Dabar populiaru
Publikuota: 2015 kovo 13d. 06:54

Kavinės miegamuosiuose rajonuose: nauja tendencija?

Kavinė
123rf.com nuotr. / Kavinė

Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad, nors Vilniuje populiarus išlieka senamiestis, kur, kaip įprasta manyti, verslo sėkmė garantuota, maitinimo įstaigos vis dažniau ieško patalpų išsinuomoti naujuose rajonuose. Pašnekovų teigimu, toks verslo judėjimas į rajonus yra patogus jų gyventojams, tačiau retai yra labai sėkmingas verslui.

„Paprastai žmonės, norėdami praleisti laiką su draugais, klientais kavinėje, nevažiuoja į miegamuosius rajonus. To vasarą nedaro ir turistai“, – kalba NT agentūros „Ober-Haus“ Komercinio NT departamento vadovas Darius Tumas.

NT agentūros „Citus“ direktorės Viktorijos Čijunskytės teigimu, naujuose Vilniaus mikrorajonuose statoma daug gyvenamųjų pastatų, kurių pirmuose aukštuose netrūksta vietos komercinėms patalpoms. Patalpose gyvenamuosiuose namuose, pasak V. Čijunskytės, yra linkę įsikuri nedideli restoranai, o restoranų tinklai renkasi patalpas prekybos centruose.   

„Dažniausiai naujuose kvartaluose apsigyvena jaunos šeimos, turinčios nemažą perkamąją galią. Joms patogu, kai šalia namų yra kirpykla, stomatologijos kabinetas, treniruočių salė ar kavinė. Paprastai tokiuose rajonuose kuriasi picerijos, alaus barai, užkandinės bei kepyklėlės“, – sako pašnekovė.

Jos teigimu, naujuose Vilniaus kvartaluose infrastruktūra dar nebūna išvystyta, tad įvairių paslaugų (taip pat ir maitinimo) taškai sulaukia daug klientų. Tuo metu Kaune, pasak V. Čijunskytės, miegamuosiuose kvartaluose patalpų komercinei veiklai ieškoma kur kas rečiau nei Vilniuje.

Savo ruožtu D. Tumas dažnėjančio kavinių atsiradimo atokiau miesto centro nevadina tendencija. Anot pašnekovo, tai yra tiesiog natūralus reiškinys, nes plečiasi gyvenamieji rajonai, be to, senamiestyje patalpų paklausa didesnė už pasiūlą.

„Nevadinčiau to tendencija, tai tiesiog yra natūralus reiškinys. Gyvenamieji rajonai, jų gyventojų skaičius didėja, todėl natūraliai atsiranda paslaugų poreikis. Tačiau tai nėra judėjimas iš centro į miegamąjį rajoną. Dažniau tai yra verslo plėtra, rečiau – įmonių bandymas orientuotis į paslaugų tiekimą konkrečiame mikrorajone.

123rf.com nuotr./Dabar net ir jaukiose bistro kavinėse bus galima pavalgyti kaip restorane
123rf.com nuotr.

Viena iš priežasčių ir tikrai ne pagrindinė, kodėl kavinės atsidarinėja miegamuosiuose rajonuose, yra tai, kad patalpų senamiestyje paklausa šiandieną yra gerokai didesnė nei pasiūla. Todėl verslininkai, norėdami pradėti savo veiklą, bando tai daryti ir ne tokiose patraukliose vietose. Tačiau šiose vietose nėra tokių didelių žmonių srautų, kaip miesto centre, todėl klientams pritraukti reikalingas išradingumas“, – aiškina D. Tumas.

Vilioja kaina, bet ne klientų skaičius

Pasak V. Čijunskytės, renkantis vietą viešojo maitinimo verslui, nuomos ar pirkimo kaina yra labai svarbi. Toliau nuo centro ar miesto pakraštyje ji yra mažesnė. „Įsikūrus toliau nuo centro, greičiau atsiperka investicijos. O tai – labai svarbus argumentas, ypač pradedantiems verslininkams“, – įsitikinusi V. Čijunskytė.

Dažniausiai naujose komercinėse patalpose būna padaryta tik dalinė apdaila, todėl turintys išskirtinių idėjų verslininkai kavinės įrengimą gali pritaikyti pagal savo poreikius.

Pašnekovė mano, kad nauji pastatai vis patrauklesni ir dėl to, jog juose patogiau įgyvendinti savo idėjas: dažniausiai naujose komercinėse patalpose būna padaryta tik dalinė apdaila, todėl turintys išskirtinių idėjų verslininkai kavinės įrengimą gali pritaikyti pagal savo poreikius.

D. Tumas sako įžvelgiantis tik vieną maitinimo paslaugų verslo įsikūrimo rajonuose privalumą – mažesnę nuomos kainą.

„Reikia suprasti, kad bet kurio paslaugų sektoriaus veiklą vykdantį verslą domina tos vietos, kuriose yra didelė žmonių koncentracija. Nė vienas vietos savo verslui tikrai nepradeda ieškoti nuo miesto pakraščių.

Juk paprastai žmonės, norėdami praleisti laiką su draugais, šeima, klientais restorane ar kavinėje, nevažiuoja į miegamuosius rajonus. Jie važiuoja į senamiestį, kur galima dar ir pasivaikščioti. Nepamirškime vasaros, turistų srautų. Jie juk taip pat nevažiuoja apžiūrinėti miegamųjų rajonų“, – pigios nuomos ir nepatogios vietos trūkumus dėsto D. Tumas.

Patalpų savininkai jaunam verslui gali tarti „ne“

Pasak V. Čijunskytės, gerai matomoje, žmonių gausiai lankomoje vietoje esančios, iki 200 kv. m. patalpos, šalia kurių galima įrengti lauko kavinę, yra paklausiausios. Tačiau net ir radus poreikius bei finansus atitinkančią vietą, nereiškia, kad ją išsinuomosite. 

„Suprantama, kad patalpų savininkai taip pat kelia savus reikalavimus, jie nori apsidrausti, todėl atidžiai vertina kavinės kūrėjus. Jiems svarbu, kad kavinė būtų pelninga ir po pusmečio neišsikeltų, – sako V. Čijunskytė. – Todėl nuomotojai kreipia dėmesį į kavinės koncepciją, vertina žmonių, kurie nori atidaryti kavinę, patirtį: ar jie turi dar panašių kavinių, ar tai pirmoji veikla.“

Praėjusiais metais Vilniuje patalpų nuomai dažniausiai ieškojo greito maisto restoranų, barų, kepyklėlių savininkai.

„Citus“ duomenimis, praėjusiais metais Vilniuje patalpų nuomai dažniausiai ieškojo greito maisto restoranų, barų, kepyklėlių savininkai. Be to, ketinta įkurti ir specializuotų maitinimo įstaigų (vietnamietiško, armėniško, prancūziško maisto ar jūros gėrybių restoranų).

Kaune taip pat populiarėja greito maisto restoranai, kokybiškų produktų sumuštinių barai ir picerijos. Pasitaikanti naujovė yra kavinės, siūlančios maisto gaminimo kursus. 

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką