-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kaimo Ukmergės rajone gyventojai vandenį priversti „skolintis“ iš kaimynų: kas atsitiko?

Ukmergės rajone esančio kaimo gyventojai jau metus kenčia nepatogumus. Sugedus senam vandentiekio bokštui jie neturi vandens ir yra priversti skolintis jį iš kaimynų. Savo ruožtu „Ukmergės vandenys“ pirštu beda į pačius gyventojus – pasak įmonės, jie prieš kelerius metus atsisakė, jog bendrovė perimtų bokštą su gręžiniu, kad būtų užtikrintas geriamojo vandens tiekimas. Tiesa, minimas ir sprendimas.
Vandens bokštas
Vandens bokštas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Daugiabutyje Jakutiškių kaime, Ukmergės rajone, gyvenanti Vidmantė 15min pasakojo, kad vandenį iki pastarojo meto problemų gyventojai gaudavo iš vandens bokšto.

„Bokštas priklauso daugeliui kaimo gyventojų, jokių dokumentų nėra. Viskas buvo daroma pagal seną sistemą. Kažkada lyg ir buvo norėta prisijungti prie vandens tinklų, bet ūkininkai bokšto neatidavė. Taip ir liko. Dabar bokštas sugedo ir vanduo buvo išjungtas. Jau metus jo neturime“, – situaciją apibūdino kaimo gyventoja.

Nors vanduo iš bokšto, anot moters, nebuvo labai kokybiškas, tai vis tiek buvo geriau nei gyventi visai be jo.

JP.lt nuotr./Apleistas vandens bokštas
JP.lt nuotr./Apleistas vandens bokštas

„Mes tiesiog naudojomės tuo vandeniu ir viskas. Ateidavo žmogus, kuris prižiūri bokštą, ir tėvai jam sumokėdavo kelis eurus (anksčiau – 10 ar 20 litų) per mėnesį. Kurį laiką bute niekas negyveno, o kai negyveno, nieko ir nemokėjo“, – teigė ji ir pridūrė, kad iki sugendant bokštui mokestis siekė apie 10 eurų.

O ar būtų įmanoma bokštą sutaisyti? Vidmantė tuo abejojo.

„Nėra kam jo taisyti, nes neaišku, kam bokštas priklauso“, – sakė gyventoja.

Galima išeitis šioje situacijoje yra nuosavo gręžinio įsirengimas, tačiau gyventoja teigė, kad to daryti negali, nes daugiabutis stovi ant valstybei priklausančios žemės.

„Šalia daugiabučio neturime absoliučiai jokios žemės. Nežinome, ką daryti. Situacija labai kvaila, o vandens reikia“, – apmaudą reiškė Vidmantė.

„Vilniaus vandenys“ nuotr./Vanduo
„Vilniaus vandenys“ nuotr./Vanduo

Ji kreipėsi ir į „Ukmergės vandenis“, tačiau sakė išgirdusi, jog vandens tiekimo veiklos įmonė neperims.

Vandenį „skolinasi“ iš kaimynų

Vidmantė pasakojo, kad vandens šeima nemokamai gauna iš šalimais gyvenančių kaimynų, kurie yra įsirengę gręžinį, tačiau tai yra labai nepatogu.

„Atsinešame vandens iš kaimyninio namo prisipylę į kibirą. Turime ir mažą vaiką, todėl reikia skalbtis, jį apiprausti. 5 litrų visai dienai neužtenka, todėl tenka vandenį neštis tris keturis kartus per dieną. Labai didelė problema, kuriai nematome sprendimo“, – teigė moteris.

Ji pasakojo, kad dėl bokšto gedimo be vandens liko ir kaimo biblioteka bei parduotuvė. Taip pat bendruomenėje gyvena neįgalus žmogus.

Su šia problema, kaip nurodė Deltuvos seniūnas Gintaras Radzevičius, susiduria apie 10 kaimo gyventojų. Iš viso metų pradžioje Jakutiškių kaime gyveno 195 žmonės.

Atsisakė, kad „Ukmergės vandenys“ perimtų bokštą

Savo ruožtu „Ukmergės vandenų“ vadovas Rimas Arlinskas 15min komentavo, kad prieš 3–4 metus bendrovės darbuotojai su Jakutiškių kaimo bendruomene bandė ieškoti sprendimų. Bendrovė esą pasiūlė perimti bokštą su gręžiniu, tvarkyti senus vandentiekio tinklus ir plėsti nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.

123RF.com nuotr./Vandentiekis
123RF.com nuotr./Vandentiekis

„Naikinant kolūkį vandentiekio bokštas su gręžiniu gyventojams buvo atiduotas pagal pajus. Jie nesutiko, kad mūsų bendrovė perimtų ir eksploatuotų [vandens bokštą], atliktų kitas teisines procedūras, jog būtų galima užsiimti licencijuota geriamojo vandens tiekimo veikla. Gyventojų atsakymas ir pagrindinis motyvas – „mums vandens tiekimas nekainuoja, mes susimokame tik už sunaudotą elektrą, o jūsų paslaugos mums brangiai kainuos“. Paaiškinimai, kad vandentiekio tinklai labai seni, bokštas ir gręžinys reikalauja priežiūros, reikia pastatyti vandens gerinimo įrenginius, įtikino tik mažą dalį bendruomenės narių“, – 15min komentavo R.Arlinskas.

Pasak įmonės vadovo, reikalingus prašymus pasirašė tik nedidelė dalis gyventojų, todėl buvo nutarta, kad investicijos į vandentvarką šioje teritorijoje nebus vykdomos.

Prisijungti prie „Ukmergės vandenų“ sistemų šiuo atveju negalima. Kaip nurodė R.Arlinskas, atskirose gyvenvietėse, nutolusiose toli nuo miesto, prie miesto centralizuotų tinklų prisijungimo galimybių nėra, jose statomi tik tai gyvenvietei pagal gyventojų skaičių reikalingi tinklai, vandens gerinimo įrenginiai su atitinkamo našumo gręžiniu, nuotekų valymo įrenginiai.

Beje, prašymų suremontuoti vandens bokštą iš Jakutiškių k. gyventojų, pastaruoju metu, pasak jo, taip pat nebuvo gauta.

123RF.com nuotr./Geriamasis vanduo
123RF.com nuotr./Geriamasis vanduo

Tuo metu Deltuvos seniūnas G.Radzevičius sakė, kad vienintelė išeitis gyventojams yra išsinuomoti valstybei priklausančią sklypo dalį ir jame įsirengti gręžinį. Tiesa, Vidmantė teigė girdėjusi, kad toks procesas netruktų trumpai.

Kaip įvardijo pašnekovai, tokiu atveju galima pasinaudoti ir Ukmergės rajono savivaldybės parama už vandens gręžinio ir individualaus nuotekų valymo įsirengimą.

Už įrenginius individualių namų savininkams kompensuojama 2000 eurų, dvibučių ir daugiabučių namų butų savininkams – 1000 eurų vienam butui.

Internete galima rasti informacijos, kad gręžinio išgręžimo, prijungimo ir reikalinga įrangos kaina prasideda nuo 3 tūkst. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius