Anot ministerijos pranešimo, neigiamas fiskalinis poveikis vien tik dėl nesurinkto azartinių lošimų mokesčio per metus siektų 36,6 mln. eurų, iš jų valstybės iždui – 27,45 mln. eurų, savivaldybių biudžetams – 9,15 mln. eurų.
Be to, sumažėtų įplaukos iš rinkliavų. 2018 metais už 4,5 tūkst. licencijų sumokėta 1,44 mln. eurų.
Finansų ministerija įvertino ir galimas kitų mokesčių netektis, atsižvelgus į tai, kad šalies azartinių lošimų organizavimo versle pernai buvo 4,83 tūkst. darbo vietų.
Sostinės Rygos miesto taryba priėmė konceptualų sprendimą pritarti mero Nilo Ušakovo iniciatyvai panaikinti visų mieste veikiančių azartinių lošimų įstaigų licencijas, jei jos nėra įsikūrusios keturių ar penkių žvaigždučių viešbučiuose.
Tokia iniciatyva remiasi azartinių lošimų įstatymu, kuris skelbia, jog savivaldybės turi teisę panaikinti kazino, lošimo automatų, bingo lošimo salonams, lažybų kontoroms bei kitoms azartinių lošimų įstaigoms išduotas licencijas, jei jų veikla reikšmingai paliečia aplinkinių gyventojų interesus.
2017 metų rudenį Rygos miesto taryba galutinai nusprendė, kad azartinių lošimų įstaigos istoriniame miesto centre gali veikti tik keturių ar penkių žvaigždučių viešbučiuose. 42-ioms tokio reikalavimo neatitinkančioms įstaigoms suteiktas penkerių metų laikotarpis užsidaryti.
