Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugpjūčio 10d. 22:27

Lietuviškas paradoksas: norime dirbti didelėse bendrovėse, bet apie jas esame prastos nuomonės

Darbas biure
Vida Press nuotr. / Darbas biure

Kasmet vykdomi tyrimai rodo, kad verslininkų reputacija Lietuvoje vis blogėja – daugelį didžiųjų įmonių žmonės vertina neigiamai, LRT RADIJUI sako „SIC“ tyrimų strategijų vadovė ir sociologė Rūta Gaudiešienė. Vis dėlto „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pastebi paradoksą – per apklausas žmonės tvirtina bendrovėmis nepasitikintys ar jų nemėgstantys, bet apsipirkti yra linkę prekybos centruose, o ieškodami darbo nori tapti didelių ir tvirtų korporacijų dalimi.

Geriau vertiname įmones, apie kurių veiklą nieko nesuprantame

R.Gaudiešienė teigia, kad verslininkų reputacijos tyrimas svarbus, nes organizacijos pelnas teparodo, kaip jai sekasi šiandien, o reputacija – kaip seksis rytoj. Buvo ištirtos didžiausios skirtingų sektorių įmonės: telekomunikacijų, draudimo bendrovės, bankai, vaistinės ir kt.

„Turime galimybę palyginti visas tas įmones. Išskyrėme tris skirtingas auditorijas ir turime galimybę palyginti ne tik gyventojų nuomonę, bet ir nuomonės formuotojų, įvairių ekspertų nuomones ir verslo elito, politikos elito, sprendimų priėmėjų nuomones. Taigi galime pasižiūrėti, kaip apskritai Lietuvoje gerbiamas verslas, įmonės ir kas tai lemia“, – sako R.Gaudiešienė.

Ji atkreipia dėmesį – tyrimo, kuris atliekamas jau trečius metus iš eilės, rezultatai neramina, nes verslo įmonių reputacija blogėja. R.Gaudiešienės teigimu, įtakos vertinimui jau nebeturi ir tai, kokioje srityje įmonė veikia.

„Jau ne taip svarbu, kokio verslo esi atstovas. Kiekvienais metais dominuoja vis labiau ir labiau negatyvus požiūris. Drįsčiau teigti, kad tai emocinga reakcija, ji neracionali, nes jau į visus verslininkus pradedama žiūrėti kaip į blogiečius“, – tvirtina pašnekovė.

Jos pastebėjimu, kai kurie verslo sektoriai vis dėlto išlieka labiau mėgstami nei kiti. Pavyzdžiui, žmonės mėgsta vaistines, o bene labiausiai – įmones, apie kurių veiklą neišmano: „Tai mūsų technologijų įmonės. Jų įvertinimai, žinoma, aukšti, bet turbūt todėl, kad nei žmonės tiesiogiai su jomis susiduria, nei labai supranta, ką jos daro. Blogiausiai vertinamos korporacijos, valstybės valdomos įmonės, pavyzdžiui „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos paštas.“

Verslo psichologė Laura Rimkutė pabrėžia, kad žmogus nėra racionali būtybė, todėl analizuodama tyrimo rezultatus R. Gaudiešienė buvo teisi – dažnai, vertindami verslą ar konkrečias įmones, žmonės pasiremia emocijomis.

„Visi žinome, kad egzistuoja toks aureolės efektas. Pamatę žmogų geroje šviesoje vienoje srityje, manome, kad jis toks ir kitose. Lygiai tas pats galioja kalbant apie neigiamus aspektus – jeigu išgirstame neigiamų atsiliepimų apie verslininką, automatiškai uždedame neigiamą aureolę viskam, kas su juo susiję. Paprastai neieškome daug logiškų argumentų“, – aiškina L.Rimkutė.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė J.Cvilikienė vis dėlto pastebi, kad neretai žmonės sakosi nemėgstantys didelių bendrovių, tačiau jų elgesys rodo ką kita: „Ne veltui Lietuvoje sunkiai įsigali mažos smulkių verslininkų parduotuvėlės. Dovanas visi perkame prekybos centruose. Galbūt tai mums ir nepatinka, tačiau skaičiuodami finansus ir ieškodami geresnės kainos vis dėlto renkamės palaikyti didesnes įmones ir korporacijas.“

