Švietimo ir mokslo ministerija parengė naująją studijų finansavimo tvarką, kurioje finansavimas mažinamas socialinių mokslų studijų programoms ir didinamas technologijų, žemės ūkio ir kitoms mokslų sritims. Taip reaguojama į rinkoje jaučiamą specialistų stygių. ISM rektoriaus N.Pačėsos nuomone, tai ne tik neišspręs verslo problemų, bet ir dar labiau išbalansuos ir taip neproporcingai skirstomas lėšas studijų programom finansuoti.
„Kalbant apie socialinius mokslus yra labai daug emocionalių vertinimų. Verslas sako, kad trūksta gerų specialistų technologijų srityje. Lygiai taip pat verslas sako, kad trūksta gerų vadybos specialistų. Aš visada mėgstu žiūrėti į skaičius, o ne į emocijas. 2012 m. norą studijuoti socialinius mokslus pirmu prioritetu pareiškė 47 proc. stojančiųjų. Panašiai tiek ir įstojo. Tuo tarpu finansavimo dalis iš viso portfelio socialiniams mokslams buvo skirta 22 proc. Technologijų mokslus pirmu prioritetu studijuoti norą pareiškė 13 proc. stojančiųjų, tuo tarpu jiems finansavimo dalis visame portfelyje yra 30 proc. Tai rodo, kad ir šiuo metu skirstant finansavimą balansas stipriai iškreiptas. Jei situaciją dar labiau keisim, ją dar labiau iškreipsim“, – teigė rektorius.
Nesugeba paruošti
Aukštosios mokyklos vadovo nuomone, reali situacija darbo rinkoje rodo, jog techniniams mokslams jau šiuo metu skiriama per daug lėšų: „Nereikia būti dideliu analitiku. Pakanka nueiti į CV online ir suskaičiuoti, kokių darbo pasiūlymų yra daugiausia. Esu tai daręs ne kartą ir tai patvirtina kitų tyrimų rezultatus. Nuo 60 iki 70 proc. siūlomų darbų, kur reikia aukštojo išsilavinimo, yra susiję su socialiniais mokslais. Ir tai yra visiškai normali proporcija žvelgiant į ūkio struktūrą. Jūs įsivaizduokite, kiek yra gamybinių įmonių. Net ir be didelės analizės aišku, kad nedidelė dalis. Toje pačioje įmonėje juk irgi ne visi inžinieriais dirba. Todėl mes tikrai negalime sakyti, kad šiandien technologijų mokslų finansavimui mes galėtume atiduoti daugiau nei trečdalį visų studijų finansavimo“
"Problema ne tai, kad per mažai žmonių renkasi techninių mokslų studijas. Jas ir dabar baigia pakankamai žmonių. Problema yra tiek stojančiųjų, tiek absolventų labai žemas lygis. Todėl rinka šaukia, jog neturi gerai parengtų specialistų“, - teigia N.Pačėsa.
Pasak N.Pašėsos, didžiausia problema yra ne stojančiųjų skaičius, o jų paruošimo kokybė. „Problema ne tai, kad per mažai žmonių renkasi techninių mokslų studijas. Jas ir dabar baigia pakankamai. Problema yra tiek stojančiųjų, tiek absolventų labai žemas lygis. Todėl rinka šaukia, jog neturi gerai parengtų specialistų“, – sakė rektorius.
Geriausi nesirenka
ISM vadovas priminė, kad praėjusiais metais nė vienas šimtukais abitūros egzaminus išlaikęs moksleivis nesirinko techninių mokslų: „Galim pasižiūrėti į šimtukininkų pasirinkimus. Mes kalbame apie moksleivius, kurie gabūs, domisi savo ateitimi ir daro sąmoningą pasirinkimą. Jiems negalim taikyti taip dažnai naudojamo argumento, kad techninių mokslų moksleiviai nesirenka, nes nenori sunkiai studijuoti. Iš jų 41 proc. rinkosi socialinius, beveik tiek pat biomedicinos mokslus, 6 proc. humanitarinius, 12 proc. fizinius. Technologinių mokslų nesirinko nė vienas. Klausimas kodėl? Darbo rinka technologiniams mokslams yra nepatraukli. Pramonė nesugeba savęs pateikti patraukliai, kad protingi žmonės ten eitų. Ten studijos nėra patrauklios, nes technologijos reikalauja pažangiausių metodų dabar. Abejoju, ar mūsų visos technologijų programos tai turi. Todėl išleidžiam absolventus, kurie šiuolaikinės pramonės poreikiams netinka.“
Pasak N.Pačėsos, apie šias problemas nekalbama, nes tai užkabintų pačių aukštųjų mokyklų kokybės klausimus. „Niekas apie tai nenori kalbėti, nes taip metamas akmuo į daržą tų, kurie tas programas turi. Todėl visi kalba, kad reikia padidinti finansavimą dar labiau, kad ten stotų dar daugiau žmonių“, – teigė ISM rektorius.
