„Chocolate Naive“ fabriko Parapijoniškėse, jei negavote laiško su išsamiomis kelio nuorodomis, paprastai nerasite. Ant kreminės spalvos pastato nėra jokio užrašo, liudijančio apie smaližių rojų už durų. Matyt todėl retkarčiais čia dar atklysta dėvėtų rūbų medžiotojai – anksčiau patalpose buvo įsikūrusi didžiulė dėvėtų drabužių parduotuvė. Pasak „Chocolate Naive“ partnerio Arūno Matačiaus, matyt, labai populiari ji buvusi – praėjo maždaug metai nuo jos uždarymo, o žmonės vis dar atklysta ieškoti rūbų.
Dabar šiose patalpose yra gaminamas šokoladas, keliaujantis ne tik į Lietuvos, bet ir, pavyzdžiui, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Japonijos parduotuves. 15min.lt apsilankė šokolado fabrike Parapijoniškėse. Tiesa, ne pirmi ir ne paskutiniai svečiai buvome. Tiek lietuvių, tiek užsieniečių turistai atvažiuoja į ekskursijas po fabriką, čia švenčiami ir mergvakariai.
Pupeles perka patys
„Chocolate Naive“ pasaulyje garsi tuo, kad yra viena iš 200 įmonių, kuri šokoladą gamina nuo pat pradžių. Tai yra, gamina jį ne iš jau paruoštos šokolado masės, bet pati perka pupeles, jas skrudina, atskiria luobus, smulkina, maišo su įvairiais prieskoniais.
Kakavos pupelių žinovas bendrovėje – jos įkūrėjas Domantas Užpalis. Jis parenka pupeles šokoladui. „Chocolate Naive“ produkciją gamina iš Tanzanijos, Nikaragvos, Madagaskaro kakavos pupelių.
„Dirbame tiesiai su ūkiais, jokių tarpininkų, mokame jiems truputį brangiau, bet galime gauti sąlyginai nedideliais kiekiais, bet aukščiausios kokybės kakavos pupelių“, – pasakojo A.Matačius.
Tas sąlyginai nedidelis kiekis – maždaug 1000 kilogramų. Pigiausiai kakavos pupelių kilogramas kainuoja 5 eurus, taigi tona – 5 tūkst. eurų. Tam tikras šokoladas gaminamas ir iš žymiai brangesnių kakavos pupelių (12 eurų už kilogramą).
„Tokia kaina yra be transporto. O iš Tanzanijos vien atsisiųsti paletę kainuoja apie 8 tūkst. Lt“, – pasakojo A.Matačius. O ir atsivežti kakavą iš Centrinės Amerikos nėra lengva.
„Transportuojant iš Tanzanijos džiunglių juokų yra kiek tik nori. Centrinėje Amerikoje nėra adresų. Kažkur į Nikaragvos džiungles nusiunčiam UPS, tai jie mus myli, sako, kad mes jiems tokį iššūkį duodam“, – kalbėjo vyras.
Pasak D.Užpalio, šiemet „Chocolate Naive“ buvo vienintelė Lietuvos įmonė, atsivežusi produkcijos iš Tanzanijos. Paprastai yra tikrinama kas dešimta maisto siunta į Lietuvą iš tam tikros valstybės. Kadangi iš Tanzanijos apskritai į Lietuvą daugiau niekas nebuvo vežama, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kruopščiai tikrino šokolado gamintojų perkamas pupeles.
Pabarstyti braškėmis negana
Atsivežtas pupeles bendrovė skrudina apie valandą 100 laipsnių temperatūroje.
„Kakava skrudinama dėl trijų priežasčių: dėl bakteriologinio saugumo; tam, kad atšoktų lukštas, kuris yra nereikalingas; ir tam, kad atsiskleistų skonio savybės“, – pasakojo A.Matačius.
Paskrudinus kakavos pupeles, jos yra smulkinamos ir maišomos su įvairiasi ingredientais. Jie fabrike laikomi atskirame vėsiame kambarėlyje – stiklainiuose stovi mėlynės, baravykai, svarainiai, spanguolės, braškės, rikota. Tačiau uogos visai nepanašios į tas, kurios auga miške, – stiklainiuose saugomi uogų milteliai.