M.Zalatorius: žmones erzina ne verslininkai, o jų puikavimasis

Komercinių bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius, kelerius metus gyvenęs ir dirbęs Skandinavijoje, tvirtina, kad skandinavai neturi neigiamo požiūrio į verslininkus ar verslą apskritai. Jo aiškinimu verslas priimamas kaip natūrali visuomenės dalis, be kurios visuomenė nefunkcionuotų taip gerai.

„Nuo to nebūtų geriau nei piliečiams, nes verslas kuria darbo vietas, nei valstybei, nes per verslą galima surinkti mokesčius ir tokiu būdu užtikrinti socialinę gerovę. Galiausiai, netgi didelės verslo sėkmės atveju valstybė nebūtų garsinama užsienyje. Pavyzdžiui, tokios tarptautinės korporacijos, kaip „Ikea“, „Volvo“, „Ericson“, „Spotify“, „SEB“, „Swedbank“ ir daugybė kitų pasaulyje garsina Švedijos vardą ir formuoja jos įvaizdį“, – sako M.Zalatorius.

Pašnekovas pabrėžia – Skandinavijoje verslas nėra idealizuojamas, bet nėra ir demonizuojamas, nes visi supranta verslo naudą, todėl netgi atsižvelgiama į verslo pateikiamus pasiūlymus ar idėjas.

„Ten siekiama tikslo, kad verslui kuo geriau sektųsi. Kuo geriau seksis verslui, tuo geriau seksis valstybei ir jos piliečiams. Todėl verslas skatinamas per verslo aplinkos gerinimą, konkurencijos didinimą, o ne per kažkokius suvaržymus ar reguliavimą. Verslas jokiu būdu nėra supriešinamas su vartotojais ar darbdaviais“, – tvirtina M.Zalatorius.

Jis svarsto, kad yra keli veiksniai, kurie paskatintų skandinavus neigiamai vertinti bendroves ir pastarosios to vengia: „Pirmas dalykas yra mokesčių nemokėjimas arba mokesčių vengimas. Antras dalykas yra aplinkos tarša. Trečias dalykas yra perteklinis savo sėkmės ir savo turto demonstravimas. Manau, būtent pastarasis mums įdomus. Turbūt erzina ne pati sėkmė, o nereikalingas sėkmės atributų demonstravimas.“

M.Zalatoriaus teigimu, dauguma Švedijos verslininkų pasirenka važinėti ne prabangiais, o daugeliui įprastais automobiliais, nes prabangos demonstravimas nėra priimtinas ir vertinamas: „Jeigu taip demonstruoji savo sėkmę, turbūt yra už ką tavęs nemėgti. Yra du pagrindiniai aspektai, apie kuriuos reikėtų šnekėti – galėti sau leisti ir iš tikrųjų sau leisti. Mes galime daug ką sau leisti, jeigu mums sekasi ir turime daug pinigų. Mes galime vairuoti „Teslą“, bet vairuojame „Toyotą“ arba „Volvo“, nes mums nebūtinai reikia „Teslos.“

Dėl noro puikuotis kaltos ir istorinės aplinkybės, ir nepilnavertiškumas

L.Rimkutė patvirtina – Skandinavijos verslininkams būdingas paprastumas, o Lietuvos – noras pasipuikuoti. Anot psichologės, tai iš dalies lemia istorinės aplinkybės ir pačių verslininkų nepilnavertiškumo kompleksas: „Esu gyvenusi Skandinavijoje, todėl labai puikiai suprantu, ką M.Zalatorius turi omenyje, sakydamas, kad ten niekas nevažinėja „Lamborghini“. Lietuva, man atrodo, turi rusiško mentaliteto palikimo, todėl statuso demonstravimas yra labiau kultūrinis dalykas. Vertinant iš psichologinės pusės, man visada atrodo, kad visur galima įžvelgti sąsajas su žmonių saviverte.“

