Bankroto procesas buvo pradėtas 618 įmonių. Pagrindiniai bankroto proceso iniciatoriai buvo įmonių administracijos vadovai (18,9 proc.), įmonių darbuotojai (11 proc.), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (9,5 proc.). Šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, kur kas mažiau bankrotų inicijavo Valstybinė mokesčių inspekcija bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba – atitinkamai 60 ir 43,3 procento. Tačiau įmonės likvidatorių inicijuotų bankrotų padaugėjo 2,1 karto.
Daugiausia bankroto procesų pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos bei statybos įmonėse – atitinkamai 28,5 ir 19,3 procento. Pradėtų bankroto procesų sumažėjo kito aptarnavimo (50 proc.) bei informacijos ir ryšių (46,7 proc.) veiklų įmonėse, bet padaugėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (27,8 proc.) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos (1,7 proc.) įmonėse.
Daugiausia bankroto procesų buvo pradėta Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse. Pradėtų bankroto procesų sumažėjo penkiose apskrityse, labiausiai – Panevėžio (20 proc.), Vilniaus (19,6 proc.) bei Marijampolės (16,7 proc.). Tauragės, Telšių ir Utenos apskrityse pradėtų bankroto procesų skaičius padidėjo atitinkamai 50, 46,7 ir 35,3 procento. Įmonių, kurių bankroto procesas pradėtas 2012 m. I pusmetį, viso turto vertė sudarė 38,2 procento patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos.
1993–2012 m. birželio 30 d. laikotarpiu bankrotas buvo paskelbtas 12 201 įmonėje ir 15 bankų. Bankroto procesai baigti 8376 (68,7 proc.) įmonėse ir 14 bankų. Iš šių įmonių 8150 įmonių likviduota. 3825 įmonėse bankroto procesai dar vykdomi. Visų įmonių, kurių bankroto procesas pradėtas 1993–2012 m. birželio 30 d. laikotarpiu, patvirtintų kreditorių reikalavimų suma bankroto proceso pradžioje sudarė 24 473,9 mln. litų ir 1,5 karto viršijo šių įmonių turto vertę – 15 891,6 mln. litų.
