Sekite 15min Google
Netrukus sutinkame ir vietos gyventoją. Pasiteiravus, ką mano apie planuojamą poligoną, atkerta lakoniškai: „Kelio atgal jau nėra“. Jo paties namai, kaip sako, neliečiamoje Kapčiamiesčio dalyje, tačiau jis parodo, kuria kryptimi ieškoti sodybų ir miškų, kurios „ištraukė“ bilietą „į poligono teritoriją“.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenimis, į karinio poligono teritoriją patenka 13 privačių sodybų, o į karinio mokymo teritoriją – 77 sodybos. Dar penkios sodybos yra teritorijoje tarp poligono ir pasienio juostos. Daugiau kaip 80 proc. visų į teritoriją patenkančių privačių sklypų sudaro miško sklypai.
Čia sutikti verslininkai, žemių, miškų, sodybų šeimininkai kalbėjo tarsi susitarę: nerimą kelia ne pats poligonas, o nežinomybė. Pašnekovams neaišku, kokia jų turimų verslų ateitis ir kokias kompensacijas gaus, perduodami savo turtą valstybei.
„Nežinome, kas bus“
Kapčiamiestyje veikia kaimo turizmo sodybos, baidarių nuomos ir kiti verslai, kurių savininkams jau dabar reikia planuoti kitą sezoną. Tačiau dalis jų sako negalintys to padaryti, nes nežino, kaip tiksliai poligonas paveiks jų veiklą.
„Kapčiamiesčio žmonės nėra prieš poligoną, bet vieta, ko gero, nelabai tinkama. [...] Žmonės nežinioje. Visi pikti – ne dėl poligono, o dėl to, kad konkretumo nebuvo ir nėra. Visi esame nežinomybėje“, – 15min teigia Kapčiamiesčio miestelyje įsikūrusios sodybos „Žaliakalnio dvaras“ šeimininkas Edgaras Valenta.
Jis vienas iš vietos gyventojų, užsiimančių sodybos ir baidarių nuoma. Pasak E.Valentos, klausimų dėl būsimos veiklos kyla ir jo klientams.
„Turime baidarių verslą, žmonės pas mus apsistoja. Atvažiavo vieni iš Panevėžio: klausia, kur bus poligonas, ar galės čia plaukti. Kaip bus, tai sunku pasakyti. Kol kas kitiems metams nė užstato neimame, nes nežinome, kas bus“, – pasakoja jis.
Panašių klausimų turi ir kiti verslininkai. Kapčiamiesčio pašonėje prie lentpjūvės (Ramunės Orliukienės PĮ „Žaliakalnio lentpjūvė“) sutinkame Gintarą Orliuką, kurio šeimai ji priklauso. Šeima valdo ir daugiau verslų: nuomoja kelias sodybas, siūlo plaukti baidarėmis. Vyras sako jau dabar girdintis iš poilsiautojų, kad dėl būsimo poligono jie gali rinktis kitą vietą.
„Savaitgaliais vasarą mes turime Kapčiamiestyje apie 1,5 tūkst. žmonių. Mano sūnus turi 57 baidares, kiekvienoje – po du žmones, tokių sodybų yra septynios. Paprasta matematika. Visi kalba, kad paskutiniai metai – daugiau nevažiuosime. Kodėl? Sako, taigi poligonas, ko mes čia važiuosime. Mūsų sodyba-vila „Monika“ yra 150 m nuo šaudybos teritorijos“, – pasakoja Gintaras.
Visi kalba, kad paskutiniai metai – daugiau nevažiuosime. Kodėl? Sako, taigi poligonas, ko mes čia važiuosime.
Jam apmaudu ir dėl to, kad įkalbėjo Kapčiamiestyje verslauti savo sūnų.
Tikina, kad verslui netrukdys
Vis dėlto Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai ramina, kad poligonui pradėjus veiklą karinio mokymo teritorijoje veikiantys verslai galės tęsti savo veiklas, plėsti esamus verslus.Vandens ir kaimo turizmu bei baidarių nuoma užsiimantys žmonės esą galės toliau vykdyti savo veiklas. Pasak ministerijos, šios veiklos yra sukoncentruotos karinio mokymo teritorijoje, kurioje šaudyklos neplanuojamos.
KAM 15min paaiškino, kad karinio mokymo teritorijoje kaimo turizmo ir baidarių verslai galės veiklą tęsti, kai nevyksta pratybos. KAM pabrėžia, kad poligonas neveiks kaip nuolat uždaryta teritorija.
KAM aiškinimu, kai pratybos nevyks, teritorijoje bus galima lankytis, grybauti, uogauti ir poilsiauti.