Privačios aukštosios mokyklos gali išlikti ir be valstybės paramos
N.Pačėsos teigimu, privačios aukštosios mokyklos gali išlikti ir be valstybės paramos: „Privati mokykla gali gyventi ir be valstybės finansavimo. Visi įsivaizduoja, kad privačios mokyklos valstybės pinigų laukia kaip išganymo. Galiu pasakyti, kad mes gaunam daugiausia finansavimo iš visų kitų privačių aukštųjų mokyklų. Visas valstybės finansavimas sudaro 7–8 proc. mūsų biudžeto. Tai tikrai ne ta suma, be kurios negalėtume išgyventi. Klausimas, ko reikia valstybei? Jei pažiūrėtume į pažangiausias šalis, tokias kaip Pietų Korėja, Singapūras, Tailandas, tai pamatytume, jog ten vyriausybės skiria daug pinigų tam, kad jų piliečiai studijuotų ne tik geriausiuose vietiniuose universitetuose, bet ir užsienyje. Siekiama, kad tų valstybių piliečiai gautų kuo geresnį išsilavinimą ir parvežtų tas žinias atgal. O mes norim, kad mūsų studentai studijuotų tik valstybiniuose universitetuose už valstybinius pinigus. Toks reguliavimas niekur neveda.“
Rektorius pabrėžė, kad dabar politikai suka ydingu keliu bandydami priešinti privatų ir valstybinį sektorių. „Kriterijus valstybinis–privatus yra pats blogiausias, kokį galima paimti. Turėjom situaciją, kai verslai buvo skirstomi į valstybinius ir privačius. Matėm, kuo tai baigėsi. Buvo lyg ir praėjęs skausmas sveikatos apsaugoje. Dabar jis vėl sugrįžo, kai privatus sektorius pateiktas kaip blogas pavyzdys. Nors kiekvienas, kuris susiduria su paslaugų kokybę, vargu ar tam pritartų. Lygiai taip pat yra ir moksle. Valstybė turėtų labiau kreipti dėmesį į sritis, kurios labai imlios tyrimams. Dabar geriausi moksleiviai išvažiuoja, nes Lietuvoje nėra kur rimtai studijuoti, trūksta laboratorijų. Bet kai konkuruoja studijų programos, mes turim siekti, kad už investuotus pinigus būtų gautas kuo geresnis išsilavinimas Lietuvoje ar netgi užsienyje. Nors kažkam tai gali atrodyti kaip šventvagiška mintis“, – sakė N.Pačėsa.
ISM vadovas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu politikai imasi praktiškai neįgyvendinamo uždavinio – prognozuoti rinkos poreikius po penkių ar dešimties metų. „Kas yra valstybė? Krūva politikų susėda į atsakingus postus ir daro sprendimus. Mes darom prielaidą, kad bet kuris politikas iš esmės turi gebėjimus analizuoti darbo rinką, ekonomikos tendencijas ir objektyviai nuspręsti, ko reikės mūsų šaliai. Man tai yra didžiausias nonsensas, kokį tik galima sugalvoti. Tam yra verslai ir aukštosios mokyklos, kuriose sėdi profesūra ir analizuoja, ko reikės. Šiame priėmime nepradėjo veikti 60 programų. Jų nereikia verslui. Jų nesirenka ir studentai. Gal tarp jų buvo ir svarbių. Valstybė gali reguliuoti, kiek reikia mokytojų, gaisrininkų ar policininkų. Bet tai viskas, kur valstybės kompetencija baigiasi. Kitur tai yra verslo sritis. Politikai nežino, kaip pasaulis atrodys po penkerių metų. Aš jau nekalbu po dešimt. O mes absolventus ruošiame penkiasdešimčiai metų karjeros. Dabar dalyvauju konferencijoje, kur sprendžiam klausimus, kaip vystosi technologijos ir kaip pasikeitė kontekstas per metus. O mes tikimės teisingų sprendimų iš politikų, kurie ateina ketveriems metams?“ – retoriškai klausė N.Pačėsa.
Žingsnis atgal
Banko „Swedbank“ vyriausiajam ekonomistui Nerijui Mačiuliui naujosios vyriausybės užmojai didinti valstybės vaidmenį sveikatos apsaugos ir švietimo srityse priminė planinės ekonomikos sistemą. „Tai panašu į bandymą grįžti į senus laikus, kur viską nusprendžia vyriausybė – kiek ir kokių vietų bus aukštosiose mokyklose, o privataus kapitalo visai nėra. Mes ištrūkome iš tos tvarkos matydami, kad ji yra neefektyvi. Planinės ekonomikos sistema subyrėjo. Kai kurių politikų noras grįžti prie tų principų, kurie taikomi tokiose valstybėse kaip Baltarusija ar Šiaurės Korėja kelia nuostabą“, – teigė jis.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Nerijus Mačiulis |
Ekonomisto nuomone, kova su rinkos dėsniais ir privačiu verslu šiandienos kontekste atrodo juokingai: „Visame pasaulyje istorija parodė, kad privatus kapitalas siekdamas maksimalios naudos kuria kokybiškesnes prekes ir paslaugas, efektyviau valdo procesus. Dažnai tokių tikslų valstybiniame sektoriuje nekeliama. Valstybės tarnautojų vertinimas nuo tokių kriterijų nepriklauso. Todėl man keista, kad atsiranda žmonių, kurie nori ginčytis, jog valstybinis sektorius Lietuvos gyventojams duos daugiau naudos. Sunku rasti taip patvirtinančių argumentų.“
Pasak N.Mačiulio valstybė neturėtų riboti privataus verslo konkurencingumo ir proteguoti savo institucijų. „Pastarieji sprendimai rodo didėjantį valstybės norą dalyvauti privačiame versle ir su juo konkuruoti. Tai yra nerimą kelianti tendencija. Valstybės tikslas nėra daryti verslą. Bandymas riboti privataus sektoriaus galimybes rodo didesnį norą rūpintis valstybinėmis institucijomis, o ne gyventojų interesais. Tai yra didelis žingsnis atgal“, – sakė jis.
Per daug vadybininkų
Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų departamento direktorius Albertas Žalys patikino, kad studijų finansavimo tvarka stipriai nesikeičia, tačiau dėl mažėjančio abiturientų skaičiaus mažinamas ir studijų programų finansavimas. „Sistema liko tokia pati kaip ir pernai. Tas pats mechanizmas galioja jau keletą metų. Ministras nustato į kiek studijų programų grupių yra dalinamas finansavimas. Šis skaičius keičiasi nuolat. Buvo 6, 9, 13 grupių. Šiais metais planuojama 17 grupių universitetinėse studijose ir 11 grupių kolegijų studijose. Privačiose aukštosiose mokyklose studijos finansuojamos per studijų stipendijas. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo studijų krepšeliai gali keliauti tik į valstybines aukštąsias mokyklas. Lėšos, skiriamos pirmakursių priėmimui, mažėja 9 proc. Tai atitinka prognozuojamą abiturientų skaičiaus mažėjimą“, – sakė jis
Departamento direktoriaus teigimu mažėja socialinių mokslų studijų programų finansavimas. „Aukštosios mokyklos, kuriose didžiąją dalį studijų programų sudaro socialiniai mokslai, dėl to pyksta, tačiau tokie sprendimai susiję su Darbo biržos duomenimis. Visuomenėje vyraujanti nuomonė yra aiški – ar tikrai reikia papildomai rengti teisininkų arba vadybininkų? Mažinant finansavimą socialinių mokslų studijų programoms bus proporcingai didinamas finansavimas kitoms. Yra didelis pasipiktinimas, jog yra mažai krepšelių žemės ūkiui. Dabar tam išskiriama atskira studijų grupė“, – teigė A.Žalys.
