TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Kodėl būtina tvarkyti biologiškai skaidžias atliekas?

Ruduo
Ruduo
Šaltinis: 15min
0
A A

Tikėtina, kad į klausimą, kas yra biologiškai skaidžios atliekos, atsakymą žinotų tik nedidelė dalis Lietuvos gyventojų. Tačiau žinios apie šias atliekas ir jų tvarkymą – svarbios. Tinkamai jas tvarkant, galima sumažinti žalą aplinkai bei turėti naudos.

Biologiškai skaidžios atliekos – tai viena seniausių atliekų rūšių, kuriai priklauso maisto ruošimo likučiai (daržovės, vaisiai, mėsa, žuvis), žaliosios atliekos (lapai, medžių šakos, nupjauta žolė), dumblas, gyvulių mėšlas bei srutos. Šių atliekų kiekį sąvartynuose svarbu mažinti ne tik dėl jų daromos žalos aplinkai, bet ir dėl galimos naudos, nes panaudojus šias atliekas, galima gauti biodujų ir komposto.

Biologiškai skaidžios atliekos sąvartynuose yra. Jei irimo procese nedalyvauja deguonis, išsiskiria metano dujų bei kitų lakiųjų organinių junginių, kurie turi įtakos klimato atšilimui. Dėl šių atliekų sąvartynuose daugėja ir įvairias ligas nešiojančių graužikų, paukščių bei kitų parazitų. Jeigu biologiškai skaidžios atliekos būtų atsakingai tvarkomos, atsirastų galimybė ne tik sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, bet ir gauti nemažai naudos: deginant biodujas – gaminti elektros bei šiluminę energiją, o pagaminus kompostą – tręšti žemę.

Palaipsniui daroma pažanga

Per paskutinįjį dešimtmetį Lietuvoje tvarkant atliekas buvo padaryta didžiulė pažanga: uždarytas ne vienas aplinkosauginių reikalavimų neatitikęs sąvartynas, įrengta net 11 naujų, pradėtos rūšiuoti atliekos, įgyvendinta nemažai švietėjiškų projektų apie tinkamą atliekų tvarkymą. Visgi situacija kol kas nėra tokia gera, kokios norėtųsi. Ir prasčiausia ji kalbant apie biologiškai skaidžias atliekas, kurias būtina išskirti iš bendro atliekų srauto. 

Nors jau nuo 2000 metų šalyje yra remiama kompostavimo aikštelių statyba, tačiau yra savivaldybių, kurios vis dar neatranda vietų, kur tokią aikštelę būtų galima įrengti. Šiuo metu visoje Lietuvoje veikia 21 aikštelė, į kurią žmonės nemokamai gali atvežti visas žaliąsias atliekas iš savo sodų ar daržų. Gautas kompostas panaudojamas tikslingai – miesto želdinimo darbams. Galima pastebėti, kad esamų aikštelių pajėgumą būtų galima išnaudoti dar geriau.

Patirties galima semtis iš užsienio

Vokietijoje ir Olandijoje atliekos yra perdirbamos arba sudeginamos. Ten žmonės atliekas iš karto išrūšiuoja ir tuomet jos suskirstomos į deginamas arba perdirbamas. Pasak specialistų, sudegintos turėtų būti tos atliekos, kurių negalima perdirbti ir kurios turi pakankamą energetinę vertę. Bendras tokių atliekų kiekis turėtų sudaryti apie 30 proc. visų atliekų.

Atliekas Lietuvoje nuspręsta tvarkyti taikant mechaninį biologinį atliekų tvarkymo būdą. Tokias sistemas statytis turėtų devyni Regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Projektų įgyvendinimui numatyta 450 milijonų litų, o lėšos skirtos iš Sanglaudos fondo. Projektai vykdomi pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“.

Atliekos į mechaninio biologinio tvarkymo sistemą patenka po pirminio rūšiavimo, sistemoje jos pakartotinai išrūšiuojamos pasinaudojant išmaniaisiais įrenginiais. Tos atliekos, kurias galima perdirti – perdirbamos, o tos, kurios perdirbimui netinka – atiduodamos deginimui ir taip gaminama energija. Ši atliekų tvarkymo sistema patogi dar ir tuo, kad gali būti įrengiama tiek sąvartyne, tiek kitoje vietoje. 

Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.

logo
l
Pavadinimas
 

 

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką