„Paraiškų skaičius patvirtina, kad Baltijos šalių kontekste intelektinės nuosavybės savininkai Lietuvoje gerai supranta apsaugos teikiamą vertę, taip pat valstybės skiriama finansinė parama bei kitoks skatinimas apsaugoti intelektinę nuosavybę veikia efektyviai“, – sako dr. Jacekas Antulis, advokatės Redos Žabolienės kontoros „Metida“ patentų grupės vadovas.
Patento paraiškų daugėja nuosekliai
Pasak dr. J. Antulio, vertinant šalių patentavimo lygį, įprasta atsižvelgti ir į penkerių paskutinių metų dinamiką – patento paraiškų, paduotų vietinio pareiškėjo vardu, kiekį vienam milijonui šalies gyventojų. Pagal šį rodiklį, nuolat pirmavusi Latvija 2014 m. stipriai krito žemyn, todėl antroje vietoje buvusi Lietuva užima vis stipresnes pozicijas – Lietuvoje paduodamų paraiškų kiekis nuo 2010 m. nuosekliai didėja.
Vertinant šalių patentavimo lygį, įprasta atsižvelgti ir į penkerių paskutinių metų dinamiką – patento paraiškų, paduotų vietinio pareiškėjo vardu, kiekį vienam milijonui šalies gyventojų.
„Patentavimo tendencijoms reikšmingos įtakos turi finansinė parama. Lietuvoje naudojimasis finansine parama patentams paskutinius metus buvo vis intensyvesnis ir platesnis. Tuo tarpu Latvijoje buvo Europos Sąjungos finansavimo, kuriuo naudojosi mokslo institucijos, periodo pabaiga, o būtent Latvijoje dauguma patento paraiškų paduodamos mokslinių institucijų vardu“, – sako dr. J. Antulis.
Praėjusiais metais Baltijos valstybėse įsigaliojo Europos patentai. Apsisprendus plėsti patentą Baltijos šalyse, dažniausiai pasirenkamos visos trys šalys, todėl skaičiai skirtingose šalyse beveik nesiskiria. Per 2014 m. Lietuvoje buvo išplėsti 1247 Europos patentai, Latvijoje – 1288, o Estijoje 1250.
Dėmesys prekių ženklų apsaugai
Pastaruosius penkerius metus Lietuvoje stebimas nedidelis, tačiau pastovus pateikiamų paraiškų prekių ženklams skaičiaus didėjimas, tuo tarpu Estijoje situacija kintanti – kritimas 2010-2012 m. ir augimas 2013-2014 m., o Latvijoje fiksuotas nereikšmingas, tačiau laipsniškas pateikiamų paraiškų mažėjimas. 2014 m. daugiausiai nacionalinių prekių ženklų paraiškų pateikta Lietuvoje, mažiausiai – Estijoje, kuri šiek tiek atsilieka nuo Latvijos.
Pasak J. Antulio, pagal į Baltijos valstybes išplėstą prekių ženklų registraciją kiekvienais metais pastebimi dideli svyravimai visose trijose šalyse, tačiau didžiausias išplėstų tarptautinių prekių ženklų registracijų skaičius tiek 2014 m., tiek ankstesniais metais fiksuojamas Lietuvoje.
-
Prekės ženklą „Juozas Statkevičius“ gali įsigyti, kas nori: patentų biuras nebesaugo 2 metus
-
V.Stundys ginasi: lietuvių kalbos projektas – ne mano, prekės ženklų išversti nesiūloma
-
„FFAkers“ fotografės: prekės ženklas be įvaizdžio – kaip žmogus be charakterio
-
Carine Roitfeld bendradarbiaus su greitosios mados milžinu „Uniqlo“
Siekia išimtinių teisių į tarptautinį dizainą
Analizuojant penkerių paskutinių metų duomenis, Lietuvoje pastebimas nacionalinių paraiškų dizainui registruoti skaičiaus kilimas iki 2014 m. ir nuosmukis 2014 m., Estijoje kiekvienais metais fiksuojami svyravimai, o Latvijoje – iki 2014 m. nedideli svyravimai ir reikšmingas paraiškų skaičiaus mažėjimas 2014 m.
Nors Estijoje dizaino apsauga nacionaliniu lygiu yra labiau skatinama nei Lietuvoje ar Latvijoje, išimtinių teisių į tarptautinį dizaino naudojimą intensyviausiai siekiama Lietuvoje – 2010-2014 m. laikotarpiu pastebimas reikšmingas į Lietuvą išplėstų tarptautinės dizaino registracijos skaičiaus didėjimas, o 2014 m. daugiausia tarptautinės dizaino registracijos išplėtimų taip pat buvo į Lietuvą.
