Įsivaizduokime, kad darbdavys nori uždrausti kvepalus biure.
Pasak E.Kiznės, tai galima padaryti, tačiau laikantis tvarkos.
Jos teigimu, darbdaviai gali įrašyti kvepalų „reikalavimus“ į vidaus tvarkos taisykles.
„Taip pat supažindinti darbuotojus pasirašytinai, kad visi žinotų. Turi taikyti visiems vienodai – negali būti draudžiama vieniems, o leidžiama kitiems“, – aiškino advokatė.
Pasak jos, diskomfortas dėl kolegos kvapų gali būti labai stiprus, vedantis prie pykinimo ir galvos skausmų.
„Kenčiantis darbuotojas gali kreiptis raštu į darbdavį, gauti gydytojo išvadą, jei yra sveikatos reakcija. Jei darbdavys nereaguoja, kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI)“, – nurodė E.Kiznė.
Rašytinis kreipimasis, pasak jos, įpareigoja darbdavį atsakyti motyvuotai.
Kada darbdavys ne „gali“, o „privalo“ reaguoti?
Pasak E.Kiznės, tuomet, kai darbuotojas pateikia medicininį pažymą.
„Jei alergija ar jautrumo reakcija į kvapias medžiagas kelia realų sveikatos pavojų, darbdavys privalo imtis priemonių: pakeisti darbuotojo darbo vietą ar patalpą, sugriežtinti reikalavimus visiems“, – aiškino advokatė.
Ar drausminė nuobauda už kvepalus teisėta?
Pasak E.Kiznės, teisėta, kai draudimas įtvirtintas raštu, darbuotojas yra supažindintas su tuo, suteikta galimybė pasiaiškinti. Tuo metu, jos teigimu, neteisėta, kai taisyklių nėra, darbuotojas apie tai nieko nežino, o nuobauda skiriama be paaiškinimo.
„Visos trys sąlygos turi būti įvykdytos kartu“, – pabrėžė E.Kiznė.

