-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Dėl 41 mln. eurų skolų bankrutuojantis L.Pinkevičius nenutolo nuo prabangių verslų?

Prieš dešimtmetį Laimutis Pinkevičius buvo vienas turtingiausių Lietuvos žmonių, kolekcionavęs prabangius automobilius ir šmėžavęs glamūrinėje žiniasklaidoje. Tačiau krizės parklupdytam ir pastarąjį dešimtmetį iš skolų taip ir neišsivadavusiam L.Pinkevičiui jo paties prašymu iškeltas asmeninis bankrotas dėl 41 mln. eurų skolų. 15min atskleidžia, kad buvęs milijonierius be skatiko neliko ir toliau galimai imasi prabangaus nekilnojamojo turto projektų, nors ir ne savo rankomis.
Laimutis Pinkevičius
Laimutis Pinkevičius / 15min ir Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

Iki 2009 metų krizės vieną didžiausių statybos grupių Lietuvoje sukūręs Laimutis Pinkevičius valdė milijonų eurų vertės turtą ir vystė bene prabangiausius nekilnojamojo turto projektus.

2007 metais įvykęs verslininko Laimučio Pinkevičiaus valdomo ištaigingų parduotuvių, biurų ir butų kvartalo „Vilniaus vartai“ atidarymas buvo tituluojamas prabangiausiu iki tol Lietuvoje vykusiu renginiu. Minios paprastų vilniečių plūdo į Gedimino prospekto pradžią išvysti vokiečių šviesų menininko Gerto Hofo surengto lazerių, fejerverkų ir muzikos šou, o kviestiniai svečiai rinkosi į uždarą vakarą.

Dabar L.Pinkevičius jau nebėra turtingas žmogus. Bent jau oficialiai. Į teismą dėl asmeninio bankroto iškėlimo 2019 metų rugpjūtį kreipęsis L.Pinkevičius teismui pateiktoje paraiškoje nurodė, kad jam priklauso tik garažas, vandens malūnas, kluonas, arklidės ir dar keli negyvenami pastatai prie jau parduoto Lentvario dvaro.

Kaip 15min informavo Alytaus apylinkės teismo atstovai, bendra įsiskolinimų suma siekia 41,24 mln. eurų, o iki gegužės pradžios bankroto administratorius turi pateikti L.Pinkevičiaus mokumo atkūrimo projektą.

Oficialiai vyrui nepriklauso nei įkurtos statybų bendrovių grupės „Ranga Group“ akcijos, nei vertingas nekilnojamasis turtas. Vyras teismui tvirtino praradęs net namą – esą jį perleido kreditoriui UAB „Deifakta“, o pats apsigyveno pas mamą Alytuje.

Pagrindiniais kreditoriais L.Pinkevičiaus asmeninio bankroto byloje nurodoma nekilnojamojo turto įmonė „Deifakta“, „Ranga Group“, SEB bankas ir dvi antstolės.

Tačiau ar iš tiesų dar prieš dešimtmetį vienu turtingiausių žmonių tituluotas verslininkas nuskurdo? Išnagrinėjus su L.Pinkevičiumi susijusių įmonių finansines ataskaitas, akcininkų sąrašus, nekilnojamojo turto registrus, su verslininku susijusių asmenų ryšius, pakalbėjus su jį asmeniškai pažįstančiais žmonėmis, iš atskirų detalių susidėlioja visai kitoks vaizdas, negu jį piešia L.Pinkevičius.

Kadaise Perkūnkiemio ir „Vilniaus vartai“ projektus įgyvendinęs L.Pinkevičius iki šiol galimai vysto ne vieną išskirtinį nekilnojamojo turto projektą sostinėje. Pats L.Pinkevičius 15min tvirtino, kad visi projektai su kuriais jis yra siejamas, priklauso jo buvusiems partneriams Austrijoje, o jis pats austrus tik konsultuoja.

Krizė viską nušlavė

„Scanpix“ nuotr./„Vilniaus vartai“
„Scanpix“ nuotr./„Vilniaus vartai“

L.Pinkevičiaus 2007 metais atvertas „Vilniaus vartų“ kompleksas, kur duris atvėrė 15 salonų, atstovaujančių 37 garsiems mados namams, buvo tapęs prabangos sinonimu. O komplekso savininkas, tuometės vienos pirmaujančių statybos grupių „Ranga Group“ akcininkas L.Pinkevičius ir pats kuo puikiausiai tiko tokiam gyvenimo būdui.

Verslininkas gatvėmis skriejo prabangiais „Rolls Royce Phantom“, 7 serijos BMW, „Bentley Continental GT“, „Porsche 911 Carrera” automobiliais, įsigijo Lentvario dvarą ir nuolat šmėžavo nuotraukose iš vadinamojo elito vakarėlių. 2008 metais L.Pinkevičius iškėlė prašmatnias vestuves su daugiau nei 20 metų jaunesne mylimąja, manekene Asta Valentaite.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./L.Pinkevičius ir A.Valentaitė
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./L.Pinkevičius ir A.Valentaitė

Žurnalo „Veidas“ duomenimis, 2008 metais L.Pinkevičiaus turtas buvo vertinamas 129 mln. eurų (tada dar 480 mln. litų).

Tačiau netrukus prasidėjusi krizė nušlavė viską. Santuoka iširo po pusmečio, o verslą prislėgė milijoninės skolos. „Vilniaus vartų“ parduotuvėse dėl skolų buvo atjungtas karštas vanduo, liftas „Vilniaus vartų“ biurų pastate nebeužkildavo iki aukšto, kur buvo įsikūręs L.Pinkevičiaus biuras, kreditoriai ėmė reikalauti grąžinti paskolintus milijonus, o pagrindinėms grupės įmonėms – „Ranga IV“ ir „Ranga IV investicijos“ iškelti bankrotai.

L.Pinkevičius dešimtmetį mynė teismo rūmų duris dėl daugybės įsiskolinimų, varžytynėse buvo parduotas Lentvario dvaras, įvairūs nekilnojamojo turto objektai ir net prabangūs automobiliai, registruoti „Ranga Group“ vardu.

Daugiausia galvos skausmo L.Pinkevičiui kėlė bankai, paskolinę milijonus eurų „Ranga Group“ įmonių projektams: „Parex“ bankas reikalavo grąžinti beveik 8,4 mln. litų (2,4 mln. eurų) skolą ir priskaičiuotų palūkanų, „Snoro bankas“ – apie 30 mln. litų (8,7 mln. eurų), SEB bankas – 1,14 mln. eurų. Kaip skelbta žiniasklaidoje, dalį paskolų asmeniniu turtu buvo laidavęs pats L.Pinkevičius.

Išlaikė pomėgį prabangiam gyvenimui

Skolos verslininką persekioja iki šiol, tad L.Pinkevičius kreipėsi į teismą prašydamas iškelti jam asmeninio bankroto bylą.

Tačiau, kaip 15min pasakojo ne vienas verslininko pažįstamas, bankrutuojančio L.Pinkevičiaus gyvenimo būdas nelabai ir pakito – jis vis dar mėgsta vairuoti gerus automobilius, dėvi prabangius rūbus, lankosi išskirtiniuose restoranuose, sportuoja brangiuose sporto klubuose ir susitikinėja su jaunomis merginomis.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Laimutis Pinkevičius
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Laimutis Pinkevičius

2019 metų rugsėjo pradžioje 15min Fotoskyriaus vadovas Valdas Kopūstas Vilniuje, netoli Katedros, užfiksavo L.Pinkevičių prie prabangaus „Bentley Continental GTC“ automobilio vairo. Vos prieš dvi savaites, rugpjūčio 29-ąją, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai buvo gavę verslininko prašymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Naujas „Bentley Continental GTC“ automobilis kainuoja per 200 tūkst. eurų.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Laimutis Pinkevičius
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Laimutis Pinkevičius

„L.Pinkevičius tikrai nenuskurdęs ir prie Aušros vartų jo nesutiksite. Ir gyvenimo būdo jis nepakeitė”, – 15min pasakojo gerai jį pažįstantis, bet savo vardo nenorėjęs atskleisti šaltinis.

Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Verslininkas Laimutis Pinkevičius
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Verslininkas Laimutis Pinkevičius

L.Pinkevičių vis dar galima sutikti ir prašmatniuose vakarėliuose – ypač automobilių ir prabangos prekių pristatymuose. Verslininkas praėjusių metų gruodžio viduryje, tuo metu, kai jo paraiška dėl asmeninio bankroto iškėlimo bylos jau buvo pasiekusi teismą, lankėsi prabangiame kalėdiniame vakarėlyje sostinės viešbutyje „Relais & Chateaux Stikliai Hotel“, kurį surengė Šveicarijos laikrodžių kompanija „Hublot“ ir juvelyrikos įmonė „Auksinė dovanėlė“. 2017 metais verslininkas užfiksuotas prabangių automobilių „Bentley“ pristatyme viešbutyje „Kempinski Hotel Cathedral Square“.

„Iš mūsų klientų sąrašų jis nėra dingęs“, – 15min patvirtino ir garsiausiems pasaulio mados namams Lietuvoje atstovaujančios įmonės „Du broliai“ vadybininkas Andrius Jankauskas.

Statybų imperijos likučiai – artimųjų rankose

Iš kur L.Pinkevičius, oficialiai neturintis vertingo turto, randa lėšų prabangiam gyvenimui? Kaip matyti iš Registrų centrui pateikiamų dokumentų, bemaž visas L.Pinkevičiui anksčiau priklausęs turtas, kuris neatiteko bankams, šiuo metu yra sukauptas šeimos narių arba bendražygių rankose.

Turto nuosavybės dokumentuose ir įmonių valdymo schemose figūruoja tie patys asmenys – dukra Ieva Antanina Pinkevičiūtė, pirmoji žmona Dalia Pinkevičienė ir ilgametis „Ranga Group“ įmonių darbuotojas Mindaugas Medelinskas.

Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Laimutis Pinkevičius ir Ieva Pinkevičiūtė (dešinėje)
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Laimutis Pinkevičius ir Ieva Pinkevičiūtė (dešinėje)

L.Pinkevičius vis dar eina įmonių grupės „Ranga Group“, kurią 1999 metais įkūrė ir iki krizės buvo jos vieninteliu savininku, generalinio direktoriaus pareigas, tačiau oficialūs akcininkai jau kiti.

Prasidėjus problemoms dėl skolų, „Ranga Group“ akcininkų struktūra nuolat kito. Vienu metu didžioji dalis „Ranga Group“ akcijų buvo perrašyta dukrai I.A.Pinkevičiūtei, kitu – sūnui Dariui Pinkevičiui, o šiuo metu vienintelė savininkė yra D.Pinkevičienė – pirmoji L.Pinkevičiaus žmona.

Nors bankai perėmė didžiąją dalį buvusio statybų magnato turto, 15min šaltiniai pasakojo, kad statybos imperijos likučius išsaugojęs L.Pinkevičius per susijusius asmenis esą plėtoja ne vieną nekilnojamojo turto projektą sostinėje ir pajūryje.

Vienas tokių, kaip manoma, galimai L.Pinkevičiaus plėtotų projektų – puošnus sostinės pastatas Jogailos g. 10. Pastatą, kuriame ketinama įkurti išskirtinius butus, 2016 metais įsigijo „Dominari“ grupės įmonė „Domimaks“.

Valstybinė kultūros paveldo komisijos nuotr./Oskierkų rūmų vieta
Valstybinė kultūros paveldo komisijos nuotr./Oskierkų rūmų vieta

O šiuo metu, kaip 15min patvirtino gerai nekilnojamojo turto rinką išmanantis ekspertas, su L.Pinkevičiumi susijusi įmonė Vilniuje vysto „Oskierkų rūmų“ projektą Klaipėdos gatvėje. Kaip jau rašė 15min, ketinama atstatyti Oskierkų rūmus ir juose įrengti 35–40 prabangių butų.

„Kiek žinau, anksčiau šie rūmai buvo parduodami, bet kadangi pirkėjų, norinčių įsigyti šį pastatą už nurodytą kainą, neatsirado, L.Pinkevičius nusprendė pats vystyti šį projektą. Tai žinau iš artimų žmonių, bet L.Pinkevičiaus vardas niekur nefigūruoja, oficialiai nurodomi kiti žmonės“, – tvirtino savo pavardės nenorėjęs skelbti nekilnojamojo turto ekspertas.

Ryšių gijos veda į L.Pinkevičių

Registrų centre skelbiamuose nekilnojamojo turto dokumentuose nurodyta, kad adresu Klaipėdos g. 9 esantys Oskierkų rūmai priklauso įmonei „Oskierkų rūmai“, kurios vienintelė akcininkė – bendrovė „Deifakta“. Ta pati įmonė, kuri yra įvardijama kaip pagrindinis kreditorius L.Pinkevičiaus asmens bankroto byloje.

Bendrovės vizualizacija/Oskierkų rūmuose planuojamas projektas
Bendrovės vizualizacija/Oskierkų rūmuose planuojamas projektas

O „Deifakta“ įmonės internetiniame puslapyje į akis krenta iškalbinga detalė – tarp įmonės projektų nurodomi ne tik „Oskierkų rūmai“, bet ir „Vilniaus vartai“ bei jau anksčiau minėtas prabangių apartamentų projektas Jogailos g. 10.

