Sekite 15min Google
Susitarimas pasirašytas Klaipėdos universitete atidarant „InnoAerogel®“ bandomosios gamybos liniją.
„Europai pereinant prie žaliosios ekonomikos koja kojon žengia bei keičiasi ir Klaipėdos uostas – užtikrintai judame žaliojo kurso ritmu ir vystydami uostą diegiame aplinkosauginius tikslus atitinkančius sprendimus. Pirmieji „Inobiostar“ produktai Klaipėdos uoste išbandyti prieš kelerius metus, ir iki pat šiol didžiuojamės sukurtu bendradarbiavimu, kai atverdami galimybes realiomis sąlygomis išbandyti mokslininkų kuriamus naujus sprendimus tampame svarbia jų tobulinimo proceso dalimi. Šiandien žengiame dar vieną žingsnį į priekį“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Užtikrintai judame žaliojo kurso ritmu ir vystydami uostą diegiame aplinkosauginius tikslus atitinkančius sprendimus.
Jo teigimu, naujoji technologija uostui itin aktuali kaip galimybė papildyti taršos surinkimo priemones ir prisidėti prie praktiškai pritaikomų inovacijų vystymo.
„Čia veikia pramonė, yra daug laivų, į akvatoriją patenka vanduo iš Kuršių marių ir Danės upės. Pastaruoju metu incidentai nedideli, tačiau kasmet jų pasitaiko nuo 16 iki 20. Visada ieškome būdų kuo greičiau suvaldyti taršą, kol ji neišplito“, – sako A. Latakas.
Padės patikrinti technologiją realiomis sąlygomis
Uosto direkcijos ir dviejų KU mokslininkių bei jų komandos bendradarbiavimas prasidėjo nuo ankstesnės technologijos bandymų. Pasak A. Latako, 2022 metais uosto akvatorijoje buvo atliktas kontroliuojamas eksperimentas: išpilta 200 gramų žalios naftos ir išbandytas organinis sorbentas, kuriam tuomet naudoti šiaudai.
Naujasis susitarimas numato kitą etapą – dabartinio produkto bandymus realaus taršos incidento metu. Priemonė skirta nedideliems naftos išsiliejimams, kokių kartais pasitaiko uosto akvatorijoje.
„Paimsime dalį produkto ir, įvykus taršos incidentui, išbandysime jį realiomis sąlygomis. Rezultatais ir jų analize dalinsimės su mokslininkais, kad jie galėtų toliau tobulinti produktą. Tai mokslinis, tiriamasis bendradarbiavimas“, – paaiškina A. Latakas.
Paimsime dalį produkto ir, įvykus taršos incidentui, išbandysime jį realiomis sąlygomis.
KU mokslininkė, „Inobiostar“ įkūrėja ir vadovė dr. Tatjana Paulauskienė pabrėžia, kad naujasis produktas uosto akvatorijoje dar nebuvo išbandytas. Ankstesni bandymai buvo susiję su šiaudų ir naftą skaidančių mikroorganizmų deriniu, todėl jų rezultatų negalima tiesiogiai prilyginti dabartinei priemonei.
„Dabar siekiame naująjį produktą patikrinti įvykus tikram taršos incidentui, kad partneriai galėtų įvertinti jo veiksmingumą. Norime pamatyti, kaip jis veikia realiomis sąlygomis, ir, jei reikės, pritaikyti pagal naudotojų poreikius“, – sako T. Paulauskienė.
Surinktą naftą padeda skaidyti mikroorganizmai
„InnoAerogel®“ gaminamas iš perdirbto popieriaus, į medžiagą integruojant jūrinius naftą skaidančius mikroorganizmus. Bandymų duomenimis, priemonė gali sugerti daugiau kaip 20 kartų didesnį naftos teršalų kiekį, nei sveria pati.
Pasak T. Paulauskienės, produkto išskirtinumą lemia ne vien sugeriamoji medžiaga.
„Pagrindinė mūsų technologijos inovacija – naftą skaidantys mikroorganizmai. Iš pradžių juos įterpėme į šiaudus, tačiau pastebėjome, kad tokio produkto efektyvumas panašus į rinkoje jau esančių analogų. Todėl lygiagrečiai plėtojome iš popieriaus atliekų gaminamas kempines“, – pasakoja mokslininkė.
Pagrindinė mūsų technologijos inovacija – naftą skaidantys mikroorganizmai.
Kuriant technologiją dalyvavusi KU vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Marija Kataržytė paaiškina, kad panaudojus naftą sugeriančias priemones jas tereikės surinkti nuo vandens paviršiaus.
„Ant vandens paviršiuje pasklidusios naftos plėvelės dedamos aerogelio plokštelės arba kilimėlis. Naftos produktai patenka į medžiagos vidų. Tuomet plokšteles reikia surinkti nuo vandens ir sudėti į uždarą tarą, kur vyksta skaidymo procesas“, – sako M. Kataržytė.
Jos teigimu, naftos produktus skaido bakterijos ir mikrogrybai. Jų fermentai leidžia sudėtingas chemines medžiagas paversti paprastesnėmis, saugesnėmis aplinkai.
„Produkto tvarumą siejame su naudojamomis medžiagomis: pagrindinė žaliava yra popieriaus atliekos, o naftai skaidyti naudojame mikroorganizmus, natūraliai aptinkamus Baltijos jūroje. Siekiame sunaudoti kuo mažiau išteklių“, – priduria T. Paulauskienė.
Proveržis prasideda, kai idėja tampa produktu
Naftos taršos tema T. Paulauskienė susidomėjo 2010 metais, po didžiulio išsiliejimo Meksikos įlankoje. Tuomet jai kilo klausimas, kaip būtų galima reaguoti, jei panaši nelaimė įvyktų Baltijos jūroje. Vėliau prasidėjo bendri eksperimentai su dr. M.Kataržyte, pirmieji prototipai ir technologijos tobulinimas.
„Giliųjų technologijų (angl. deep tech) kelias nesibaigia laboratorijoje. Tikrasis proveržis prasideda tada, kai mokslinė idėja tampa produktu, o produktas – realiai naudojamu sprendimu. Šiandien pereiname būtent į šį etapą: nuo laboratorijos ir technologijos kūrimo – į gamybą, nuo kontroliuojamų bandymų – į realias operacines sąlygas, nuo prototipo – į rinkai paruoštą produktą. Mūsų ambicija – ne tik pagaminti „InnoAerogel®“, bet sukurti pasauliniu mastu pritaikomą technologiją, kuri keistų tai, kaip sprendžiame naftos taršos problemas jūrose ir vandenynuose“, – sako „Inobiostar“ vadovė.
Mūsų ambicija – ne tik pagaminti „InnoAerogel®“, bet sukurti pasauliniu mastu pritaikomą technologiją, kuri keistų tai, kaip sprendžiame naftos taršos problemas jūrose ir vandenynuose.
Bandomosios gamybos linija įrengta Europos inovacijų tarybos projekto lėšomis. Ji leis pagaminti apie pusantros tonos produkcijos per metus.
„ Šiandien matydamas gamybinę liniją ir pasiektą pažangą, kaip inžinierius labai džiaugiuosi. Manau, tokie išradimai ateityje padės kovoti su tarša“, – sako A. Latakas.
