Jie – emocinio patogumo karta: iškilus pirmiems iššūkiams šių žmonių darbe nebeišvysite

Darbo pokalbyje priešais jus – talentingas, sumanus ir tikras savo srities ekspertas, tačiau jo gyvenimo aprašymas (CV), atrodo, neturi pabaigos. Metai vienoje įmonėje, keli mėnesiai – kitoje, pusmetis – trečioje ir t. t. Personalo atrankų specialistai tai vadina nauja realybe, o šiuos žmones – „emocinio patogumo“ karta. Vos susidūrę su pirmaisiais sunkumais darbe jie spaudžia pabėgimo mygtuką ir iškeliauja žalesnės žolės ieškoti. Pasirodo, rūpinimasis savo emocine gerove taip pat gali turėti kraštutinumus – atsparumo bet kokiam diskomfortui, stresui, įtampai atsparumo stoką ar net nepasitikėjimą savo jėgomis.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti

Sekite 15min Google

Darbo pokalbis / Shutterstock nuotr.

Rūpinimasis savimi iki kraštutinumo?

„Pasikeitė tolerancijos diskomfortui slenkstis, bet ne todėl, kad žmonės tapo silpnesni, o todėl, kad sąmoningesni ir mažiau linkę aukoti save dėl darbo“, – 15min teigė Jurgita Paičienė, personalo atrankomis užsiimančios įmonės „Atranka360“ karjeros projektų ir personalo atrankų vadovė.

Tačiau kartu atsirado ir kita tendencija – daugėja žmonių, kurie užklupus net menkiausiam sunkumui iškart „subliūkšta“.

„Ne todėl, kad neturėtų gebėjimų, o todėl, kad bet koks diskomfortas ar sunkumas jiems atrodo kaip signalas „čia ne mano vieta“. Jų sveikas savisaugos refleksas kartais virsta bėgimo strategija“, – komentavo J.Paičienė.

Asmeninio albumo nuotr./Jurgita Paičienė

Per pastaruosius 5 metus darbuotojų atsparumas stresui ir gebėjimas išbūti įtemptoje situacijoje sumažėjo net apie 37 proc. Tai rodo pasaulinių tyrimų – ADP Research Institute „Workplace Resilience Study“, Aon „Global Wellbeing Survey“ ir Gallup „State of the Global Workplace 2024“ – išvados.

„Paradoksas toks, kad branda ir trapumas dabar egzistuoja greta“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.

Ir, pasirodo, tai būdinga ne tik jaunimui, kaip galėtumėte pamanyti.