Oficialiai įmonė „Deifakta“ jokio tiesioginio ryšio su L.Pinkevičiumi neturi. Registrų centro duomenimis, vienintelis „Deifakta“ akcininkas – Austrijoje registruota įmonė „Clairvaux Management GmbH“.

Tačiau tai, kad „Deifakta“ yra susijusi su L.Pinkevičiumi, 15min patvirtino trys tarpusavyje nesusiję šaltiniai iš skirtingų veiklos sričių. Tuo tarpu pats L.Pinkevičius 15min tvirtino šią įmonę konsultuojantis.

Beje, įdomių dalykų išryškėja panagrinėjus „Deifakta“ įmonės darbuotojų struktūrą ir ryšius. 15min žurnalistai, įsigilinę į oficialius dokumentus ir viešai prieinamą informaciją, atrado penkis netikėtumus, bylojančius apie L.Pinkevičiaus galimą ryšį su „Deifakta“.

Vadovauja patikėtiniai

Pirmasis iš žadėtų netikėtumų – „Deifakta“ direktorius yra jau minėtas M.Medelinskas, kuris yra ilgametis L.Pinkevičiaus įmonių darbuotojas ir, kaip 15min pasakojo šį verslininką pažįstantys žmonės, sprendimų nepriimantis, lojalus L.Pinkevičiaus patikėtinis.

Nagrinėjant L.Pinkevičiaus ir M.Medelinsko ryšius išryškėja ir antrasis netikėtumas – M.Medelinskas iki šiol išlaikęs oficialius ryšius su „Ranga Group“. Jis taip pat yra įmonės „Gyvenamieji namai“, kuri priklauso „Ranga Group“, valdybos narys bei buvęs jau bankrutavusios grupės įmonės „Ranga IV investicijos“ vadovas. Įdomus sutapimas – „Deifakta“ buvo viena didžiausių kreditorių įmonės „Ranga IV investicijos“ bankroto byloje.

15min nuotr./Laimučio Pinkevičiaus ir jo bendražygių ryšiai su „Deifakta“
15min nuotr./Laimučio Pinkevičiaus ir jo bendražygių ryšiai su „Deifakta“

Trečiasis netikėtumas – 2013 metais Ntspekuliantai.lt tinklalapyje skelbta, kad įmonė „Ranga IV investicijos“ adresu Jogailos g. 10 planuoja vystyti prabangų daugiabutį, o kaip užsakovo atstovas įvardijama UAB „RE deals“. Įdomiausia, kad tame pačiame tinklalapyje kaip kontaktinis asmuo nurodytas M.Medelinskas, o jo elektroninio pašto adreso galūnė leidžia manyti jį dirbant „RE deals“ įmonėje – m.medelinskas@redeals.lt.

Ketvirtasis netikėtumas – „RE deals“ įkūrėja ir direktorė yra L.Pinkevičiaus dukra I.A.Pinkevičiūtė, taip pat vienu metu ėjusi valdybos narės pareigas „Ranga Group“ įmonėje.

Bet sugrįžkime prie pagrindinės sąsajų su L.Pinkevičiumi gijos – įmonės „Deifakta“. „Sodros“ duomenimis, įmonėje „Deifakta“ dirba tik du darbuotojai. Penktasis netikėtumas: abu jie susiję su „Ranga Group“. Be minėto M.Medelinsko nuo 2017 metų asistente analitike čia darbuojasi – kaip nurodo „LinkedIn“ socialiniame tinkle – ir Monika Kundelė (buvusi Valikonytė), kuri iki šiol oficialiai užima svarbias pareigas „Ranga Group“ įmonėse.

M.Kundelė yra buvusi jau bankrutavusios grupės bendrovės „Ranga IV investicijos plius“ direktorė ir dabartinė įmonės „RG Landmark“ vadovė. O vienintelis „RG Landmark“ akcininkas, kaip jau nesunkiai galima nuspėti – „Ranga Group“. Beje, „LinkedIn“ socialiniame tinkle jauna moteris nemini jokių vadovaujančių pareigų – savo anketoje M.Kundelė nurodo, kad iki 2017 metų dirbo įmonės „Ranga IV investicijos“ ofiso administratore.

Visos šios ryšių gijos galiausiai atveda iki L.Pinkevičiaus. Ar už didžiausios šio verslininko kreditorės, perėmusios net ir jo gyvenamąjį būstą Valakampių rajone, iš tiesų galėtų stovėti ir pats verslininkas?

L.Pinkevičius: aš tik konsultuoju buvusius partnerius

15min susisiekė ir su L.Pinkevičiumi, kurio paklausė apie jo sąsajas su „Deifakta“ įmone. Verslininkas tvirtino, kad „Deifakta“ priklauso buvusiems jo partneriams austrams, o jis pats tėra šios įmonės konsultantas.

– Ar esate susijęs su „Deifakta“ įmone?

Kodėl turiu atsakinėti į kažkokius keistus klausimus? Kuo čia dėtas verslas, čia su verslu neturi nieko bendra.

– Mūsų žiniomis, galite būti netiesioginis „Deifakta“ savininkas?

Aš nesu jos netiesioginis savininkas, aš esu konsultantas. Savininkai yra austrai, kažkada buvę mano partneriai. Aš juos konsultuoju Lietuvoje, kadangi mano verslai, kaip jūs puikiai žinote, atsidūrė rimtoje problemoje, man belieka tik juos konsultuoti.

„Deifakta“ savininkai yra austrai, su jais dirbau prieš dešimt metų, jie patys gi nedirba. O anksčiau mes buvome partneriai. Dabar aš likau tik konsultantas, gyventi iš kažko reikia.

– Tai neturite jokių akcijų?

Aš jums gi aiškiai pasakiau – pasižiūrėkite internete, aiškiai matosi, kas savininkai – austrai savininkai.

O aš jiems ir patarinėju, ką pirkti, kaip daryti, jie gi sėdi Austrijoje, jie milijonieriai, jie nedirba. Čia jie pasisamdę žmones, turi keletą kompanijų Lietuvoje, tai aš konsultuoju juos, gyventi iš kažko reikia.

– Ar gaunate už tai atlyginimą?

– Aš gausiu, jei viskas bus gerai. Gausiu bonusus. Atlyginimo kaip tokio negaunu.

– Ar esate oficialiai įdarbintas?

– Yra tarp mūsų susitarimas. Yra tokie dalykai, kaip sėkmės mokestis. Jei viskas bus gerai, įvyks pardavimai, kažkada už kelių metų kažką gausiu. Aš taip tikiuosi.

Aš nepulsiu gi neigti – kalbų girdėjau. Kur tik nueinu, tai visi įsivaizduoja, kad čia aš (už šitos įmonės – red. past.). Bet be mano pagalbos jie (austrai – red. past.)... Svetimoje šalyje pranašu nebūsi.

– Tačiau „Deifakta“ įmonei vadovaujantis M.Medelinskas yra ilgametis jūsų darbuotojas.

Ne mano darbuotojas. Kai mano buvo įmonė, dirbo pas mane, o kai austrai įsisteigė įmones <...>. Aš turėjau porą tūkstančių darbuotojų savo laiku, tai žmonės kažkur eina dirbti, kiti savo įsisteigė įmones. Austrai iš manęs gal 7-8 darbuotojus perėmė.

– Bet M.Medelinskas yra ir „Ranga Group“ įmonės „Gyvenamieji namai“ valdybos pirmininkas?

Ir ką, tai trukdo kam nors? Aš gi jums lietuviškai aiškinu – pas mane dirbo toks žmogus. Kai austrai įsisteiginėjo įmones, prašė: „parekomenduok, kas pas mus galėtų dirbti“. Tai aš ir daviau tuos žmones. Ar gi čia kažkas blogo? Žmonėms gi reikia iš kažko gyventi. Jei pas mane problemos, jie neturi darbo, o ateina žmonės ir prašo rekomenduoti, tai rekomenduoju.

– O kodėl „Ranga Group“ priklauso jūsų pirmajai žmonai?

O kam dar ji gali priklausyti?

– Jums.

– Aš gi negaliu nieko turėti. Aš gi bankrutuoju, kaip aš galiu ką nors turėti. Žmonai perleidęs prieš dešimt metų, nes problemų buvo.

15min žiniomis, tarp „Clairvaux Management GmbH“ akcininkų ir vadovų iš tiesų yra ir buvusių artimų L.Pinkevičiaus verslo partnerių, o taip pat ir mokesčių ekspertas, atstovaujantis skirtingoms įmonėms.

Asmeninis bankrotas – būdas nusikratyti skolų

Jei L.Pinkevičius kartu su susijusiais asmenimis iš tiesų galėtų vystyti solidžius nekilnojamojo turto objektus, kam jam prireikė kelti asmeninio bankroto bylą?

Verslininką pažįstantys žmonės kalbėdami su 15min svarstė, kad tai sąmoningas žingsnis, siekiant atsikratyti skolų. Esą L.Pinkevičių vejasi jau bankrutavusių įmonių skolos, už kurias jis laidavo savo asmeniniu turtu.

„Jei nori atsikratyti skolų, gali imituoti bankrotą, ir kas geriau gali prispausti nei su tavimi susijusi įmonė. Turto likutį permeti į savo įmonę, o pas notarą – nebūtinai Lietuvoje, galima ir Austrijoje – gali pasirašyti įmonės atpirkimo sutartį, kas dabar populiaru. Joje nurodoma, kad tau pareikalavus dabartinis akcininkas privalo parduoti įmonę, pavyzdžiui, ne daugiau kaip už dešimt eurų“, – galimas schemas nurodė nenorėjęs oficialiai būti įvardytas verslininkas.

Galimos ir kitos schemos, pavyzdžiui, kai verslininkai užsienyje įsteigtų įmonių akcijų paketą oficialiai perduoda valdyti tokias paslaugas teikiantiems patikėtiniams.

Bankroto administratorius, Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro vadovas Aurimas Valaitis 15min paaiškino, kad tiek bankrutuojant įmonei, tiek fiziniam asmeniui tarp kreditorių gali rikiuotis ir susijusios įmonės ar asmenys.

E.Ovčarenko nuotr./Aurimas Valaitis
E.Ovčarenko nuotr./Aurimas Valaitis

Tokiais atvejais įmonė gali būti pasiskolinusi iš savo akcininko ar neišmokėjusi jam priklausančių dividendų. Lygiai taip pat ir fizinio asmens bankroto byloje – su bankrutuojančiu asmeniu susijusios įmonės gali kreiptis su prašymu grąžinti skolą.

„Tarp kreditorių gali būti ir fizinio asmens įmonė. Paprastai tokiais atvejais fizinis asmuo būna pasiskolinęs iš įmonės pinigų ar nenupirkęs prekių ir paslaugų, bet pasiėmęs pinigų. Pagrindinis dalykas, kad skola būtų reali, pagrįsta dokumentais, kad nei teismui, nei kitiems kreditoriams nekiltų abejonių“, – tvirtino A.Valaitis.

Įmonėje „Valnetas“ bankroto ir restruktūrizavimo administratoriumi dirbantis Virginijus Sagatauskas papildo, kad fizinio asmens bankroto byloje su bankrutuojančiu asmeniu susijusios įmonės kreipiasi ir tada, jei įmonė būna laidavusi už akcininko skolą, kurią kreditoriai išieškojo iš bendrovės.

„Pavyzdžiui, fizinis asmuo pasiskolino iš banko, negrąžino paskolos, o laidavo sutuoktinis ar įmonė, ir iš jų buvo išieškota ta skola“, – 15min pasitaikančius atvejus vardijo V.Sagatauskas.

Bankroto administratorius pasakojo, kad žmogui bankrutuojant sudaromas trejų metų mokumo atkūrimo planas, pagal kurį asmuo vykdo prievoles – jo pragyvenimui skiriama tam tikra suma, o iš likusių lėšų atsiskaitoma su kreditoriais.

„Per trejus metus skolos nusirašo, tačiau yra kelios išimtys, pavyzdžiui, nenusirašo mokesčių administratoriaus išieškomos administracinės baudos, priteista žala, kilusi iš baudžiamojo kodekso pažeidimų, ir kiti atvejai. O jei pasitaiko tokių atvejų, kad bankrutuojantysis yra perrašęs savo turtą kitiems, tokie sandoriai ginčijami“, – pasakojo V.Sagatauskas.

Tad jeigu L.Pinkevičiui pavyktų bankrutuoti, po trejų metų jis galėtų ir vėl sugrįžti į oficialių verslininkų gretas, nesibaimindamas, kad į uždirbtus pinigus ar vystomus projektus pretenduos dešimtmetį jam ant kulnų lipę kreditoriai.

Kodėl žlugo „Ranga IV“?

Nors L.Pinkevičius, tikėtina, vis dar galėtų būti išsaugojęs dalį savo turto, tai tik trupinėliai, palyginus su jo valdyto verslo verte 2007–2008 metais ir milijoninės vertės projektais.

2009 metų krizė, sprogęs nekilnojamojo turto burbulas grasino nuskandinti ne vieną stambų statybos verslą Lietuvoje, tačiau dauguma didžiųjų, nors ir sunkiai, atsilaikė ir net vėl suklestėjo.

Dauguma, išskyrus didžiausią krizės auką – pakilimo metais tarp lyderių išsiveržusią statybos įmonę „Ranga IV“, grupės „Ranga Group“ vizitinę kortelę. Kodėl žlugo būtent ši bendrovė, paskui save nusinešusi ir visą L.Pinkevičiaus statybų imperiją?

Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Laimutis Pinkevičius
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Laimutis Pinkevičius

L.Pinkevičių pažįstami apibūdina kaip sumanų verslininką – iš Alytaus kilęs inžinierius, 1990 metais įkūręs savo statybų verslą, sugebėjo jį išauginti iki vienos pirmaujančių statybos grupių Lietuvoje. Pagrindinė L.Pinkevičiaus sukurtos grupės „Ranga Group“ įmonė „Ranga IV“ plėtojo Perkūnkiemio gyvenamųjų namų kvartalą ir prabangių parduotuvių bei biurų kompleksą „Vilniaus vartai“.

Viena pagrindinių į ambicingus projektus stačia galva pasinėrusios statybos grupės klaidų – pernelyg sparti plėtra skolintomis lėšomis ir pernelyg grandioziniai projektai.

Buvęs lenktynininkas ir politikas Stasys Brundza, gerai pažįstantis L.Pinkevičių, priminė, kad 2009 metų krizė paveikė daugelį statybos įmonių: vos atsilaikė ir kitos statybų įmonės, o, pavyzdžiui, „Hanner“ savininkui Arvydui Avuliui teko parduoti ir dalį savo verslo.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Stasys Brundza
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Stasys Brundza

„Vyko didelė plėtra, didelės investicijos, dideli projektai, bet atėjo krizė. Man labai gaila dėl Lentvario dvaro – planavo sutvarkyti gražiai ir parką, bet neišėjo. Laimutis aplenkė savo laiką, sukūręs tokio aukšto lygio objektą su parduotuvėmis kaip „Vilniaus vartai“, iki kurio Lietuva dar buvo nepriaugusi“, – mano S.Brundza.

Tuo tarpu verslininkas Antanas Zabulis pridūrė, kad prie įmonės žlugimo prisidėjo ir „Ranga IV“ plėtra į jautrokas rinkas, tokias kaip Rusija.

„Sutriko atsiskaitymai ir tai galėjo lemti kompanijos rezultatą. Nemanau, kad tai lėmė nepaskaičiavimai ar nepamatymai“, – svarstė A.Zabulis.

Vienas priimdavo menkiausią sprendimą

Pažįstantieji L.Pinkevičių, jį apibūdino kaip sumanų, nosies neužrietusį ir geras progas sugebantį užuosti verslininką. Tiesa, kartu ir autokratišką vadovą.

Su L.Pinkevičiumi reikalų turėję verslininkai 15min pasakojo, kad jis pats norėdavo priimti net menkiausius sprendimus, tad daugybė įdarbintų vidurinės grandies vadovų jautėsi nereikalingi.

„Jei reikėdavo parinkti laiptų spalvą ar per kiek centimetrų lango rėmą patraukti, L.Pinkevičius turėdavo atvažiuoti ir nuspręsti, tad darbai pakankamai ilgam stodavo“, – sakė vienas L.Pinkevičių pažįstantis verslininkas.

Luko Balandžio nuotr./Laimutis Pinkevičius
Luko Balandžio nuotr./Laimutis Pinkevičius

Polinkis į mikrovadybą, nesukurta savarankiškai galinti funkcionuoti sistema kilus krizei atsiliepė ir įmonės rezultatams.

„Jei ne L.Pinkevičiaus noras visur lįsti, nepasitikėti darbuotojais ir užsiiminėti mikrovadyba, jis ir dabar statybų versle būtų numeris vienas Lietuvoje“, – tvirtino nenorėjęs būti įvardytas verslininkas.

Kad L.Pinkevičius vienas linkęs priiminėti svarbiausius sprendimus, patvirtino ir A.Zabulis. „Jis yra šiek tiek autokratiškas vadovas. Kitas dalykas, kad vadovaujant didelei įmonei reikia komandų, kurios aiškios ir suprantamos. Pažiūrėję į statybos kompanijas, kurios išgyveno ir kurioms sekasi, pamatysime, kad jos irgi remiasi senaisiais mohikanais“, – pritarė ir A.Zabulis.

Dar viena priežastis, kodėl viena didžiausių Lietuvos statybos įmonių „Ranga IV“ žlugo, 15min kalbintų verslininkų ir ekspertų nuomone – L.Pinkevičius, įsipainiojęs į vestuvių ir skyrybų reikalus su jauna žmona, laiku nesiėmė ryžtingų veiksmų, reikalingų gelbėti į krizės sūkurį patekusį verslą.

Prognozavo, kad išsilaikys pusantrų metų

Beje, jauna mylimoji galėjo padiktuoti ir kai kuriuos nesėkme pasibaigusius verslininko projektus. Vienas ambicingiausių projektų, kurių prieš dešimtmetį ėmėsi L.Pinkevičius, – prabangių parduotuvių ir biurų kompleksas „Vilniaus vartai“. Pompastiškai atidarytas kompleksas nepasiteisino – lankytojų trūko, o parduotuvės tuštėjo viena po kitos.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Vilniaus vartai“
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Vilniaus vartai“

Šešias prabangių drabužių parduotuves Lietuvoje valdančios įmonės „Du broliai“ vadybininkas 15min Andrius Jankauskas tvirtino, kad „Vilniaus vartų“ projektas nuo pat pradžių buvo pasmerktas žlugti.

Kad neverta kurti prabangių prekių prekybos centro Gynėjų gatvėje pasaulinio garso mados namams atstovaujantys verslininkai buvo įspėję ir patį L.Pinkevičių, kvietusį į „Vilniaus vartų“ perkelti „Du broliai“ parduotuves.

Scanpix nuotr./Andrius Jankauskas
Scanpix nuotr./Andrius Jankauskas

„Kai atsidarė „Vilniaus vartai“, žiniasklaida labai aktyviai mūsų teiravosi apie šį projektą ir mes jau tada jiems prognozavome lygiai pusantrų metų, nes apie 20 metų rinkoje dirbame su prabangos prekėmis“, – sakė A.Jankauskas.

Pasak jo, didžiausia šio projekto problema buvo pasirinkti prekės ženklai. „Du broliai“ tuo metu atstovavo geriausiai perkamiems ir pelningiausiems prekės ženklams, tokiems kaip „Prada“, „Gucci“, „Giorgio Armani“, tad L.Pinkevičiui teko susirinkti nors ir ne ką mažiau kainuojančius, tačiau klientų kur kas prasčiau perkamus prekės ženklus.

„Yra prekiniai ženklai, kurie perkami labai gerai ir kurie perkami šiaip sau ar blogai – jie vis dar prestižiniai, bet niekam jų nereikia. Mūsų jau atstovaujami prekiniai ženklai atsisakė su jais bendradarbiauti, tad „Vilniaus vartams“ teliko paimti tai, kas lieka – „Chloe“, „Moschino“ ir kitus. Štai čia ir buvo didžiausia klaida, nes jų kainos tokios pat kaip „Prada“ ar „Gucci“, tačiau pelningumo lygis kur kas žemesnis. O nesvarbu, kad neparduodi rūbų, kiekvieną sezoną reikia užpirkti naujas kolekcijas“, – tvirtino A.Jankauskas.

Verslininkas svarstė, kad atsižvelgiant į tai, kiek daug buvo įkurta butikų, „Vilniaus vartų“ projektui buvo reikalingos „nenormaliai didžiulės lėšos“.

Įkurtų „Vilniaus vartų“ valdybos pirmininke tapo tuometė 20 metų jaunesnė L.Pinkevičiaus mylimoji, manekenė Asta Valentaitė.

Ruslanas Kondratjevas/„Scanpix“ nuotr./Laimutis Pinkevičius ir Asta Valentaitė
Ruslanas Kondratjevas/„Scanpix“ nuotr./Laimutis Pinkevičius ir Asta Valentaitė

„Mes taip ir nesupratome, ar tai ateityje pelno siekiantis projektas, ar, kaip daugeliu atveju būna Rusijoje ar Rytų Europoje, labai daug pajamų iš naftos ar statybų verslo uždirbantys verslininkai tiesiog užsimano įkurti gražų, blizgantį prabangos verslą žmonoms ar draugėms, kurios dažniausiai būna modeliai ir puikiai išmano žurnalo viršelius.

Bet tie projektai dažniausiai liūdnai baigiasi, nes tai daug lėšų ir išmonės reikalaujantis darbas. Be abejo, patirtis ir intuicija tokiame versle taip pat yra labai svarbi“, – apibendrino A.Jankauskas.

Paradoksas, bet šiuo atveju žlugo ne tik žmonai galimai kurtas verslas, bet ir visa jį rėmusi statybos imperija. O jos savininkas, tikėtina, viliasi dar kartą bandyti po trejų metų. Šįkart – nuo švaraus lapo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius