bet ir mokėjimo paslaugų teikėjams. Tai informacija apie mokėtojo veiklos vietą, gavėjo vardą, pavardę, pavadinimą, adresą (jei žinomas), PVM mokėtojo kodą ar kitą nacionalinio mokesčių mokėtojo kodą (jei žinomas), IBAN ar kitą identifikatorių, kuriuo nustatomas gavėjas ir jo vieta. Jei gavėjas neturi mokėjimo sąskaitos, saugotina informacija taptų BIC arba bet kuris kitas bendrovės identifikavimo kodas, kuriuo bus galima nustatyti gavėjo mokėjimo paslaugų teikėją ir jo vietą.

Būtina pabrėžti, kad pareiga kaupti ir saugoti mokėjimo įrašus ir teikti duomenis atsiranda mokėtojui atlikus tarptautinį mokėjimą tam pačiam gavėjui daugiau negu 25 kartus per kalendorinį ketvirtį (kai mokėtojo vieta yra valstybėje narėje, o gavėjo vieta yra kitoje valstybėje narėje, trečiojoje teritorijoje ar trečiojoje valstybėje). Šią informaciją privaloma saugoti trejus kalendorinius metus nuo kalendorinių metų, kuriais įvykdytas tarptautinis mokėjimas, pabaigos. Lietuvoje dėl to buvo priimtas mokesčių administravimo įstatymo pakeitimas, pagal kurį numatyta pareiga kaupti, saugoti ir teikti duomenis apie tarptautines mokėjimo operacijas.

Žinoma, yra ir išimčių – jei atlikus tarptautinį mokėjimą tiksliai nustatomas tokios operacijos gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas ir jo vieta bei tai, kad bent vieno gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo vieta yra kitoje valstybėje narėje, pareiga kaupti ir saugoti mokėjimo įrašus tenka gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui. Visgi, nors ir nebėra reikalavimo kaupti, saugoti ir teikti duomenis, mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų įtraukti tokias mokėjimo paslaugas skaičiuodamas atliktus tarptautinius mokėjimus.

Susidomėjo ir e. pinigais

Direktyvoje teigiama, kad kuomet taikomas apmokestinimo paskirties vietoje principas, valstybėms narėms reikalingos tam tikros priemonės, kad ji galėtų susekti ir kontroliuoti PVM srityje sukčiaujančias

įmones, nes vartotojams apskaitos prievolės netaikomos. Kitaip sakant, atsižvelgiama į tai, kad už internetu įsigytas prekes bei paslaugas vartotojai paprastai atsiskaito per mokėjimo paslaugų teikėjus, o pastarieji disponuoja informacija, kuri gali padėti kovoti su tarpvalstybiniu sukčiavimu PVM srityje, atsirandančiu dėl kai kurių įmonių nesąžiningo elgesio tarpvalstybinės e. prekybos srityje.

Negana to, skaidrinant e. prekybos sritį dar 2020 m. liepos viduryje ES priėmė naują veiksmų planą stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, kurio vienas iš tikslų yra inicijuoti vadinamąjį DAC 8 pakeitimą. Jis praplėstų mokesčių administracijų renkamų duomenų sąrašą informacija apie pajamas iš investicijų į virtualią valiutą, e. pinigus ar atsiskaitymą jais.

Kaip teigiama šiame dokumente, atsiradus virtualioms atsiskaitymo priemonėms, gali sumenkti mokesčių skaidrumo pažanga ir kilti didelė mokesčių slėpimo rizika. Tad siekiant užkirsti tam kelią, buvo planuojama dar iki 2021 metų atnaujinti Direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje. Nors iki šiol tokių pokyčių nėra, atsižvelgiant į šiuolaikines tendencijas, ši iniciatyva galiausiai yra neišvengiama ir ateityje bus įtvirtinti pranešimo apie atitinkamus sandorius reikalavimai virtualių valiutų paslaugų teikėjams ir leidėjams bei e. pinigų įstaigoms.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką