Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kauno įmonės moksleivius į darbą vilioja ekskursijomis

Moksleiviai lankėsi Kauno įmonėse
Aliaus Koroliovo/15min nuotr. / Moksleiviai lankėsi Kauno įmonėje „Littelfuse“
Šaltinis: 15min
1
A A

14 000 – tiek naujų programuotojų prireiks Lietuvos įmonėms ir įstaigoms per artimiausius šešerius metus. Ne ką mažesnė bus ir orlaivių mechanikų bei elektros inžinierių paklausa. Tai trys specialybės, kurių imdamasis jaunas žmogus gali būti beveik garantuotas, jog gaus darbą. Šių specialistų trūkumas toks didelis, jog Kauno įmonės jų ėmė dairytis netgi ir tarp moksleivių.

Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra prie Lietuvos ūkio ministerijos „Investuok Lietuvoje“ dvidešimčiai įmonių užsimojo padėti atlikti šias žvalgytuves. Kaip? Ogi pakviesti 9–12 klasių moksleivius susipažinti su jų veikla, išgirsti darbuotojų pasakojimų iš pirmų lūpų.

Į Kauną vis dažniau ateina stambios užsienio bendrovės, todėl darbo rinkai reikės vis daugiau IT specialistų, elektros ir orlaivių mechanikos inžinierių.

Šia „Kurk Lietuvai“ programa siekiama, jog per du mėnesius bendroves, kurios jaučia programuotojų, elektros inžinierių ar orlaivių mechanikų stygių, aplankytų 1 000 mokinių.

„Į Kauną vis dažniau ateina stambios užsienio bendrovės, todėl darbo rinkai reikės vis daugiau IT specialistų, elektros ir orlaivių mechanikos inžinierių. Norėdami sudominti moksleivius stoti į šias studijų programas, organizuojame išvykas į šiose srityse dirbančias užsienio bendroves“, – 15min teigė „Investuok Lietuvoje“ atstovas spaudai Egidijus Jurgelionis.

Viena iš moksleivių aplankytų užsienio kapitalo įmonių – Kauno „Žalgirio“ arenoje veikianti „Callcredit Information Group“. Kredito rizikos valdymo ir finansinių paslaugų kompanijos centrinis biuras įsikūręs Jungtinėje Karalystėje, tačiau paslaugas įmonė teikia tarptautiniu mastu. Bendrovės padaliniai veikia Kinijoje, Japonijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Lietuvoje.

Įmonės padalinys Kaune kuria ir palaiko inovatyvius technologinius produktus ir tarptautinę grupės IT struktūrą, jame dirbantys specialistai yra atsakingi už programinės įrangos ir duomenų bazių kūrimą, testavimą, projektų valdymą, IT palaikymą, duomenų analizės, elektroninės rinkodaros paslaugas bei klientų aptarnavimą.

Tereikia noro ir tu – programuotojas

Į „Callcredit Information Group“ užsukusiems moksleiviams nuotaikingai apie savo darbą papasakojo paspirtukais po biurą lakiojantys programuotojas Darius ir testuotojas Algirdas. Jie vieną po kito neigė mitus apie IT specialistus – neva jie neturi asmeninio gyvenimo, nemezga jokių socialinių kontaktų, ištisas paras sėdi prie kompiuterių, dėvi kvailus rūbus.

Pasirodo, programuotojai dažnai keliauja, užsiima socialine veikla, mėgsta laiką leisti kartu su kolegomis sporto rungtyse, stovyklose, dalyvauja labdaringose akcijose. Egzistuoja net Kauno IT bendruomenė, kurios nariai dalijasi naujausiomis žiniomis.

„Daugelis galvoja, kad nemokame bendrauti – kalbame tik sava kompiuterine kalba. Taip tikrai nėra. Tiesa, kuriozų pasitaiko, kai neįgudusi ausis išgirsta pokalbį tarp dviejų kolegų apie apsikeitimą „stringais“. Skamba dviprasmiškai, nors „string“ – tai vienas iš programuotojų vartojamų terminų“, – prisiminęs juokingą nutikimą, su kolega kartu nusijuokia Darius.

Aliaus Koroliovo/15min nuotr./Testuotojas Algirdas ir programuotojas Darius
Aliaus Koroliovo/15min nuotr./Testuotojas Algirdas ir programuotojas Darius

Kartu su testuotoju Algirdu jie bandė mokiniams paaiškinti, ką reiškia „Big Data“, atliko paprasčiausius programavimo žingsnius. Pasak jų, šiomis dienomis programuotojų specialybė yra labai plati, nes platus išmaniųjų prietaisų arsenalas. Gali ne kurti programas, o jas testuoti.

Programavimas – tai problemų sprendimo menas.

„Ar kiekvienas gali tapti programuotoju? Daugelis. Mūsų biure yra tokių IT specialistų, kurie baigę anglų, psichologijos studijas. Reikia tik noro, loginio mąstymo ir anglų kalbos žinių. Programavimas – tai problemų sprendimo menas. Gaila, jog vaikai mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus, bet, pasiūlius išmokti juos kurti patiems, numoja ranka – neįdomu“, – patikino Darius.

Duomenų analizė gimdo verslą

Kuo galima suvilioti jauną žmogų imtis tam tikro darbo? Geru atlygiu. Anot „Callcredit“ darbuotojų, geras IT specialistas Lietuvoje turi uždirbti 1 500 eurų. Yra tokių, kurių algos – bent dvigubai didesnės. Štai vadinamą hakerį, kuris būtų atsakingas už programų saugumą, ilgai ieškojusi, įmonė atrado tik Baltarusijoje, nes Lietuvoje jų – vienetai. Dirbant pusę etato, tokio darbuotojo uždarbis siekia 5 000 eurų.

Pasiteiravus, ar nesinori iš Lietuvos padalinio persikelti dirbti į Lidsą, kur yra centrinė įmonės būstinė, abu – tiek Darius, tiek Algirdas – paprieštarauja: „Alga didesnė, bet ir išlaidos didesnės. IT specialistu labiau apsimoka būti Kaune, juk šis miestas – techniškiausias Lietuvoje.“

Jų veikla susijusi su įvairia kaupiama informacija, iš kurios sisteminimo ir analizavimo gimsta verslas. Ar kada nors, nusipirkę ką internetinėje parduotuvėje, vėliau asmeniniame „Facebook“ puslapyje sulaukdavote panašių į įsigytą produktą reklamų? Tam ir panaudojama kaupiama informacija – kad būtų galima nustatyti vartotojų įpročius.

„Lietuvoje ji dar ne tokia agresyvi, tačiau užsienyje... Pvz., Anglijoje, tau priartėjus prie parduotuvės, jau sulauki asmeninių žinučių, jog nukainotas toks ir toks tavo mėgstamas produktas.

Aliaus Koroliovo/15min nuotr./Moksleiviai lankėsi Kauno įmonėse
Aliaus Koroliovo/15min nuotr./Moksleiviai lankėsi Kauno įmonėse

Parduotuvėse netgi prekės išdėstomos ne bet kaip. Nustatyta, kad, pirkdamas duoną, žmogus, pvz., įsigyja ir kiaušinių – tad jie bus arti vienas kito. Kaip ir „Coca cola“ bei traškučiai“, – kaip verslo tikslais naudojama informacija, atskleidė Algirdas, pabrėžęs, jog programuotojus galima vadinti žmonėmis, lemiančiais kiekvieno asmens kasdienius sprendimus.

Kaip apsisaugoti nuo agresyvios rinkodaros?

„Kuo mažiau asmeninės informacijos talpinti į internetą. Stebėti, ar nepridėta visur sutikimo „varnelių“. Nors jas visas susekti yra sunku“, – šyptelėjo Darius.

Pasak jo, tas pats „Facebook“ saugo daugiau nei 4,5 milijardų paspaudimų duomenų. Tad jų saugojimui ir apdorojimui reikia didelių resursų.

Prireiks net 4 500 elektros inžinierių

„Investuok Lietuva“ skaičiavimais, per šešerius artimiausius metus Lietuvos įmonėms ir įstaigoms prireiks 4 500 naujų elektros inžinierių bei 1 400 naujų orlaivių mechanikų.

Tam, kad supažindintų su elektronikos inžinierių veikla, elektronikos prietaisų kūrimu, testavimu bei gamyba, moksleivius įsileido ir Kaune veikianti „Littelfuse“, kurianti ir gaminanti įvairias automobilių elektronikos dalis.

Tai amerikiečių kompanija. Europoje „Littelfuse“ veikia 13-oje valstybių, tačiau gamyba vykdoma tik Lietuvoje ir Italijoje. Lietuvoje taip pat veikia ir didelis „R&D“ centras, kuriame kuriami nauji mechanizmai.

Kaune „Littelfuse“ dirba 700 darbuotojų. Įdomu tai, kad 15 proc. per metus priimamų naujų darbuotojų sudaro praktikantai. Bendrovės vadovai potencialių būsimų darbuotojų taip pat žvalgosi tarp studentų ir moksleivių – kuria įvairias programas.

Aliaus Koroliovo/15min nuotr./Moksleiviai lankėsi Kauno įmonėse
Aliaus Koroliovo/15min nuotr./Moksleiviai lankėsi Kauno įmonėse

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką