Klaipėdos jūrų uosto taryba penktadienį pritarė žemsiurbės įsigijimui – uosto direkcija per mėnesį tikisi paskelbti laivo pirkimo konkursą, BNS pranešė direkcijos atstovė Nijolė Dvarionaitė-Milkintienė.
„Visų pirma tai mums duotų operatyvumą. Esant menkiausiam sąnašų užnešimui, turime apie 300-400 tūkst. kubinių metrų per metus, ir turint tokius didesnius kiekius sąnašų, yra didelė rizika mažinti laivų grimzdas, o tai negatyviai atsilieptų Klaipėdos uosto veiklai. Įsigijus tokią techniką galėsime ne tik siurbti smėlio ir dumblo sąnašas, bet ir atlikti pakankamai svarbius darbus prie krantinių“, – penktadienį po uosto tarybos posėdžio žurnalistams sakė A.Vaitkus.
Anot jo, žemsiurbė būtų universali, ji turėtų vadinamąjį greiferį ir atliktų darbus, kurių vengia rangovai, nes jie yra lėti, imlūs laikui, nes vykdomi prie krantinės, ir dėl to įkainiai būna milžiniški.
Pasak jo, žemsiurbė gali kainuoti apie 25-28 mln. eurų.
„Trečia, turime budinčias sutartis, perkame įkainį ir su juo dirbame tol, kol numatyta suma yra išnaudojama. Ji gali būti išnaudoti per metus ir per kelis metus. Paprastai tokios technikos mobilizacija paprastai kainuoja 250 tūkst. eurų ir jeigu reikia nusiurbti nedidelį kiekį, apie 1-2 tūkst. kubų, suprantama, kad ta mobilizacijos kaina yra įskaičiuojama ir tie kubai tampa auksiniais“, – kalbėjo uosto vadovas.
Pernai liepą uosto direkcija jau buvo paskelbusi žemsiurbės pirkimo konkurso technines specifikacijas, tačiau konkursas neįvyko, nes, pasak A.Vaitkaus, buvo laukiama sprendimo dėl ES finansavimo ir derinamos galutinės laivo specifikacijos.
„Mes norėjome gauti indikacijas, ar tokiam įrenginiui galime gauti Europos Sąjungos lėšų. Praeitą savaitę gavome tokią indikaciją, kad lėšos gali būti skiriamos. Visą šitą laikotarpį labai rimtai buvo analizuojama, koks tai turėtų būti laivas“, – BNS teigė uosto vadovas.
Pasak jo, kol kas neaišku, kokią laivo vertės dalį galėtų finansuoti ES, likusią dalį skirs uosto direkcija.
„Laivas bus statomas, jo korpusas bus standartinis, o variklis galės naudoti dyzeliną arba dujas. Šioje vietoje matome didelį prasmingumą, nes turime SGD terminalą ir šitas kuras yra ekologiškesnis nei dyzelinis kuras, o kainų kontekste eksploatacinės sąnaudos būtų iki 40 proc. mažesnės“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo A.Vaitkus.
Išsirinkus laivo statytoją, žemsiurbė turėtų būti pastatyta per pusantrų metų.
Apie ketinimus įsigyti žemsiurbę kalbėta ir 2012 metais, kai uostui vadovavo Eugenijus Gentvilas, tačiau tuomet laivas nebuvo įsigytas. A.Vaitkaus teigimu, rimčiausios kalbos dėl žemsiurbės įsigijimo vyko 2006 metais. Uosto vadovo teigimu, tarpukariu Klaipėdoje veikė net kelios žemsiurbės.
