Be jokios abejonės, svarbu fundamentalūs mokslai, bet labai dažnai moksliniai straipsniai ar tam tikros disertacijos padedamos stalčiuje ir nėra naudojamos kitiems tikslams kaip tik apsiginti vardui.
„Europos Sąjungoje jau keičiasi požiūris: kalbama apie tai, kad galutinis rezultatas turėtų būti produktas, kuris yra reikalingas ir jau parduodamas, naudojamas. Be jokios abejonės, svarbu fundamentalūs mokslai, bet labai dažnai moksliniai straipsniai ar tam tikros disertacijos padedamos stalčiuje ir nėra naudojamos kitiems tikslams kaip tik apsiginti vardui. Mokslui jos turi didelę reikšmę, bet toliau už mokslo įstaigų jos dažniausiai neišeina“, – laidoje „Verslo ritmu“ sakė A.Rupšys.
Pasak verslininko, jo bendrovė išsikėlė tikslą panaudoti žinias, įmonės ir partnerių resursus bei kalbėti apie galutinį rezultatą, kuris atneštų pridedamąją vertę ir būtų galimybė parduoti. Taip gimė bendradarbiavimas su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu ir Veterinarijos akademija. A.Rupšio teigimu, jei mokslą ir verslą vienys požiūris, bus ir rezultatas.
„Turi būti požiūris, ko mes siekiame kartu: ar siekiame mokslo, ar naudos mūsų žmonėms. Jei siekiame galutinės naudos, tokiu atveju mūsų tikslai sutampa. Jeigu siekiame tik straipsnių ir disertacijų, tokiu atveju mūsų požiūris nesutampa“, – kalbėjo A.Rupšys.
Didesnė prdėtinė vertė
Nors pačių pagamintų produktų investicijos daug didesnes, tačiau jų pridėtinė vertė daug didesnė nei tiesiog perpardavinėjant kitų sukurtus produktus.
Pats A.Rupšys nėra mokslininkas, jis – ekonomistas, inžinierius, iš dalies programuotojas. „Tikrai nesiekiu mokslo aukštumų, tačiau mūsų noras yra kažką padaryti naujo ir pasiūlyti, kad būtų nauda, aukštesnė pridedamoji vertė ir galimybė parduoti. Čia aš matau, kad galima bendradarbiauti – paprasčiausiai reikia nebijoti ir teisingai nusistatyti tikslus.“
Kalbant apie naujų produktų kūrimą, verslininkas sako, kad procesas jau vyksta labai ilgus metus – nuo 1998 metų, tačiau valstybės didesnės paramos ir skatinimo eksportuoti nesulaukta. „Labai nelengvas procesas. Negaliu sakyti, yra keli projektai pavykę su valstybės parama, tačiau kad būtų suteikiami prioritetai tiems, kurie kuria ir po to parduoda ne tik mūsų šalyje, bet ir kitur – tokių didesnių prioritetų nėra.“
A.Rupšys nurodo, kad nors pačių pagamintų produktų investicijos daug didesnes, tačiau jų pridėtinė vertė daug didesnė nei tiesiog perpardavinėjant kitų sukurtus produktus. „Kūryba reikalauja didelių sąnaudų, nes reikalaujamos žinios, o žinios turi būti apmokamos. Kalbant apie didesnę pridedamąją vertę, tai vienareikšmiškai, atliekant rimtą rinkos analizę ir kuriant orientuojantis į tam tikrą produktą galutiniame rezultate, pridedamoji vertė yra didesnė. Nereikėtų pamiršti, kad gamybos procesas daug sudėtingesnis už pardavimą – tam užtenka pasiūlyti ir parduoti, nors aišku pardavimai irgi nėra paprasti. Žiūrint į perspektyvą ir vystymąsi, gamyba yra panaši į tai, ką mes vadiname didmenine ar mažmenine prekyba.“
Visą laidos „Verslo ritmu“ įrašą klausykite čia.
