Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Klaipėdos uostas atveria vartus okeaninei laivybai – konteinerius į Lietuvą gabens milžiniški laivai

Bendrovės "Klaipėdos Smeltė" konteinerių paskirstymo centras
L. Sėlenienės nuotr. / Bendrovės "Klaipėdos Smeltė" konteinerių paskirstymo centras
Šaltinis: 15min
0
A A

Pasaulinėje rinkoje augančios konteinerių krovos apimtys žadina ir Klaipėdos uostininkų apetitą. Prieš pora metų užsimota Klaipėdą įtraukti į konteinerių paskirstymo funkciją atliekančių uostų sąrašą, kad būtų galima lygiuotis su tokiais uostais, kaip Roterdamas, Antverpenas ar Hamburgas. Platūs užmojai tapo realybe – prieš pusantrų metų Klaipėdos uoste pradėtas statyti konteinerių paskirstymo centras oficialiai pradeda dirbti ir priiminėti net tik Baltijos ar Šiaurės jūromis plaukiojančius laivus, o ir okeaninius gigantus.

Investicijos į konteinerių paskirstymo centrą – 150 mln. eurų

Pietinėje Klaipėdos dalyje esančios bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ teritorijoje įkurdintam konteinerių paskirstymo centrui iškilti prireikė 150 mln. eurų. Uosto direkcija už maždaug 57 mln. eurų pastatė krantines, išgilino akvatoriją greta jų iki 13,2 metro, taip pat laivų apsisukimo ratą. Kitą dalį investavo konteinerių paskirstymo centro veiklą operuojanti bendrovė „Klaipėdos Smeltė“. Jai teko nugriauti daugiau nei pusšimtį pastatų, nutiesti specialias dangas ir įsigyti milžiniškus kranus.

Tokios investicijos, viliamasi, netrukus atsipirks. Vien pirmasis į konteinerių paskirstymo centrą atplaukęs laivas uoste paliks  58 tūkst. eurų. Tokią sumą uostininkai skaičiuoja gausiantys po centro atidarymo išvakarėse į Klaipėdą iš Bremenhaveno atplaukusio konteinervežio „MSC Charleston“ vizito. 325 metrų ilgio laivas gali plukdyti 8089 sąlyginius konteinerius (TEU). Tiesa, į Klaipėdą jis atvyko ne pilnai pakrautas, mat to neleidžia 16 metrų uosto kanalo gylis. 

„Deja, konteinerinių laivų grimzlė – didesnė, nei kruizinių laivų. Tam, kad tie laivai atplauktų į Klaipėdos uostą, reikia, kad gylis uoste būtų 17 metrų. To šiuo metu ir siekiame. Turint omenyje dabartinę Klaipėdos uosto infrastruktūrą ir substruktūrą, krova iki 2020 m. galėtų siekti 50-60 mln. tonų per metus“, – planus dėstė konteinerių paskirstymo centro atidarymo ceremonijoje dalyvavęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

L. Sėlenienės nuotr. /Bendrovės
L. Sėlenienės nuotr. /Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius

Iki šiol į Klaipėdos uostą atplaukdavo tik Baltijos ir Šiaurės jūromis kursuojantys konteineriniai laivai-fideriai, atvežantys ir išgabenantys importo, eksporto ir tranzito krovinius.

Paskui okeaninius laivus suplauks ir mažieji

Konteinerių paskirstymo centrui, pasaulinėje krovos rinkoje dar vadinamam HUB`ui pradėjus veiklą, Klaipėda jau drąsiai galės rikiuotis Baltijos uostamiesčių priešakyje. Aplinkiniai uostai tokių HUB`ų neturi, o tolimesni uostamiesčiai Klaipėdai nusileidžia dėl savo techninių savybių. Didieji konteinervežiai negali plaukti per ledų sangrūdas, tad žiemą, tikėtina, jie pasuks į šiauriausią Baltijos neužšąlantį – Klaipėdos uostą.

O jis iš tokių gigantų galės uždirbti 1,7 karto daugiau, nei iš įprastinių uosto rinkliavų. Atplaukus vienam okeaniniam laivui, iš karto prie krantinių rikiuojasi 3-4 mažesni fideriniai laivai, išskirstysiantys konteinerius po kitus Baltijos jūros regiono uostus.

„Konteinerių paskirstymo centro atsiradimą Klaipėdos uoste pavadinčiau šuoliu į aukštį. Kuomet atėjo pirmieji kranai, jie padarė korektūrą miesto architektūroje aukštingumo prasme. Pakelta strėlė yra 115 metrų. O įplaukęs laivas „MSC Charleston“, jei jį pastatytumėm taip pat į aukštį, tai būtų antras Vilniaus televizijos bokštas“, – įspūdžiais atidarymo ceremonijoje dalinosi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką