Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 20d. 09:00 , Atnaujinta: 2021 sausio 20d. 10:39

Kurie uždaryti verslai galėtų atsiverti pirmiausia: ekspertai mini ir turgavietes, ir smulkias parduotuves

Laikinai sustojęs verslas Vilniuje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Laikinai sustojęs verslas Vilniuje

Vyriausybei atsargiai užsimenant apie karantino švelninimą vasarį, ekspertai ir verslo asociacijos vardija, kurie sektoriai galėtų užtikrinti pakankamą saugumą ir pirmieji atnaujinti savo veiklą. Turgavietės, lauko paviljonai, smulkūs prekybininkai, grožio specialistai, priimantys tik pagal išankstinį užsirašymą, žiemos sporto centrai yra tarp dažniausiai minimų variantų. Visgi dalis verslininkų sutinka, kad reikia vadovautis sveikatos ekspertų rekomendacijomis – jie baiminasi, kad per greitai atlaisvinus vadžias nenulėktume tiesiai į trečiosios bangos glėbį.

Pastarosiomis dienomis mažėjant naujų susirgimų koronavirusu atvejų, garsėja balsai manančių, kad jau laikas pagalvoti ir apie karantino švelninimą bei ribojimų atlaisvinimą daliai verslų.

Užkrečiamų ligų ekspertas Sauliaus Čaplinskas jau dabar nemato pagrindo laikyti uždarytą smulkųjį verslą, kuris gali užtikrinti būtinų saugumo reikalavimų laikymąsi – pavyzdžiui, grožio paslaugų kabinetus, turguje prekiaujančius smulkius prekybininkus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Čaplinskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Čaplinskas

Tiesa, pasak jo, tam būtina sąlyga – paruošta ir paviešinta testavimo prevencijos tikslais strategija ir numatytos kitos prevencinės priemonės: kokia turi būti ventiliacija patalpoje, kaip dažnai ir ką dezinfekuoti, kaip testuoti ar netestuoti personalą, kaip dėvėti kaukes, o galbūt tam tikrose vietose jas netgi dalinti, kaip užtikrinama, ar laikomasi atstumo ir panašiai.

S.Čaplinskas ragino Vyriausybę paviešinti tokį prevencinių priemonių verslui planą, jei jis yra parengtas. Eksperto nuomone, verslas numatytas priemones sutiktų įgyvendinti net ir savo lėšomis, jei tai padėtų greičiau atnaujinti veiklą.

„Turėtų būti aiškūs algoritmai – verslas pats pasirūpins įgyvendinimu, jie šito laukia. Kam žlugdyti verslą, kuris gali užtikrinti saugumo sąlygas – visi suinteresuoti saugiu savo verslu, darbuotojų, žmonių sveikata ir gyvybėmis“, – 15min pabrėžė S.Čaplinskas.

Kam žlugdyti verslą, kuris gali užtikrinti saugumo sąlygas, – teigė S.Čaplinskas.

„Šitą reikėjo padaryti jau vakar. Kodėl toje pačioje patalpoje didelis prekybos tinklas „Maxima“ veikia, o šalia negali veikti kosmetikos parduotuvė ar grožio salonas atsidaryti? Tik privalo išpildyti būtinus saugumo reikalavimus – jei negali išpildyti, negali atsidaryti, jei gali išpildyti, bet nevykdo, turi būti darbuotojų, žmonių, tam tikrų struktūrų kontrolė“, – pridūrė S.Čaplinskas.

Jis teigia, kad moksliniai tyrimai rodo, jog po 28 dienų pasiekiamas maksimalus karantino efektas, o po to reikia žiūrėti, kaip jį švelninti.

Dalis ribojimų atlaisvėti gali vasarį

Apie galimą karantino švelninimą pirmadienį su ekspertais diskutavo ir Vyriausybė. Visgi kol kas apie atlaisvinimus nekalbama – jeigu ir toliau išsilaikytų mažėjanti susirgimų kreivė, pirmieji ribojimai greičiausiai būtų panaikinti vasarį.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį pabrėžė, kad situacijos pagerėjimas dar labai trapus, todėl karantinas liks galioti iki sausio 31 dienos, o kitą savaitę bus sprendžiama, kaip jis atrodys vasario mėnesį.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

„Gali būti, kad kažkokia dalis apribojimų gali būti modifikuoti pradedant nuo vasario mėnesio“, – sakė premjerė.

Neskubėti švelninti karantino ragino ir sveikatos apsaugos specialistai.

Šią savaitę Vyriausybė dar kartą sės prie stalo su ekspertais ir Ekonomikos ir inovacijų bei Sveikatos apsaugos ministerijų atstovais– šį kartą pasikalbėti, kokie sektoriai galėtų būti atlaisvinti pirmieji.

„Kalbėsime, kokiais terminais ir kokia seka yra saugiausia apribojimus laisvinti, nes verslai skirtingi – yra kontaktiniai verslai, bet labai maži, kur rizikos vienokios, yra traukos centrai, kur dėl žmonių skaičiaus ir srauto kontaktų gali būti daug. Kiek testavimas gali pakeisti apribojimus, kiek kitos priemonės – diskusijos labai specifiškos ir reikės padiskutuoti atskirai“, – sakė I.Šimonytė.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė
Arno Strumilos / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pirmadienį teigė, kad atlaisvinant sektorius turėtų didėti testavimo apimtys. Beje, būtent masinį ir dažną darbuotojų testavimą, kaip patį efektyviausią būdą suvaldyti koronaviruso židinius, anksčiau yra minėję ir gamybos įmonės, kurioms veiklos apribojimai nėra taikomi. Apie tai plačiau skaityti galima ČIA.

Prašymai leisti veikti pilasi vienas po kito

Tuo tarpu iš uždaryto verslo spaudimas Vyriausybei didėja – kas savaitę Ministrų kabinetą pasiekia vis naujų verslo asociacijų prašymai leisti atnaujinti veiklą.

Gausiai pasnigus praėjusią savaitę į Vyriausybę kreipėsi Slidinėjimo centrų asociacija, vadovaujama „Liepkalnio“ vadovo Artūro Bielskaus. Asociacija piktinosi, kad gyventojai masiškai būriuojasi ant kalnų, pramogauja, o slidinėjimo centrams, kurie galėtų užtikrinti atstumus ir kontroliuoti srautus, veikti draudžiama.

Pirmadienį į Vyriausybę kreipėsi dar dvi asociacijos. Lietuvos darbdavių konfederacija nurodė, kad nuo gruodžio 16 dienos, kai Vyriausybė įvedė papildomus karantino ribojimus, galioja skirtingos ir nelygios konkurencijos sąlygos: uždraudus veikti parduotuvėms padarytos kelios išimtys, tačiau reikšminga verslo dalis atsidūrė „už borto“.

„Didžiausią naudą šiuo metu gauna parduotuvės, kurių pagrindinė veikla yra mažmeninė prekyba maistu, tačiau jos reikšminga dalimi prekiauja ir kitomis prekėmis“, – teigiama konfederacijos prezidento Danuko Arlausko pasirašytame rašte. Jame teigiame, kad situacija yra reikšmingai pasikeitusi ir tolesni griežti ribojimai „neišvengiamai toliau kuria skirtingas konkurencijos sąlygas ir stumia daugybę įmonių iš rinkos“.

Nuo vasario 1 dienos nori pradėti veikti ir kosmetologai. Vyriausybei kreipimąsi nusiuntusi Lietuvos kosmetikus ir kosmetologus atstovaujanti asociacija nurodė, kad šiame sektoriuje auga bedarbių skaičius. Be to, argumentuojama, kad daugiau atsargumo reikalauja tik veido priežiūros paslaugas, o kitas paslaugas būtų galima teikti dėvint apsaugos priemones, atskirose gerai vėdinamose patalpose, kur paslaugos teikimo metu būtų du asmenys – specialistas ir klientas.

Žygimanto Gedvilos/15min nuotr./Kosmetologė
Žygimanto Gedvilos/15min nuotr./Kosmetologė

Savo pasiūlymus Vyriausybei šiuo klausimu pateikė ir Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA).

„Kaip ir pavasarį, siūlome pirmiausia atšaukti draudimą parduotuvėms kurios turi atskirus tiesioginius įėjimus iš lauko ir kurių prekybos plotas, prieinamas lankytojams, neviršija 2 000 kv. m. Mažesnis plotas užtikrintų trumpesnį pirkėjo būvimo laiką. Taip pat, kaip ir anksčiau būtų laikomasi visų kitų saugumo reikalavimų“, – 15min sakė asociacijos direktorė Rūta Vainienė.

Ką galėtų atlaisvinti pirmiausia?

Visgi uždarytas Lietuvos verslas šiuo metu pasidalijęs į dvi stovyklas. Nors vienos asociacijos Vyriausybę ragina kuo greičiau atnaujinti dalies uždarytų sektorių veiklą, kitos – nors ir turi atsakymą, kokie verslai pirmieji turėtų pradėti veikti, linkę verčiau luktelėti šiek tiek ilgiau nei rizikuoti trečiąja banga.

Smulkiojo ir vidutiniojo verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė 15min teigė, kad nors smulkusis verslas dėl apribotos veiklos yra nepavydėtinoje situacijoje, atlaisvinti ribojimus ji nesiūlo anksčiau nei sausio 31 dieną – iki tada galioja šiuo metu paskelbtas karantinas.

O atsakymą, kokiems verslams pirmiesiems reikėtų panaikinti ribojimus veikti, D.Matukienė turi aiškų – nedidelėms parduotuvėms, galinčioms užtikrinti visiškai saugų aptarnavimą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dalia Matukienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dalia Matukienė

„Tai galėtų būti ir tam tikrų prietaisų, statybinių medžiagų, kompiuterių kanceliarijos prekių parduotuvės, knygynai, kur įmanoma užtikrinti saugą ir nesirinktų daugiau negu nurodyta žmonių. Tose parduotuvytėse saugiau nei didžiuosiuose prekybos centruose. Aš perku duoną specializuotoje parduotuvėje, ant kurios durų užrašyta, kad vienu metu parduotuvėje aptarnaujami 2 asmenys – nesu mačiusi, kad būtų pažeista ši taisyklė. Kodėl neatidarius ir kitų parduotuvių, kam dirbtinai laikyti tuos dalykus“, – svarstė D.Matukienė.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė mano, kad pirmiausia galėtų būti atlaisvintos tos veiklos, kurios veikia lauko sąlygomis, kur mažiausiai kontaktų ir kur galima sureguliuoti srautus.

„Pirmiausia būtų reikalinga leisti veikti turgavietėms, nes jos yra lauko teritorijose ir yra pasirengusios užtikrinti karantino sąlygas. Taip pat lauko paviljonai – pavyzdžiui, gėlių, kioskai“, – vardijo Z.Sorokienė.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Turgavietės karantino laikotarpiu
Arno Strumilos / 15min nuotr./Turgavietės karantino laikotarpiu

Prie verslų, kuriems pirmiesiems galėtų būti leista dirbti, smulkiųjų verslininkų atstovės mini ir grožio paslaugas – plaukų kirpimą, kosmetines paslaugas, masažus, kur tiek paslaugos teikėjas, tiek gavėjas yra su kaukėmis, apsauginėmis priemonėmis, patalpos vėdinamos, galimi išankstiniai užsirašymai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Grožio salonų darbas karantino metu
Luko Balandžio / 15min nuotr./Grožio salonų darbas karantino metu

„Yra ir kitų paslaugų, kur kontaktas ne toks masiškas, kur galima sureguliuoti srautus, pavyzdžiui, siuvimo paslaugos, kur neis po dešimt žmonių. Tuo metu, kai buvo didžiuliai protrūkiai, gal ir buvo uždarymas reikalingas, nes apstabdė plitimą, bet dabar galima būtų galvoti apie atlaisvinimą. Nesakau, kad šią savaitę, bet jei jau pradės kalbėti apie atlaisvinimą, tai reikėtų pagalvoti apie šias veiklas“, – svarstė Z.Sorokienė.

Ji pabrėžė, kad smulkieji verslininkai šiuo metu gyvena itin sunkiai ir nemaža dalis galvoja apie bankrotą.

„Nemaža dalis prekybininkų galvoja apie bankrotą, nes sėdi trečią mėnesį – kai kurie nuo spalio pabaigos, nes buvo įvedamas lokalus karantinas pagal raudonas zonas ir nors veikla nebuvo uždrausta, žmonės bijojo ir nėjo“, – apgailestavo Z.Sorokienė.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Zita Sorokienė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Zita Sorokienė

O kitame ribojimų švelninimo etape, D.Matukienės nuomone, jau galima atverti ir maitinimo įstaigas bei kitas paslaugas teikiančias bendroves. Tiesa, ji sutinka, kad reikia gerai apgalvoti, kaip būtų saugiausia ribojimus laisvinti – pavyzdžiui, nustatyti paslaugoms trukmę, tačiau ne 15 minučių, kaip dabar, o pusvalandį.

Išimčių ragina nedaryti

Didžiuosius verslus vienijančių asociacijų vadovai dar atsargesni. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis pritaria smulkiųjų verslininkų atstovėms, kad pirmiausia reikėtų pagalvoti apie ribojimų naikinimą prekybai, nes paslaugos iki 15 minučių leidžiamos ir šiuo metu. Visgi, jo nuomone, apie tai kalbėti epidemiologinė situacija dar neleidžia, o S.Čaplinsko nuomonę jis vadino politiniu komentaru.

„Kai procesą paleidi nesuvaldydamas, ateina trečia banga ir dar blogiau gaunasi. Nesinori situacijos, kai dėl neprotingo išėjimo iš karantino, teks sėdėti trečios bangos karantine. Jei per pirmą bangą susivaldė situacija, antrosios nesuvaldymas pačioje pradžioje reiškia, kad sėdime karantine gerokai ilgiau. Kol kas pagal epidemiologinę situaciją, kalbėti apie atlaisvinimus sausį ar vasario pradžioje, abejoju ar galima“, – 15min komentavo A.Romanovskis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Romanovskis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Romanovskis

LVK prezidentas pabrėžė, kad dėl šios priežasties negalima daryti ir išimčių skirtingoms veikloms.

„Pagrindinė problema, kad situacija yra bloga, o dabar ateina skirtingi sektoriai ir sako, kad mes galime veikti. Slidinėjimo centrai juk ne vieninteliai, kurių veikla lauke – lauke veikia ir šaudyklos, jodinėjimas ir kitos. Nėra uniforminio atsakymo ir sprendimas laikytis bendro principo, o ne taikyti išimtis, yra skausmingas“, – komentavo verslo asociacijos vadovas.

„Tokia situacija, kad verslai turi suprasti, kad jei nepažabosime medicininės katastrofos, nebus kam dirbti, nebus kam pirkti“, – pridūrė A.Romanovskis.

Tokios pat nuomonės laikosi ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmanas Janulevičius, pirmadienį Vyriausybėje teigęs, kad nors konfederacija ir norėtų, kad verslas būtų atlaisvintas, iki sausio 31 dienos reikėtų susilaikyti ir jau tada palaipsniui pradėti laisvinti ribojimus.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vidmantas Janulevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vidmantas Janulevičius

Pirmadienį paviešintais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, sekmadienį nustatytas mažiausias naujų susirgimų skaičius nuo spalio pabaigos – 426 atvejai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką