Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Juras Požela: pasigendame argumentuotos diskusijos ir dėmesio jaunimo problemoms

Juras Požela
Nuotrauka iš asmeninio archyvo / Juras Požela
Šaltinis: 15min
0
A A

Dažnai viešojoje erdvėje girdime nuomonę, jog jaunimas yra apolitiškas, o valdžioje esantys politikai nesupranta jaunosios kartos rūpesčių ir neturi, ką jiems pasiūlyti.

Apie jaunimo problemas ir požiūri į politiką kalbamės su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu bei Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos pirmininku Juru Požela.

Jaunimo aktyvumas prie balsavimo urnų paprastai būna ganėtinai mažas. Kas, jūsų nuomone, paskatintų jaunąją kartą aktyviai įsitraukti į Lietuvos politinį gyvenimą?

Lietuva nėra išimtis, daugelyje valstybių jaunimas per rinkimus yra gana pasyvus. Suprantama, kur kas įdomiau praleisti sekmadienio popietę geroje draugijoje negu prie balsadėžių. Iš dalies juos suprantu, nes manau, kad jaunimo pasyvumas yra glaudžiai susijęs su nepasitikėjimu esamais politikais ir jų siūlomomis idėjomis. Jauni žmonės nori matyti daugiau savo bendraamžių ir jų poreikius suprantančių žmonių ne tik partijose, bet ir valdžios institucijose. Dažnai girdžiu, kad jaunimas yra Lietuvos ateitis, taip tik deklaruojama, o veiksmai rodo ką kita. Jaunoji karta gyvena šiandien, dėl to jaunų žmonių problemos turi būti sprendžiamos čia ir dabar.

Apskritai mane stebina pačios politikos trūkumas. Lietuvoje pernelyg dažnai užsiimama tarpusavio santykių aiškinimusi, drabstimusi purvais ir politikavimu blogąją prasme. Norėčiau, kad didesnis dėmesys būtų skiriamas esminėms problemoms, o ne detalėms. Trūksta nuoširdžios ir argumentuotos diskusijos apie valstybę bei jos piliečius. Tai labai kenkia Lietuvos politinei sistemai ir atgraso jaunus žmones nuo domėjimosi ja.

Ar nestebina, kai kurių vyresnių politikų neigiamas požiūris į jaunų žmonių norą aktyviai dalyvauti politikoje? Galbūt pasyviosios rinkimų teisės (būti išrinktam) amžiaus cenzo mažinimas paskatintų daugiau jaunimo rinktis prie balsadėžių?

Jaunimą būtina įtraukti į problemų sprendimo procesą, amžiaus cenzo mažinimas yra vienas iš būdų tai pasiekti. Sutinku, kad yra dalis politikų, kurie nepatikliai žiūri į jaunimą, bet jų yra mažuma. Aš pats jau trečią kadenciją esu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, pirmą kartą buvau išrinktas būdamas vos dvidešimties. Teko pakovoti už save ir savo idėjas.

Nuo jaunimo politikos šiandien neatsiejama konservatorių ir liberalų vykdoma aukštojo mokslo reforma. Akivaizdu, kad jaunimas jai nepritaria – studentai rengia protesto akcijas, savo nuomonę išsako spaudoje, per televiziją, tačiau rezultato nematyti – niekas nesikeičia?

Viena opiausių aukštojo mokslo reformos problemų – pabrangusios studijos aukštosiose mokyklose. Porą metų pastebima studentų mažėjimo tendencija. Statistikos departamento duomenimis, besimokančiųjų aukštosiose mokyklose skaičius nuo 207,8 tūkst. 2008 m. sumažėjo iki 184,1 tūkst. 2010 metais. Vien šiais metais į universitetų valstybės finansuojamas vietas priimta beveik perpus mažiau studentų, negu jų buvo priimta 2008 m. Kalbu būtent apie valstybės finansuojamas vietas. Prieš porą metų buvo vykdoma aukštojo mokslo prieinamumo politika, dabar aukštasis mokslas pasiekiamas turtingiesiems arba tiems, kurie pasiryžta įsiskolinti bankams. Nori mokytis, privalai nešti paskolos naštą, nors nesi įsitikinęs, kad pabaigęs mokslus gausi darbą. Ar taip skatinama mokytis jaunus žmones? Net ir liberalių pažiūrų jaunimas tokiu atveju renkasi emigraciją. Štai kodėl manau, kad ši aukštojo mokslo reforma, kaip sako liaudis, davė grūdą, bet išnešė pūdą.

Ar jaunieji socialdemokratai turi pasiūlymų, kaip spręsti šalies nukraujavimo problemą, kalbu apie milžinišką jaunimo emigraciją.

O ką daryti abiturientui, kurio tėvai negali sumokėti už mokslą tokios sumos, kokios prašoma šiandien? Štai kodėl jaunimas pasirenka radikalų sprendimą – emigraciją. Emigracijos mastai šiandien yra didžiausi per visą mūsų šalies istoriją. Juk seniai nebe naujiena, kad mokslas užsienyje yra pigesnis, o ir už darbą atlyginama geriau. Tačiau kas bus, jeigu visi jauni žmonės išvažiuos? Kentės pati valstybė – jau dabar trūksta specialistų, bet jiems mokamas didesnis atlyginimas užsienyje. Jei šalyje mažės dirbančių jaunų žmonių skaičius, nesurinksime biudžeto, negalėsime išmokėti užtarnautų pensijų mūsų senjorams ir t.t. Mes, jaunieji socialdemokratai, siūlome sprendimą – pirmojo gyvenimo starto programą. Tai sprendimų rinkinys, užtikrinsiantis sklandų jauno žmogaus perėjimą iš mokyklos į tolimesnio švietimo sistemą, pirmojo darbo užtikrinimą ir prieinamo pirmojo būsto įgijimą. Kai jaunas žmogus matys perspektyvą savo šalyje, kai jausis reikalingas, jis liks, dirbs, mokės mokesčius ir planuos ateitį savo Tėvynėje.

Politiką kalbino Ernestas Ramonas

LSDP nuotrauka/LSDP logotipas
LSDP nuotrauka/LSDP logotipas
Pavadinimas
Pavadinimas

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką