Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti

Lietuvoje darbo vietų – gerokai daugiau nei norinčiųjų dirbti, tačiau užsieniečių įsileisti vis dar nenorima

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pabrėžia, kad Lietuvoje siūlomų darbo vietų yra kelis kartus daugiau nei norinčiųjų dirbti. Bedarbių Lietuvoje - per 200 tūkst., tačiau dauguma jų neatitinka rinkos poreikių. Tuščias vietas galėtų užimti imigrantai iš trečiųjų šalių, tačiau įsidarbinti Lietuvoje jiems kol kas – itin sunku.
Mišri šeima
Lietuvai reikia užsieniečių, tačiau įsidarbinti čia jiems kol kas yra sunku / 123RF nuotr.

Pernai vien pramonėje laisvų darbo vietų skaičius augo 13 proc. Tuo metu užimtų darbo vietų skaičius – 4 proc. Pramonei, kurios plėtra turėtų užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

R.Dargio teigimu, tai nėra vien Lietuvos problema. Europa yra vienintelis žemynas, kuriame gyventojų, taigi ir dirbančiųjų, skaičius nuolat mažėja.

„Netgi Šiaurės Amerika gyventojų skaičiumi auga. Tik Europa lieka tas gražus muziejus. Klausimas mūsų ateities bus labai didelis“, – pirmadienį surengtoje diskusijoje apie imigracijos taisykles kalbėjo pramonininkų prezidentas.

Pernai Lietuvoje įdarbinta 4,5 tūkst. užsieniečių. Vien informacinių technologijų įmonės artimiausiais metais norėtų priimti per 5 tūkst. žmonių. Tačiau specialistų paieška greičiausiai bus sunki.

„Mums reikėtų daugiau technologinių specialybių žmonių, kurie užtikrintų tvarų augimą. Reikia galvoti, kas galėtų užimti tas vietas“, – sakė R.Dargis.

Jo teigimu, Lietuvoje vyrauja stereotipas, kad imigrantas darbuotojas yra juodadarbis, atvykstantis į Lietuvą šluoti gatvių ir dirbti kitų panašių darbų. Tačiau pramonei reikalingi žmonės, kurie galėtų aptarnauti naujausias technologijas.

„Žiūrint į emigracijos skaičius, kai vis toliau didėja gimusiųjų ir mirusiųjų skaičius, yra laikas kalbėti, kaip palengvinti atėjimą žmonėms su investicijoms, su kapitalu, kaip palengvinti jų šeimų atvykimą“, – sakė R.Dargis.

Į biudžetą sunešė milijonus

Paulius Vertelka, Jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas, dirbantis VšĮ „Investuok Lietuvoj“, sakė, kad pernai Lietuvoje išduoti 225 leidimai gyventi aukštos kvalifikacijos darbuotojams. Pernai į biudžetą jie sumokėjo apie 8 mln. Lt mokesčių.

Gintaras Bagužis, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas, pastebi, kad Lietuvoje daugėja darbuotojų iš Pakistano, Irano, Nigerijos.

„Reikia apsispręsti, ar visiems esame atviri“, – sakė G.Bagužis. Jo teigimu, kai kurių šalių imigrantai Lietuva naudojasi tik kaip tranzitine šalimi – atvykę į Lietuvą čia nepasilieka – juda toliau.

Ramūnas Petravičius, advokatų kontoros LAWIN partneris, Investuotojų forumo darbo santykių grupės vadovas, sakė, kad imigracijos į Lietuvą taisykles reikėtų supaprastinti.

„Yra daugybė argumentų už tai, kad visas imigracijos taisykles padaryti liberalesnes, kad galėtume atsirinkti ir įsileisti tuos, kurie ekonomikai yra reikalingi. Su ES piliečiais procedūros paprastos ir lengvos. Problemos kyla su ne ES piliečiais“, – sakė R.Petravičius.

Pavyzdžiui, kai JAV kompanija komandiruoja aukštos kvalifikacijos darbuotoją į Lietuvą, jam labai sunku kartu atsivežti šeimą vien dėl to, kad jis Lietuvoje nesudaro darbo sutarties.

Vidaus reikalų viceministro Elvino Jankevičiaus teigimu, Europai svarbu skatinti teisėtą migraciją, sukurti tokias taisykles, kurios padėtų ekonomikai augti.

„Sakoma, kad ir Einsteinas buvo emigrantas. (...) Reikia kvalifikuotų žmonių, tačiau tai turi būti padaryta saugiai“, – sakė E.Jankevičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Reklama
LPC meno galerijoje eksponuojamos parodos turi išskirtinę misiją
Reklama
Top 5 „Dreame“ dulkių siurbliai 2024
Užsisakykite 15min naujienlaiškius