Specialistės aiškinimu, kai žmonės neturi tvirto pasitikėjimo savimi, jie bando aplinkiniams parodyti, kad viskas yra gerai, kad viskas puikiai sekasi: „Žinoma, nenoriu uždėti labai griežto, kategoriško sprendimo, kad pagal tai galime diagnozuoti savivertės stoką ar perteklių, bet man atrodo, kad šie dalykai [...] paprastai rodo, kad žmogus kažko stokoja viduje.“

Kaip tvirtina L.Rimkutė, tikėtina, kad ir tų didelių pasiekimų žmonės trokšta tik dėl to, kad nori kitiems įrodyti galintys tai padaryti. Paprastai ambicingų tikslų priežastį, sako psichologė, parodo žmogaus bendravimo manieros, apranga. Tačiau ji priduria, kad kartais Lietuvoje verslininkai yra priversti rodyti prabangą.

„Kartais pasitaiko tokių situacijų, kad atvažiavęs į verslo susitikimą per daug paprastai, tiesiog iškrisi iš konteksto ir tau bus sunku užmegzti santykį, ryšį su kitais susitikimo dalyviais, kurie įpratę demonstruoti tuos išorinius blizgučius“, – sako L.Rimkutė.

J.Cvilikienė įsitikinusi, kad po truputį Skandinavijai būdingos vertybės atkeliauja ir į Lietuvą. Ji argumentuoja, kad vis dažniau pastebimas verslininkų atsigręžimas į socialinius projektus, kurie gali padėti žmonėms, atgaivinti dienos centrus, suteikti vaikams geresnį išsilavinimą, galimybių studijuoti ar kt.

Dėl šios priežasties, tvirtina J.Cvilikienė, žmonės, nors tvirtina palaikantys mažus verslus, kaip darbdavius dažniau renkasi didesnes bendroves: „Viena vertus, mes sakome, kad palaikome smulkųjį verslininką, kad norėtume prisidėti prie bendruomenės verslų, galbūt ir renkamės šeimos restoraną turėdami galimybę, tačiau rinkdamiesi darbdavį arba patikėdami kažkokį labai svarbų sprendimą vis dėlto norime šlietis ir būti dalimi stipresnių partnerių ir stipresnių korporacijų.“

J.Cvilikienė svarsto, kad neigiamas žmonių požiūris į dideles bendroves išlieka ir dėl to, kad žmonės, susidūrę su tokiomis kompanijomis, jaučiasi mažesni, ten vyrauja daug biurokratizmo, o norint sulaukti pagalbos neretai sunku surasti žmogų, kuris iš karto galėtų padėti.

Pagal LRT RADIJO laidą parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.

Lrt.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Kubos diktatorius Fulgencio Batista, atvėręs kelią kitam tironui – Fideliui Castro

Tiesiogiai Sportas

Penktas bandymas Tautų lygoje: Rumunija – Lietuva

Gyvenimas

Vyrams brazilišką depiliaciją atliekanti meistrė: apie iškrypėlius, sugriautus mitus ir erekciją

Gazas

Tragedija prie Balėnų visuomenėje sukėlė sąmyšį – reikia amerikietiškos tvarkos?

Tiesiogiai Sportas

Bušido kovų ringe – akibrokštas, kokio nėra buvę: perpykęs ant teisėjo, turkas atsisakė tęsti kovą

24sek

Treneris po išsprūdusios pergalės prieš Rusiją: „Mes verti Europos čempionato“

Interviu Mokslas.IT

Dangiškieji akmenys kolekcininkų rankose virsta ir filosofija, ir prabanga

Verslas

JAV prekybos karas jau varo verslą iš Kinijos – bet ne į Ameriką

Vardai

Popscenos princesė Monique koncertu Vilniuje pristatė po ilgų kūrybinių išgyvenimų gimusį albumą

Aktualu

JAV žurnalistė: iš nuskurusio sovietinio miesto Vilnius tapo normaliu europiniu miestu

24sek

Kaip apmaudu: stebint A.Saboniui ir A.Kirilenkai Lietuva neatsilaikė prieš Rusiją

Vardai

Tarp bušido turnyro gerbėjų – ir kovų menus pamilusi Erika Vitulskienė, ir Egidijus Dragūnas

Gyvenimas

Mylimojo smurtą bei vadovo priekabiavimą patyrusi Vilma: „Jaučiausi be kaltės kalta“

Pasaulis kišenėje

Kodėl Berlynas niekada nebus toks, koks buvo iki karo – ir to net nereikia

Gyvenimas

15 veislių šunų, kurių lojimas niekam nepridarys rūpesčių

Verslas

Kripto-pagirios kirto technologijų gigantei „Nvidia“ – neapsimoka kasti valiutų

Vardai

Inga Stumbrienė už dalyvavimą grožio konkurse Dominikoje karūnos sulaukė Lietuvoje

Aktualu

Kauno valdžia paaiškino, kodėl mirštančiųjų norus pildančiai įstaigai neskiria patalpų

Sportas

Istorinio kelio pabaiga: „Vytis“ pakuteno nervus Čempionų lygos laimėtojams

Aktualu

Selemonas Paltanavičius: vandens paukščių dabar lesinti jokiu būdu negalima

Naujienos

Verslas

Vilniuje viešėjęs R.Abramovičius nepaisant problemų dėl vizos Londone įsigijo prabangų būstą

Aktualu

Stipri liūtis išvaikė iš pajūrio – drąsiausieji rizikuodami laukė iki paskutinės minutės

Gyvenimas

Stiliaus konsultanto verdiktas: 7 stilingiausi vidurvasario vyrai

Aktualu

Šiurpios maro pasekmės: per porą savaičių bus nugaišinta ir sunaikinta beveik 20 tūkst. kiaulių

Aktualu

Baltarusijoje į laisvę paleisti nepriklausomi žurnalistai

Aktualu

ES: Gazos Ruožas ir Izraelis „pavojingai priartėjo“ prie naujo konflikto

Aktualu

Pasaulio lietuviai ragina nustatyti datą dėl referendumo dvigubai pilietybei

Sportas

„Gintros-Universiteto“ merginos sutriuškino varžoves ir priartėjo prie Čempionų lygos

Rekordinių karščių Europoje padariniai – sausros, gaisrai, išdžiūvusios upės ir ežerai

Aktualu

Visas ES šalis apimanti apklausa atskleidė: mylime Europą, bet liūdime dėl demokratijos Lietuvoje

15min iš Berlyno Sportas

Aukso medalį pavėluotai gavęs A.Gudžius: „Iškart būtų stipriau“

Aktualu

Kaip „angliškos viryklės“ pakeitė lietuvių maisto gamybos technologijas ir įpročius

Aktualu

Škvalas Lietuvoje nuvertė 13 medžių

Aktualu

Sostinėje – nesėkmingas svaigalų vagišiaus sprintas su kliūtimis ir nuostoliais

15min iš Berlyno Sportas

Priešpaskutinės likusios merginos neliūdėjo: „Viskas pavyko šauniai“

Verslas

Prabanga šešėlyje: viešbutis „Narutis“ darbuotojus samdė nelegaliai, kasoje – neapskaitytos lėšos

Aktualu

Britas prisipažino Londone planavęs surengti ataką furgonu

Gazas

Europos supermoto čempionatas keliasi į Šiaulius

Aktualu

Ant Monblano rasti trijų italų alpinistų kūnai

Aktualu

Atvira ugnimi liepsnojęs automobilis sustabdė eismą greitkelyje prie Kauno

Vardai

Ypatingos

07:40
07:22

Gera keliauti kartu

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Sveikata

Būk nesustabdoma

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką