2013-01-25 13:37

Lietuvos gamintojai stebina aukštos kokybės ir puikaus skonio gaminiais

Laura Vaitkevičė
Sausio 18 d. į tarptautinę maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės parodą „Žalioji savaitė“ Berlyne susirinko maisto produktų gamintojai, kurie ne tik pristatė savo įmones, bet ir dairėsi verslo galimybių. 78-tą kartą rengiamoje didžiausioje pasaulio parodoje susirinko daugiau nei 1600 dalyvių iš 67 pasaulio šalių. Nors paroda uždaroma jau sekmadienį (sausio 27 d.), tačiau Lietuvos gamintojai džiaugiasi, kad jiems pavyko nustebinti beveik pusę milijono lankytojų išskirtinio skonio ir kokybės produktais.
„Laimutė Sadauskienė parodos dalyvius vaišino gardžiu šakočiu, kuris yra įvertintas tautinio paveldo produkto sertifikatu.“
„Laimutė Sadauskienė parodos dalyvius vaišino gardžiu šakočiu, kuris yra įvertintas tautinio paveldo produkto sertifikatu.“ / ŽUM archyvo nuotrauka.

Tarptautinė paroda „Žalioji savaitė“ buvo puiki galimybė susitikti ne tik žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriaus įmonių atstovams iš viso pasaulio, bet ir politikams bei mokslininkams dar kartą padiskutuoti subalansuotos kaimo plėtros, apsirūpinimo maistu, atsakingų investicijų klausimais.

Pirmą kartą su oficialia žemdirbiškų organizacijų atstovų ir vadovų bei verslo lyderių delegacija parodoje dalyvaujančio ministro prof. Vigilijaus Juknos darbotvarkė buvo pilna susitikimų – ministras susipažino su užsienio šalių kolegomis – žemės ūkio ministrais, diskutavo aktualiausiais sektoriaus klausimais, pristatė Lietuvos prioritetus pirmininkavimo  Europos Tarybai metu.

Lietuvos nacionaliniame stende savo produktus pristatę Lietuvos mėsos bei pieno produkcijos gamintojai, tautinio paveldo gaminius demonstravusius nedidelės individualios įmonės pasauliui dar kartą patvirtino, kad Lietuvos produkcija yra kokybiška, patikima, saugi, o amatininkų rankomis kurti dirbiniai unikalūs savo istorija bei kūrimo procesu. 

Parodoje savo produktus pristatė Dalios Ėmužytės ekologinis ožkų ūkis, bendrovės „Biovela“, „Agrovet“, „Delikatesas“, „Krekenavos agrofirma“, „Audronės Žilienės ūkis“, „Žemaitijos pienas“, A.Grigonio IĮ, UAB „Butautų dvaro bravoras“, Laimutės Sadauskienės kepykla, Lietuvos ūkininkių draugijos amatininkės ir kt. Dauguma jų savo verslo plėtrai bei ūkio modernizavimui yra pasinaudojusios Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos parama.

Žemės ūkio produktų gamintojai, tautinio paveldo amatininkai, pristatydami savo produktus bei gaminius, turi galimybę susirasti verslo partnerių ar užmegzti naudingų verslo ryšių su kitų šalių atstovais. Krekenavos agrofirmos vadovas Linas Grikšas, kurio įmonė išveža 20 proc. gamininių į Vakarus, o 25 proc. į Rytus, teigė, jog verslininkai neieško išskirtinių produktų. „Pirkėjams svarbiausia – skanūs mėsos gaminiai už priimtiną kainą, kuriuos gali pasiūlyti Lietuvos gamintojai“ – sako L. Grikšas. Eksporto galimybės buvo aktualios ir kitoms mėsos perdirbimo įmonėms, nes jos itin daug investavo į įmonių modernizavimą, pasinaudodamos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ parama ir taip siekdamos išlaikyti konkurencingumą šalies bei užsienio rinkose. Daugumos įmonių vadovai sutinka, kad be  paramos kaimo plėtrai, konkuruoti su kitomis Europos valstybėmis būtų sudėtinga.

Nors ši paroda nėra vienintelė tokio pobūdžio pasaulyje, tačiau šioje puikiai jaučiasi mažesni gamintojai. Laimutė Sadauskienė parodos dalyvius vaišino gardžiu šakočiu, kuris yra įvertintas tautinio paveldo produkto sertifikatu. Kaip ir kiti mažesni gamintojai, L. Sadauskienė neplanuoja didelio eksporto, tačiau  investuoja į kepyklos atnaujinimą bei kokybės išlaikymą. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, jos nedidelė įmonė  gavo paramą patalpų remontui ir įrangos atnaujinimui.

Kepiniais vokiečius stebino ir ekologiškos duonos gamintojai „Saimeta“, kurių net keturi produktai turi tautinio paveldo sertifikatą – „Daujėnų naminė duona“, „Daujėnų rupi duona“, ekologiška duonos gira ir šakočiai. Tautinio paveldo sertifikatų nauda akivaizdi. Šis statusas  leidžia įmonėms ir amatininkams lengviau konkuruoti rinkoje, gauti lengvatų dalyvaujant tarptautinėse parodose bei gauti iki 75 proc. paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos III krypties priemones: „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“.

Vis tik mažieji gamintojai kol kas apsiriboja Lietuvos rinka, nors ateityje ir norėtų užsiimti eksportu, tačiau mano, kad tam būtinos šalies investicijos į žemės ūkį ir maisto pramonę. Tai aktuali tema ne tik verslininkams ar ūkininkams, bet ir politikams bei mokslininkams, kurie apie tai diskutavo įvairiuose „Žaliosios savaitės“ renginiuose. Politikai nepraleido progos padiskutuoti ir aktualia tiesioginių išmokų suvienodinimo tema.  Baltijos šalių žemės ūkio ministrai  – prof. Vigilijus Jukna, latvė Laimdota Straujuma ir Estijos atstovas Heliras Valdoras Seederas nubraižė planą, kaip toliau bendradarbiauti derybose dėl finansinės 2014 – 2020 m. programos ir Bendrosios žemės ūkio politikos reformos.

Sėkmingas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų įsisavinimas Lietuvos ūkiuose jau duoda gerų vaisių – paramą pasinaudojusios įmonės sėkmingai skinasi kelią į pasaulio rinkas su produktais, kokybe ir skoniu nenusileidžiančiais kitiems Europos ūkininkams ir maisto produktų gamintojams.

http://ec.europa.eu/agriculture/fin/index_lt.htm

logo_KPF
 

 

 

 

 

 

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą