Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugpjūčio 25d. 08:58

Kinija keršija toliau: lietuviškoms bendrovėms mažina kredito limitus – ką tai reiškia?

Kinija ir Lietuva
123RF.com nuotr. / Kinija ir Lietuva
Sustabdyti krovininiai traukiniai į Lietuvą, nebederinami nauji maisto eksporto leidimai – tokių žingsnių jau ėmėsi Kinija, įpykusi dėl Lietuvos sprendimo atidaryti Taivano atstovybę. Tačiau tai dar ne viskas. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičiaus 15min tvirtino, kad Kinijos valstybinė kreditų draudimų agentūra sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas. Tai reiškia, kad dalis verslo už prekes iš Kinijos turi atsiskaityti iš anksto.

LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus teigimu, Kinijos valstybinės kreditų draudimų agentūros sprendimas sumažinti įmonėms kredito limitus palietė daugelį Lietuvos įmonių, kurios perka žaliavas ir komponentus iš Kinijos.

Kinijos valstybinė kredito draudimo įmonė „Sinosure“ tikslas – skatinti eksportą iš Kinijos, todėl, kaip 15min aiškino LPK atstovai, lietuviška įmonė, sudarydama sutartį su Kinijos bendrove dėl prekių ar komponentų tiekimo, pasirašydavo trišalę sutartį, kurioje dalyvaudavo ir „Sinosure“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vidmantas Janulevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vidmantas Janulevičius

Pasak V.Janulevičiaus, paprastai žaliavas iš Kinijos pirkdavusios lietuviškos įmonės iš anksto tiekėjui sumokėdavo apie 15 proc. krovinio vertės – visa kita buvo garantuojama „Sinosure“ kredito draudimu ir likusią sumą Lietuvos įmonės sumokėdavo, kai atvykdavo krovinys.

Dėl šios priežasties Lietuvos įmonėms nereikėdavo užšaldyti didelių apyvartinių lėšų sumų. O „Sinosure“ bendrovei Lietuvos įmonės sumokėdavo nedidelę draudimo įmoką. Tačiau dabar situacija keičiasi.

„Kalbame apie „Sinosure“ – Kinijos valstybinė kredito draudimo įmonė, kuri kelia dabar Lietuvai palūkanas, prilygindama ją rizikos valstybei, mažina eksporto limitus. Tai reiškia, kad įmonės pačios turi iš karto mokėti didesnes sumas“, – 15min komentavo V.Janulevičius.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kroviniai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kroviniai

Pasak LPK atstovų, „Sinosure“ daliai lietuviškų įmonių pastarosiomis savaitėmis pakėlė draudimo įmoką ir sugriežtino sąlygas – pradėjo ilgėti biurokratiniai procesai, sumažino limitą – kitaip tariant, jei Kinijos įmonė anksčiau suteikdavo kredito garantą 75 proc. krovinio vertei, tai dabar – 50 proc. ar mažiau.

Kinijos valstybinė kredito draudimo įmonė kelia Lietuvai palūkanas, prilygindama ją rizikos valstybei, mažina eksporto limitus.

Tai lėmė, kad Kinijos tiekėjai iš lietuvių įmonių reikalauja sumokėti jau didesnį avansą – 50 proc. ar daugiau. LPK žiniomis, pasitaikė ir tokių atvejų, kad „Sinosure“ informavo išvis nesuteiksiantis kredito garanto lietuviškai įmonei, todėl tiekėjai paprašė sumokėti į priekį visą mokestį už krovinį. Tai lemia, kad Lietuvos bendrovės turi užšaldyti dideles sumas pinigų, nes kroviniai keliauja kelis mėnesius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Konteineriai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Konteineriai

Kinijos ir Baltijos pramonės ir verslo asociacijos vadovas Tomas Fedaravičius 15min pripažino, kad nerimą keliančių signalų yra šioje srityje.

„Dėl sumažintų kredito limitų šiuo metu negalime komentuoti, nes nepaisant nerimą keliančių signalų, neturime oficialaus patvirtinimo“, – 15min teigė T.Fedaravičius. Jis pridūrė, kad asociacijai taip pat žinoma, jog dalis Lietuvos verslo įmonių bei jų prekybos partnerių susidūrė su problemomis, užsitikrinant akredityvus.

Reaguodamas į tai, kad įmonėms už prekes iš anksto reikės mokėti didesnes sumas, o susirasti alternatyvius žaliavų tiekėjus užtruks, LPK prezidentas V.Janulevičius įspėja, kad gali tekti prašyti valstybės pagalbos – tam esą pasitarnautų milijardo eurų dydžio fondo, kuris skolintų apyvartinių lėšų pritrūkusiems eksportuotojams, sukūrimas.

Verslas – nerimauja

Elektronikos gamybos bendrovės „Kitron“ vadovas Mindaugas Šeštokas neslėpė su nerimu stebintis prastėjančius santykius su Kinija. Įmonė į Kiniją tiek eksportuoja savo gaminius, tiek perka iš šios šalies žaliavas – per metus iš Kinijos įsigyja žaliavų už 10–15 mln. eurų.

„Kitron“ nuotr./Bendrovės „Kitron“ generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas
„Kitron“ nuotr./Bendrovės „Kitron“ generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas

Įmonės vadovas tvirtino iki šiol nepastebėjęs pokyčių dėl mokėjimo sąlygų, tačiau pripažino atidžiai stebintis ir analizuojantis situaciją.

„Kol kas niekas sąlygų nekeitė, bet jei žaliavoms ar mūsų eksportui atsiras, pirma, muitai, antra – mokėjimo sąlygos bus koreguojamos į blogąją pusę, tai bus tiesioginė žala. Niekas negarantuotas, kad iš anksto nepareikalaus sumokėti už prekes, o dirbti išankstiniais mokėjimais nebūtų priimtina – tai tolima rinka, teisinė bazė kitokia, yra rizika“, – vardijo M.Šeštokas.

Niekas negarantuotas, kad iš anksto nepareikalaus sumokėti už prekes, o dirbti išankstiniais mokėjimais nebūtų priimtina.

Tiesa, Kinijos kerštas įmonę jau iš dalies palietė. Kaip jau skelbta, dėl įtemptos politinės situacijos tarp šalių rugpjūtį ir rugsėjį stabdomi tiesioginiai krovininiai traukiniai iš Kinijos į Lietuvą.

„Kitron“ – viena iš įmonių, kurios dalis užsakytų prekių iš Kinijos geležinkeliu atkeliaudavo į Vilnių.

„Ieškome būdų, kaip kitaip išspręsti, bet kaštų tai nepamažins, faktas. Yra įvairių sprendimų, bet faktas, kad naudodavomės šita tiekimo grandinės linija, o ji dabar dingsta“, – pabrėžė M.Šeštokas.

Nors informaciją apie stabdomus krovininius traukinius į Vilnių „China Railway Group“ atstovai leidiniui „Global Times“ neigė, prekes iš Kinijos gabenančios logistikos bendrovės „ACE logistics“ Jūrų ir geležinkelio transporto padalinio vadovas Tomas Jankauskas15min tvirtino antradienį sulaukęs iš kinų patvirtinimo, kad traukiniai į Vilnių rugsėjį tikrai neatvyks.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Geležinkelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Geležinkelis

Tiesa, pašnekovas didelės problemos dėl to nemato, nes anksčiau, kai tiesioginių traukinių iš Kinijos į Lietuvą nebuvo, kroviniai vykdavo per Lenkiją. Šiuo metu įmonė derinasi paskutines detales ir planuoja vėl prekes pradėti vežti per Lenkiją.

„Jei būtų stabili situacija pasaulyje, nebūtų logistikos grandinė sutrikusi, būtų galima lyginti, kur greičiau, kur lėčiau. Bet dabar toks jovalas, kad išsiųsi greitesniu keliu, bet gausi tuo pačiu metu, kaip lėtesniu, nes stringa pasieniuose. Nieko nežinai – išsiunti ir lauki, nes nėra kelio, kuris būtų apsaugotas nuo logistinių pavojų“, – sustojusių traukinių judėjimo tarp Lietuvos ir Kinijos nesureikšmina T.Jankauskas.

Atsisako lietuviškų prekių, ilgina procedūras

Su Kinijos rinka dirbantis Lietuvos verslas kalba ir apie kitas problemas – ne viena medienos, pieno pramonės įmonė užsiminė, kad paaštrėjus santykiams tarp abiejų šalių, stoja jų eksportas į Kiniją.

V.Janulevičius anksčiau 15min pasakojo, kad Kinija Lietuvai 2 tūkst. eurų suma padidino jūrinių konteinerių kainas.

O Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Mantas Staškevičius BNS informavo, kad Kinija nustojo derinti pašarų, negyvūninių produktų ir valgomųjų subproduktų eksporto leidimus.

Susiduriama su kol kas laikinai pristabdytu leidimų tvirtinimu, verslo partneriai Kinijoje, norėdami apsisaugoti nuo rizikų, kai kuriais atvejais nutraukia kontraktus ar jų nebepratęsia.

T.Fedaravičius sutinka, kad į Kiniją eksportuojančios Lietuvos įmonės šiuo metu yra atsidūrusios nepalankioje padėtyje ir veikia ekstremalaus budrumo sąlygomis.

„Susiduriama su kol kas laikinai pristabdytu leidimų tvirtinimu, verslo partneriai Kinijoje, norėdami apsisaugoti nuo rizikų, kai kuriais atvejais nutraukia kontraktus ar jų nebepratęsia“, – pripažįsta asociacijos vadovas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mediena
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mediena

Jis pridūrė, kad asociacijai taip pat žinomi atvejai, kai į Kiniją eksportuojančios Lietuvos bendrovės pastaraisiais mėnesiais sulaukė papildomo dėmesio iš šios šalies valdžios institucijų.

„Tiesa, kol kas sunku spręsti, kiek šie atvejai yra sistemingi“, – pabrėžė T.Fedaravičius.

Jis priduria, kad iš Kinijos importuojančios bendrovės taip pat susiduria su išaugusiomis rizikomis, tačiau jų iššūkiai iš dalies yra kitokie nei eksportuotojų – nors atsiranda problemų logistikoje, prekių gabenimo maršrutus galima koreguoti. Pavyzdžiui, lenkai itin aktyviai ir sėkmingai dirba pritraukdami į Europą kiniškus krovinius per savo geležinkelių terminalus ir Gdansko uostą.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Gdansko uostas
Alvydo Januševičiaus nuotr./Gdansko uostas

„Taip pat tiek eksportuotojai, tiek importuotojai gali susidurti su problematika, kuriant ir plėtojant ryšius su verslo partneriais Kinijoje, nes kinų kompanijos į šalies valdžios signalus reaguoja labai rimtai“, – atkreipia dėmesį T.Fedaravičius.

Jis sutinka, kad Kinijoje aktyvią veiklą vykdančių Lietuvos bendrovių jaučiamas nerimas dėl šios kadencijos Vyriausybės iniciatyvų užsienio politikoje yra pagrįstas, todėl pirmiausia rekomenduoja asociacijos nariams 100 proc. užsitikrinti, jog bendrovės verslo veikla Kinijoje atitinka kiekvieną įstatymo raidę.

„Antra, jei veikiate Kinijoje, privalote turėti ir būti pasirengę įgyvendinti krizės suvaldymo planus skirtingiems įvykių scenarijams. Šiuo metu visi yra įsitempę, todėl net eilinis reguliarus Kinijos priežiūros institucijų patikrinimas gali būti suprastas, kaip kinų valdžios atsakas į šios kadencijos Lietuvos URM vykdomą politiką“, – teigė T.Fedaravičius.

Kinų kompanijos į šalies valdžios signalus reaguoja labai rimtai.

Visgi jis ragino nevertinti kiekvieno nepalankiai besiklostančio įvykio, kaip Kinijos atsako į Lietuvos Vyriausybės užsienio politiką. Pasak jo, pavyzdžiui, smarkiai pabrangusi logistika su šia situacija nėra susijusi, nes tai yra pasaulinė praėjusių ir šių metų tendencija.

Be to, T.Fedaravičiaus teigimu, Kinija yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, nuo praėjusių metų Kinijoje įsigaliojo nauja Užsienio investicijų įstatymo redakcija, kuri išplėtė užsienio investicijų apsaugos mechanizmą, Kinijos arbitražo institucijos veikia pagal tarptautinės teisės praktiką, todėl manyti, kad Kinijoje negalioja tarptautinė verslo teisė ar Kinijos verslo priežiūros institucijos gali savivaliauti, jo nuomone, yra klaida.

„Jei negalite padėti – tai bent netrukdykite“

Verslo atstovai neslėpė, kad Lietuvos vyriausybės vykdoma užsienio politika jiems kelia nerimą ir daug klausimų.

Pasak T.Fedaravičiaus, pasaulio ekonomika per pastaruosius keletą dešimtmečių tapo globali, absoliuti dauguma Europos ir JAV bendrovių, veikiančių Kinijoje, savo verslo perspektyvas šioje rinkoje vertina pozityviai ir labai pozityviai, veiklą Kinijoje plečia.

„Mūsų asociacijos prašymas politinei valdžiai yra paprastas, jei negalite padėti – tai bent netrukdykite. Šios kadencijos Lietuvos valdžios sprendimai užsienio politikos srityje kelia pagrįstų klausimų, ar Lietuvos verslas ir jo interesai dabartinei valdančiųjų koalicijai yra esminis prioritetas. Norėtųsi, jog politikai nepamirštų, kad verslo bendrovės visų pirmiausia yra verslą kuriantys ir jame dirbantys Lietuvos žmonės, o ne tik pilka statistika ir skaičiai „ekselio“ lentelėse“, – sako T.Fedaravičius.

Kad Kinija svarbi rinka, kurios verslui nesinori prarasti pabrėžė ir „Kitron“ vadovas.

„Nerimo tikrai yra, nes manome, kad Kinija nėra tas partneris, su kuriuos norėtųsi pyktis – iš ten eina žaliavos, didžiulė rinka“, – sakė M.Šeštokas.

Sprendimai užsienio politikos srityje kelia pagrįstų klausimų, ar Lietuvos verslas ir jo interesai dabartinei valdančiųjų koalicijai yra prioritetas

Tiesa, ekonomistai skaičiuoja, kad nors prastėjantys santykiai su Kinija tiesiogiai šioje rinkoje dirbančioms įmonėms pakenks, Lietuvos ekonomikai tai didelio poveikio neturėtų. Lietuvos banko atlikta analizė parodė, kad jei neliktų viso eksporto į Kiniją, per ateinančius trejus metus Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimo tempas sulėtėtų tik 0,3 proc. punkto.

Taivano atstovybė – išskirtinė

Kinijos nemalonės Lietuva užsitraukė, kai Užsienio reikalų ministerija liepą paskelbė, jog Vilniuje bus steigiama Taivano atstovybė. Lietuviškai ji oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, angliškai – Taiwanese representative office.

Tai – pirmas kartas Europos Sąjungoje, kai atstovybės pavadinime yra minimas žodis „Taivanas“. Kitur, įskaitant Latviją, misijos veikia Taipėjaus vardu. Būtent pavadinimas labiausiai supykdė Pekiną, nes tai gali būti traktuojama kaip žingsnis link Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi, pripažinimo.

„Scanpix“/AP nuotr./Taivanas
„Scanpix“/AP nuotr./Taivanas

Tai buvo paskutinis lašas, po kurio Kinija atšaukė savo ambasadorių iš Lietuvos ir nurodė Lietuvai padaryti tą patį. Tačiau jau iki tol santykiai ėmė šalti, kai Lietuva, apeidama Kiniją, suteikė vakcinų Taivanui ir pasitraukė iš bendrarbiavimo su Rytų ir Pietų Europos šalimis platformos 17+1. Šiuos žingsnius Lietuva žengė viena.

Kinija demokratiškai valdomą Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir grasina susigrąžinti jo kontrolę jėga, Pekinas griežtai priešinasi Taivano savarankiškumui tarptautinėje diplomatijoje. Taivaną remia Jungtinės Valstijos – tačiau ir šioje šalyje atstovybe veikia Taipėjaus vardu.

JAV valstybės sekretorius ir keli senatoriai šią savaitę išsakė politinę paramą Lietuvai ginče su Kinija. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis savo ruožtu paprašė JAV „suteikti praktinę paramą Lietuvos verslui bei įvertinti tiekimo grandinių diversifikacijos klausimus“.

15min žiniomis, Taivano atstovybės atidarymas Lietuvoje buvo svarstomas ir Sauliaus Skvernelio vyriausybėje, bet galiausiai toks sprendimas nepriimtas. Vienas iš argumentų buvo nerimas, kad Kinija keršydama gali sutrikdyti koronaviruso pandemijai būtinų prekių importą.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

SEB verslo augimo programa

01:37:23

Video

01:27:07
01:32
01:48

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką