Ekonomistai ir pramonininkai nesutaria, kokį poveikį Lietuvos ekonomikai padarytų „Achemos“ sustabdymas. Sutariama tik dėl to, jog tai būtų itin skaudus smūgis Jonavos regionui, kur „Achema“ yra pagrindinis ir, beje, gerus atlyginimus mokantis dabdavys.
Pavojingos kainų žirklės
Bendraujame su valdžios institucijų atstovais. Nesusitarus dėl tinkamos kainos, įtaką pajustų ir šalies ekonomika, – teigė V.Vareika.
 |
| lprofsajungos.lt nuotr./Valdemaras Vareika |
„Mūsų bendrovė, būdama viena didžiausių įmonių Lietuvoje, siekia užtikrinti sklandų veikimą. Šiuo metu susiklostė sudėtinga situacija pasaulinėje trąšų rinkoje, nes susiformavo vadinamosios kainų „žirklės“. Pardavimo kainos mažėja jau nuo metų pradžios, o pagrindinės azotinių trąšų gamybos žaliavos – gamtinių dujų – kaina Lietuvai, taip pat ir „Achemai“, yra nuo 100 iki 200 USD didesnė nei pagrindiniams konkurentams iš Vakarų Europos, Afrikos, Kataro, Rusijos, JAV. Suprantama, kad konkuruoti su tokiais gamintojais esamomis sąlygomis tampa vis sudėtingiau“, – 15min.lt teigė koncerno "Achema" generalinis direktorius V.Vareika.
Pasak jo, svarstomi įvairūs gamyklos veiklos scenarijai. Šiuo metu pagrindinis „Achemos“ tikslas – išlaikyti darbuotojų skaičių ir atlyginimų lygį, toliau tęsti suplanuotą modernizaciją, kuri padės sumažinti gamybiniame procese sunaudojamų gamtinių dujų bei kitų energetinių resursų kiekį.
V.Vareika paminėjo, jog „Achema“ turi strateginę reikšme Lietuvos saugumui, todėl nesusitarus dėl tinkamos dujų kainos neigiamas pasekmes pajustų visa šalies ekonomika: „Tai yra viena iš strateginių įmonių, įtraukta į Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą, taip pat didžiausias dujų vartotojas Lietuvoje. Todėl suprantama, kad bendraujame su valdžios institucijų atstovais, kalbant apie dujas. Nesusitarus dėl tinkamos kainos, įtaką pajustų ir šalies ekonomika, nes „Achemos“ indėlis į šalies BVP siekia net 2,5 proc., be to, įmonė yra vienas didžiausių darbdavių Lietuvoje – joje dirba 1440 darbuotojų“.
V.Vareika leido suprasti, kad jei bendrovei tektų stabdyti gamybą ar dirbti puse pajėgumų, tektų atleisti daug darbuotojų.
„Gazprom“ didelių nuolaidų nesiūlo
Individualių susitarimų padaryti neįmanoma, nes yra kontroliuojamas bendras dujų kainų lygis. „Gazprom“ neleidžia daryti didelių kainų skirtumų, – sakė G.Rainys.
 |
| Gediminas Rainys |
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Gediminas Rainys 15min.lt nurodė, jog „Achemai“ gresia rimtos problemos.
„Įmonė atsidūrė žirklių situacijoje. Dujų kaina sudaro 87 proc. trąšų savikainos. Pasaulio rinką užplūdo trąšos, pagamintos naudojant pigius energijos šaltinius ir „Achemos“ produkcija tapo nekonkurencinga. Padėtis labai nekokia ir ji pablogėtų, jeigu „Achemai“ tektų stabdyti gamybą, atleisti darbininkus ar imtis kitų priemonių“, – sakė jis.
15min.lt jau rašė, jog prieš keletą savaičių „Achemos“ vadovas lankėsi Maskvoje, kur turėjo susitikti su „Gazprom“ atstovais. Kaip sekėi derėtis, koncerno atstovai nekomentavo, tačiau tapo aišku, jog Rusijos milžinė didelių nuolaidų „Achemai“ nebesiūlo.
Tai patvirtino ir G.Rainys: „Individualių susitarimų padaryti neįmanoma, nes yra kontroliuojamas bendras dujų kainų lygis. Kiek aš žinau, „Gazprom“ neleidžia manevruoti ir daryti didelių kainų skirtumų. Nebent daroma nuolaida už didelį perkamų dujų kiekį, tačiau ji nėra reikšminga. Kainų žirklių, palyginti su konkurentais, „Achemai“ tokia nuolaida tikrai nepadengs“.
„Achemos“ krizę pajus visa Lietuva
Paklaustas, kas būtų, jeigu „Achemai“ tektų stabdyti veiklą, G.Rainys teigė, jog tai pajustų visa šalis: „Būtų labai blogai. Pagal savo multiplikacinius rodiklius „Achema“ Lietuvos pramonei yra pagrindų pagrindas. Ji suteikia darbą ir tokioms paslaugoms kaip statyba, transportas. Ją labai sunku pakeisti“.
Pasak pašnekovo, „Achemos“ sustabdymas atsilieptų visam Lietuvos eksportui. „Eksportas ištraukė Lietuvos ūkį iš krizės. Eksporto struktūroje 83 proc. yra prekių ir tik 17 proc. paslaugų. Tokie galingi sektoriai kaip transportas ar statyba prisideda mažiau nei penktadaliu. Viskas laikosi ant gamybos. Tokių įmonių kaip „Achema“ funkcionavimas šaliai yra neįkainojama vertybė. 2,3 mlrd. litų apyvarta per metus yra ne juokas“.
 |
| Aurimo Šrubėno nuotr./"Achema: |
G.Rainys atkreipė dėmesį, jog „Achemai“ net ir laikinai sustabdyti savo veiklą nebūtų paprasta. „Tokio dydžio įmonei sustabdyti savo veiklą yra labai sudėtinga. Ten vyksta daug nepertraukiamų technologinių procesų. Ypač sudėtinga planuoti įmonės veiklą, kai nėra aišku, kokiam laikui ją teks stabdyti. Tai būtų dideli nuostoliai ne tik „Achemai“ bet ir visam Lietuvos ūkiui“, – sakė Lietuvos pramonininkų konferedacijos generalinis direktorius.
Nedarbas Jonavoje padvigubėtų
Jeigu visi darbuotojai iš trąšų gamyklos būtų atleisti, tai nedarbo lygis Jonavoje padvigubėtų, – sakė N.Mačiulis.
 |
| BFL nuotr./Nerijus Mačiulis |
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis 15min.lt piešė kiek kitokį „Achemos“ sustabdymo paveikslą. Pasak jo, įmonės sustabdymas būtų didžiulis šokas regionui, tačiau visos šalies ekonomikos augimas dėl to nesustotų.
„Tai antra didžiausia Lietuvos įmonė pagal gamybos ir eksporto apimtis. „Achemos“ specifika, kad didžioji dalis jos vertės sukuriama perdirbant žaliavas ir naudojant didelį kapitalą. „Achemos“ indėlis BVP yra kur kas didesnis nei bendram užimtumui ar biudžeto pajamoms. Visa jos produkcija eksportuojama, o eksportas nėra apmokestinamas, todėl koncerno veiklos sustabdymas nebūtų kažkas tokio, dėl ko Lietuvos ekonomika nustotų augti. Tiesa, nemanau, kad sustabdymas šiuo metu svarstytinas kaip realus scenarijus“, – sakė N.Mačiulis.
Kitaip situacija atrodytų Jonavos regiono gyventojams. „Jeigu Lietuvos mastu tai nebūtų tragedija ekonomikai, tai regionine prasme tai būtų didelis šokas. Jonavos mieste tai yra didžiausias darbdavys. Jeigu visi darbuotojai iš trąšų gamyklos būtų atleisti, tai nedarbo lygis Jonavoje padvigubėtų. Vietoj „Achemos“ pastatyti tokio masto įmonę ir įdarbinti pusantro tūkstančio darbuotojų, kurie turėjo specifines kompetencijas, tikrai nebūtų lengva. Jonavos miestui tai sukeltų ilgalaikes neigiamas pasekmes“, – minėjo N.Mačiulis.
