Nors manoma, kad tai nusikaltimas, kuris dažniau vykdomas užsienio šalyse, tapatybės vagystės aktualios ir Lietuvoje. Jei esate gavę neatpažintą sąskaitą, sulaukę skambučio iš banko dėl nežinomų mokesčių, negavę paskolos ar kredito dėl išnaudoto limito arba jau esančio įsiskolinimo, apie kurį net nežinojote, galite būti tapęs šio nusikaltimo auka. „Creditinfo“ atstovai pasakoja, kaip yra tampama tapatybės vagysčių aukomis ir kaip nuo to apsisaugoti.
Nei vienas nėra apsaugotas nuo tapatybės vagių, kurie veikia paprastais, bet nematomais būdais. Barmenas gali nuskenuoti duomenis, kai kortele atsiskaitinėjama kavinėje, programuotojai – įsilaužti į kompiuterį ir pavogti asmens banko duomenis, o pasirašyta sąskaita gali būti ištraukta iš šiukšliadėžės ir tai tik keletas pavyzdžių. Vis daugiau atsiskaitymų vykstant elektroniniu būdu, tokių nusikaltimų skaičius tik didės.
Kaip apsisaugoti nuo tapatybės vagysčių?
Norint užtikrinti savo finansinį saugumą ir netapti tapatybės vagių aukomis, reikia patiems imtis atsakomybės. Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje ekspertai išskiria 8 patarimus, kurie yra būtini norint apsaugoti savo asmeninę informaciją ir duomenis:
1) domėtis kredito istorija (dažnai žmonės tampa tapatybės vagystės auka, bet patys apie tai net nenutuokia);
2) pasinaudoti paslaugomis, dėl kurių galima išbraukti save iš potencialių kreditų, lizingų vartotojų, kad tokį nusistatymą matytų finansų ir kitos institucijos vertindamos kliento mokumą. Lietuvoje šią informaciją prižiūri kreditų biuras „Creditinfo“.
3) nesinešioti asmeninių dokumentų, jei tai nebūtina;
4) būti atsargiems prieš atskleidžiant savo asmeninius duomenis telefonu, įsitikinti, kad tai nėra pareigūnais apsimetę vagys;
5) nemesti finansinių ir asmeninių dokumentų į šiukšliadėžę;
6) sekti savo kreditinių kortelių informaciją;
7) naudoti PIN kodus ir slaptažodžius, sudarytus iš atsitiktinių raidžių ir skaičių;
8) atnaujinti visų įrenginių (telefono, kompiuterio) programas, kad jos saugotų nuo kibernetinių įsilaužimų ir duomenų vagystės.