Šokolade nėra vandens, todėl iš uogų, prieš jas dedant į šokoladą, turi būti išgarinamas vanduo. Susmulkinus sausas uogas, jos yra maišomos su kakavos milteliais.
„Ir tada gauname jau tikrą šokoladą su braškėmis“, – pasakojo A.Matačius.
Žinoma, šokoladas su braškėmis ar riešutais gali būti ir toks, kuriame papildomi ingredientai yra tiesiog pabarstyti ant viršaus, tačiau „Chocolate Naive“ tokių nedaro – išskyrus šokoladą su sezamo sėklomis, kuris netrukus pasirodys rinkoje.
Kąsnelis Lietuvos
Fabrike be šokoladą smulkinančių, brandinančių mašinų, yra ir nedidelė laboratorija, kurioje yra kuriami šokolado receptai.
„Chocolate Naive“ daugiausia gamina šokoladą, būdingą regionui. Tai yra, parenka tokius priedus, kurie auga mūsų miškuose ar pievose, pavyzdžiui, baravykus, mėlynes, spanguoles, mėtas.
„Mes bandome daryti šokoladus, kurie atspindėtų mūsų regioną. Baravykai – mūsų miško grybai. Uogos – mūsų uogos. Mėta. Tai, kas būdinga mūsų regionui“, – pasakojo D.Užpalis.
Fabrike gaminamas ir šokoladas su egzotiškais priedais, pavyzdžiui, žaliąja citrina, žemės riešutais, sezamu. Pastarasis – dar rinkai nepristatytas pieniškas šokoladas.
Pamėgti pavojinga piniginei
Gauname paragauti šokolado su pipirais. Vos prilietus jį liežuvio galiuku, pajunti šokolado skonį. Pradėjus kramtyti, skleidžiasi sodrus cinamonas, o nurijus ant liežuvio lieka aštraus pipiro pėdsakas.
Šokoladas, manau, yra per pigiai įvertintas. Tai yra darbas, menas, tai nėra konvejeris, – kalbėjo D.Užpalis.
Jeigu „Chocolate Naive“ šokolado plytelę dėl kainos (apie 10 Lt) parduotuvėje padėsite atgal į lentyną, tai nesugebėsite jos atsisakyti iš A.Matačiaus rankų.
„Čia yra meistrystė. Yra trys skoniai. Kaip padaryti, kad jie visi turėtų savo laiką atsiskleisti“, – būrė A.Matačius. Jo kolega D.Užpalis apie šokoladą kalba ne taip patosiškai, tačiau tu tokia pačia didele meile savo darbui.
„Šokoladas, manau, yra per pigiai įvertintas. Tai yra darbas, menas, tai nėra konvejeris. Turi interpretuoti situaciją – ar viena pupelė skrunda taip, ar kitaip, sumalam taip ar anaip, šaldom prie vienokios ar kitokios temperatūros. Yra 6-7 etapai. Kiekvieną kartą turi iš naujo bandyti interpretuoti receptą. Pieniškas šokoladas gaminamas kitaip negu juodas, o juodas – kitaip negu kitas juodas“, – pasakojo D.Užpalis.
Parapijoniškėse gaminamas šokoladas keliauja į 15 valstybių. Didžiausia rinka po Lietuvos – Japonija. Be to, „Chocolate Naive“ šokolado fabriką galima ir išsinuomoti.
„Mums veža ingredientus švedai, suomiai, airiai. Mes jiems padarom visą gamybą, jie išsiveža ir išsilydo savo produktą. Mes nesame vien tik graži pakuotė. Mus nuomojasi kaip fabriką“, – pasakojo A.Matačius.
Apie šokoladą jis yra ir knygą parašęs: „Naivus romanas apie meilę, vyrą ir šokoladą“. Ne visada, sako A.Matačius, pavyksta pagaminti šokoladą – toks įnoringas jis yra.
„Šokoladas kaip moteris – nesuvaldomas ir nenuspėjamas“, – kalbėjo vyras.