„Aš pats pensininkas. Savo sūnų išsikviečiau iš miesto, sakydamas, kad čia tau bus darbo kaime, susikūrė baidarių verslą, turime dvi kaimo turizmo sodybas. Tai ką man sūnus pasakys, kvietei mane su šeima, o ką mums dabar čia daryt?“, – kalba vyras.
„Karinio mokymo teritorijoje nebus kovinio šaudymo. Pratybos planuojamos nuo 2028 metų, o šaudyklas numatoma įrengti iki 2030 metų. Didesnio masto pratybos numatomos maždaug penkis kartus per metus ir galėtų trukti iki dešimties dienų, mažesni mokymai vyks dažniau“, – nurodo KAM.
Ministerijos atstovai žada, kad pratybų grafikai bus skelbiami iš anksto, jog verslai galėtų planuoti veiklą.
„Pabradės patirtis rodo, kad poligonas neužkerta kelio vietos verslams – Žeimenos upe, tekančia per poligono teritoriją, baidarių turizmas vyksta ir šiandien“, – pabrėžia KAM.
Ministerija taip pat sakė, kad gyventojai matys daugiau karių ir karinės technikos, pratybų metu bus girdimas triukšmas, tačiau aktyvūs veiksmai truks ganėtinai trumpai.
„Pratybų metu bus ribojamas eismas poligono teritorijoje, tačiau bus užtikrintas susisiekimas kitais keliais – numatomas aplinkkelio tiesimas ir asfaltuotų privažiavimų į poligoną įrengimas. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį gyventojams numatytos papildomos priemonės gerinti susisiekimą ir mažinti triukšmą“, – tikina KAM.
Pasak ministerijos atstovų, jei dėl poligono įsteigimo konkretus verslas objektyviai nebegalėtų tęsti veiklos, numatyta galimybė atlyginti patirtus nuostolius.
„Nieko nesiūlo“
Ne mažiau klausimų kyla ir žmonėms, kurių turtas pateks į būsimo poligono teritoriją. E.Valenta sako, kad toje teritorijoje turi miško, žemės ir prosenelių sodybą. Tačiau apie kompensacijas, jo teigimu, kol kas konkrečios informacijos nėra.
„Niekas nieko. Iš pradžių buvo kalba apie 5000 Eur už ha, bet dabar niekas nieko nekalba, niekas nevyksta, konkrečių sumų neįvardijama“, – tvirtina jis.
Pasak E.Valentos, galbūt jei aiškiai būtų siūloma po minėtus 5000 Eur, žmonės nebūtų taip nusivylę: „Negražiai iš pradžių pasielgė. Būtų normaliai siūlę po tuos 5000 tai gal žmonės kitaip būtų reagavę“.
Gintaras taip pat sako kol kas negavęs konkretaus pasiūlymo, tačiau yra girdėjęs apie minėtą sumą. Jis lygina: prieš metus biržoje 1,5 ha miško sklypą pirko už 24 tūkst. Eur. Jo teigimu, šeši jam priklausantys miško sklypai yra būsimoje šaudymo teritorijoje.
Atskleidė, kada ir kokie pinigai pasieks gyventojų sąskaitas
KAM nurodo, kad įvertinus gyventojų bei savivaldybės pateiktus siūlymus buvo koreguojami sprendimai dėl teritorijų, turto išpirkimo ir kompensavimo sąlygų. Pavyzdžiui, karinio mokymo teritorijoje esančių sodybų savininkams sudaryta galimybė savo turtą išsaugoti arba per dešimt metų jį parduoti valstybei, taip pat numatytos papildomos kompensacijos.
Pasak KAM, artimiausiu metu karinio poligono teritorijoje esantis turtas bus vertinamas nepriklausomų turto vertintojų, taip pat bus vertinamas karinio mokymo teritorijoje esantis turtas, kurį savininkai nusprendė parduoti.
Išperkant turtą bus atlyginama už žemę, pastatus, medynus, sodinius, prarastą derlių, investuotas lėšas ir kitus nuostolius.
„Išperkant turtą bus atlyginama už žemę, pastatus, medynus, sodinius, prarastą derlių, investuotas lėšas ir kitus nuostolius. Prie gyvenamosios paskirties turto vertės papildomai numatyta 45 MMA – 51 885 Eur, o už miško ir žemės sklypus – 5 MMA, arba 5765 Eur už sklypą, kompensacija už neturtinio pobūdžio praradimus. Karinio mokymo teritorijoje sodybą galima išsaugoti arba per 120 mėnesių parduoti valstybei, prie nustatytos turto vertės papildomai gaunant 22 MMA – 25 366 Eur“, – tokius skaičiavimus pateikė KAM.
Pasak ministerijos, turto savininkai apie pradėtas procedūras informuojami individualiai. Kompensacinius pasiūlymus planuojama pateikti iki 2027 metų vidurio, o pinigai gyventojų sąskaitas pasiektų iki 2027 metų pabaigos.
