-50% metinei prenumeratai. 15 dienos proga!
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
02 22 /15:35

Lietuvos oro uostų vadovas – apie bazės Kaune sėkmę: naujos „Ryanair“ kryptys ir tai, kas geriau nei Vilniuje

Kauno oro uostas projektuotas aptarnauti iki milijono keleivių, tačiau šiemet realus keliaujančiųjų skaičius gali pasiekti ir 1,5 mln. Būtent Kaune pirmiausiai buvo viršyti priešpandeminiai rodikliai. Lietuvos oro uostų vadovas interviu 15min atskleidė šios bazės išskirtinumą. Pristatyti ir „Ryanair“ planai vasaros skrydžių sezonui. Oro bendrovė Kaune numačiusi plėtrą – pirmą kartą čia bazuosis 3 orlaiviai, kurių vienas prilygsta 100 mln. eurų investicijai.
Simonas Bartkus
Simonas Bartkus Kauno oro uoste / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

„Būdama pirmaujanti oro linijų bendrovė Europoje, „Ryanair“ džiaugiasi galėdama paskelbti savo tvarkaraštį iš Kauno su 3 naujais maršrutais į Berlyną, Pizą ir Zadarą.

Šią vasarą į Kauno bazę perkeliame ir vieną papildomą B737 orlaivį, o tai – papildoma 100 mln. eurų investicija, nes, tikimės, kad šio vasaros sezono skrydžių srautas Kaune išaugs 18 proc. ir viršys 1,2 mln. keleivių“, – 15min ketvirtadienį teigė „Ryanair“ atstovė Alicja Wójcik-Gołębiowska.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Ryanair atstovė
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Ryanair atstovė

Pasak jos, orlaivių techninės priežiūros tarnybos komanda Kaune aktyviai ieško papildymo ir siūlo darbą aukštos kvalifikacijos darbuotojams. Žadama, jog su naujomis skrydžių kryptimis ir minėta investicija bus sukurta Kaune apie 1000 darbo vietų. „Ryanair“ atstovė tikisi, kad ši vasara bendrovei bus rekordinė.

Šio vasaros sezono skrydžių srautas Kaune išaugs 18 proc.

„Nuo pat bazės Kaune atidarymo, berods, 2010 m., „Ryanair“ Kaune bazavo 2 orlaivius. Tad po 13 metų pagaliau sulaukta trečio orlaivio. To nėra buvę. Vilniuje tėra 2. Kaunas tampa viena didžiausių bazių Šiaurės Europoje. Vienintelis kitas oro uostas, kur ši oro bendrovė laiko daugiau lėktuvų, yra Kopenhagos.

Baltijos regione Kaunas tampa viena didžiausių bazių. Atsiranda galimybės, pavyzdžiui, kasdien skristi į Kopenhagą, Stokholmą, arba naujas maršrutas į Berlyną. Skraidome į pagrindinius tų šalių oro uostus, tuo pačiu atveriamos galimybės ir atvykstamajam turizmui į Kauno regioną, visą Lietuvą“, – laikinosios sostinės oro uosto išskirtinumą 15min pabrėžė Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus.

Ieško 250 mechanikų

„Ryanair“ dar vasarį pristatė savo investicijas į Kauno oro uostą, paskelbė norintys įdarbinti 250 lėktuvų mechanikų.

Paklausta, kaip vertina darbo rinką Lietuvoje, juk inžinieriai – itin paklausi profesija ir tarp kitų, su aviacija nesusijusių, bendrovių, tad konkurencija dėl darbuotojų turėtų būti didžiulė, A.Wójcik-Gołębiowska atsakė optimistiškai: pirmiausiai stengsis įdarbinti vietinius, tad paieškos naujų darbuotojų šiuo metu vykdomos tik Lietuvoje.

Su „Ryanair“ atstove pakalbėjome ir apie skrydžių iš Kauno į Bratislavą sėkmę. Šio maršruto pasirinkimas nustebino ne vieną, tarp lietuvių jis iki tol santykinai nebuvo itin populiarus.

Nuo pavasario „Ryanair“ iš Kauno pradės skraidyti ir į Kroatijos Zadarą, ar tai reiškia, kad Kaunas ateityje gali tikėtis didesnio „Ryanair“ dėmesio Pietryčių Europos regionui?

„Pastebėjome, kad keleiviai nori geresnio ir didesnio susisiekimo su Centrine bei Rytine Europos dalimi. Juk lengva nuskristi į Londoną, Prancūziją, Ispaniją, bet jei nori nuvykti į Slovakiją, Kroatiją, tampa daug sudėtingiau. Šis regionas vis labiau auga. Į jį krypsta akys ne tik vasarai, poilsiui, šis maršrutas sujungia ne tik šeimas, bet ir verslus“, – A.Wójcik-Gołębiowska.

Kodėl tuomet niekaip neatsiranda skrydžio į Vengriją ar lietuvių mėgstamą Prahą Čekijoje?

Atsakydama į šį klausimą, A.Wójcik-Gołębiowska buvo atvira: Budapešto kryptis turėtų atsirasti per trejus metus, o štai Praha tam dar nepasiruošusi – šios sostinės oro uostas neturi strategijos, nėra linkęs augti, tad maršrutas neįtraukiamas tik dėl Prahos oro vartų atstovų požiūrio.

Pasak S.Bartkaus, Čekijos ir Lietuvos ekonomikoms dar reikia paaugti.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Simonas Bartkus
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Simonas Bartkus

1 naujas orlaivis – 30 darbo vietų

„Ryanair“ duomenimis, 2024 m. vasaros sezono reguliarių skrydžių sąrašas dar nėra galutinis ir gali pildytis. Šiuo metu paskelbtame tvarkaraštyje oro linijų bendrovė iš Kauno oro uosto siūlo net 27 maršrutus, iš kurių yra 3 nauji – į Pizą, į Zadarą ir į Berlyną.

Iš Kauno tiesioginiais skrydžiais šį vasaros sezoną taip pat bus galima pasiekti Londoną, Stokholmą, Madridą, kitus Italijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės miestus bei populiarias vasaros atostogų vietas Europoje.

Sprendimas Kaunui patikėti dar vieną orlaivį sukurs 30 naujų gerai apmokamų darbo vietų pilotams, keleivių salono įgulos nariams ir inžinieriams.

Kur dingo skrydžiai į Suomiją?

Iš Kauno anksčiau buvo galima nuskristi į kelis Suomijos miestus, ši skandinaviška kryptis užėmė pakankamai stiprias pozicijas. Štai „Ryanair“ dar neseniai skraidė į Helsinkį, o dar anksčiau – ir į labai pamėgtą Tamperę, "Wizz Air“ skraidė į Turku, o dabar Kaune neliko nė vieno skrydžio į Suomiją. Iš Vilniaus skraidoma tik į Helsinkį, taigi šios krypties mėgėjai liko gerokai nuskriausti.

Kaunas tampa viena didžiausių bazių Šiaurės Europoje.

„Skrydžių geografija – kintantis dalykas, tendencijos keičiasi, priklauso, matyt, ir nuo keleivių profilio. Kai kurių krypčių naujumas sukuria tam tikrą keleivių srautą, nes egzotika kažkur keliauti. Po kelerių metų pasimato, kad srautas sumažėjo ir aviakompanijos nusprendžia tuos skrydžius panaikinti.

Svarbiausia yra žiūrėti į bendrą portfelį, krypčių skaičių, išvykimų skaičių. Kad vienos kryptys keičia kitas – pakankamai normalus dalykas“, – paaiškino Lietuvos oro uostų vadovas.

Anot jo, vis didesniu iššūkių tampa vadinamosios emigracinės kryptys. Nemažai emigrantų į Lietuvą sugrįžo per pandemiją. Vien dėl to keičiasi skrydžių geografija – atsiranda labiau į atvykstamąjį turizmą orientuotų krypčių, taip pat ir krypčių, nukreiptų į išvykstamąjį, poilsinį turizmą, – startuoja skrydžiai į Kroatijos Zadarą ar Italijos Pizą.

Paklaustas, ar jaučia spaudimą iš pačių keleivių, kuria kryptimi skrendančio lėktuvo jiems labiausiai trūksta, S.Bartkus šyptelėjęs atsakė: „Tokių laiškų sulaukiame, bet iš jų padaryti išvadą, kad yra dominuojanti kokia kryptis, kuria keleiviai labai norėtų skristi, neina. Vasarą krypčių iš Kauno – 27-ios. Jei susidėlioji jas žemėlapyje, pamatai, kad didžioji dalis Europos yra uždengta“.

Kaunas – emigrantų skrydžių bazė

Žvelgiant į Kauno oro uosto žiemos tvarkaraštį, galima padaryti išvadą, kad tai – emigrantams tarnaujanti skrydžių bazė (stiprus emigracinis skraidymas). Vis dėlto, nors dominuoja Norvegijos ir Didžiosios Britanijos kryptys, Vokietijos, kurioje, rodos, taip pat darbuojasi ir gyvena daug lietuvių, nėra. Ši šalis nebėra emigracinė kryptis?

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Kauno oro uostas
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Kauno oro uostas

S.Bartkaus teigimu, istoriškai Vokietija nebuvo laikoma emigracine kryptimi, kaip Norvegija, Ispanija ar Didžioji Britanija, su ja labiau siejami stiprūs verslo ryšiai.

„Ne tik į Berlyną, bet ir į Kiolną grįžta vasarą skrydžiai. Lietuva, kaip ir visos Šiaurės šalys, yra sezoninė rinka. Nėra paslaptis tai, kad pritraukti turistų į Lietuvą vasarį yra daug sunkiau nei vasarą. Gegužę ir birželį pas mus tikrai gražiau. Aviakompanijos iš esmės tai ir atliepia“, – patikino pašnekovas.

Paklaustas, kodėl emigrantų pamėgtomis minėtomis kryptimis labiau skraidoma ne iš Vilniaus, bet Kauno, atsakė, kad tai taip pat susiklostė istoriškai. Iš sostinės labiau vykdomi čarteriniai užsakomieji skrydžiai, keliaujama darbo reikalais, pavyzdžiui, į Taliną ar Rygą.

„Ryanair“ numatoma plėtra, S.Bartkaus teigimu, paskatins Kaune kitokio profilio krypčių atsiradimą, – labiau poilsinių, pavyzdžiui, į Viduržemio jūros regioną.

Kodėl Kauno oro uostas stebina rezultatais?

Kaunas pirmasis iš Lietuvos oro uostų susigrąžino ir viršijo priešpandeminius skaičius. Ar ši tendencija, pasiekti rezultatai stebina bendrovės vadovus? Galbūt brėžiasi dar pozityvesnės ateities prognozės?

Atsakydamas į tai, S.Bartkus pabrėžė, kad pernai Kauno oro uostas aptarnavo 1,3 mln. keleivių, šiemet šį rekordinį skaičių žadama užauginti iki 1,5 mln. Tai iškels naujų iššūkių.

„Kodėl tai nutiko Kaune, o ne Vilniuje? Galime dėkoti savo partneriui, kuris vienas pirmųjų po pandemijos labiausiai atstatė skrydžius. Antra, iš Vilniaus buvo daugiau skrydžių, kurių, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, nebeliko. Iš Kauno taip pat buvo skraidoma į Ukrainą, bet rečiau. Iš Vilniaus skraidyta ir į Rusiją, ir į Baltarusiją. Šie skrydžiai, tikėtina, nebegrįš.

Jei žiūrėtume į keleivių srautą Vakarų, Pietų, Šiaurės Europos kryptimis iš Vilniaus, jau taip pat pasiekti didesni skaičiai nei 2019 m.

Norime, kad Kaune keleivių skaičius ir toliau augtų. Tarp 6 ir 7 valandos ryto mažiausiai trys pilni skrydžiai“, – tendencijas atskleidė S.Bartkus.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Kauno oro uostas
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Kauno oro uostas

Kaune augant keleivių skaičiams, Lietuvos oro uostai šiemet investavo ir į naują saugumo įrangą, kokios nėra net Vilniuje. Tai leidžia greičiau aptarnauti keleivius ir didinti pralaidumą.

Bus plečiamas ir pats Kauno oro uosto terminalas, kurį, išplėstą, ruošiamasi atidaryti kitų metų antroje pusėje. Atidarymas vyks palaipsniui, keleiviams terminalas taps erdvesnis, bus atidaryti nauji, papildomi įlaipinimo vartai, padidės parduotuvė bei išaugs maitinimo vietų skaičius, išsiplės registracijos skrydžiui (check-in) zona.

„Priminsiu, kad Kauno oro uosto terminalas buvo suprojektuotas 1 mln. keleivių. Bet iš Kauno skraido dideli „Ryanair“ ir „Wizz Air“ lėktuvai, tad labiau išreikšti keleivių srautų pikai. Oro uostai taip jau veikia, kad jie negali būti tolygiai užpildyti 24 val. per parą. Labiau žiūrime į pikinius laikus, kad sugebėtume sutalpinti juose visus keleivius“, – teigė pašnekovas.

Dvigubai išsiplės greta veikiantis viešbutis

Tai, kad Kauno oro uostas išgyvena piką, galima spręsti ir iš viešbučio, veikiančio visai šalia jo, plėtros.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Air hotel
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Air hotel

Pirmasis vystytojo UAB „AirHotel“ viešbutis pastatytas 2017 m., antrojo statybas planuojama užbaigti 2024 m. antrojo ketvirčio pradžioje.

Naujai statomas pastatas bus identiškas pirmajam: dviejų aukštų, su 46 kambariais, bendras plotas sieks 1350 kv. m. Tačiau naujasis viešbutis klientams galės pasiūlyti VIP kambarius, ko iki šiol nebuvo pirmajame.

Taip pat teritorijoje bus papildomai įrengta vaikų žaidimų aikštelė, praplėsta ir modernizuota klientų automobilių stovėjimo aikštelė.

Apie trečią žaidėją

Dar vienas Kauno oro uosto išskirtinumas – čia skraido tik dviejų aviakompanijų („Ryanair“ ir „Wizz Air“) lėktuvai. Gal planuojama įsileisti trečią žaidėją?

S.Bartkus teigė, kad Kauno oro uostas atviras visoms oro bendrovėms, kurios į jį norėtų skraidyti. Vis dėlto, tai, kad čia jau skraido dvi minėtos avialinijos, anot jo, – itin pozityvus ženklas, nes tai yra didžiausios Europoje pigių skrydžių segmento aviakompanijos.

„Šiemet, tikimės, kad Kaune padidės ir poilsinių, kelionių organizatorių organizuojamų reisų skaičius. Pernai po ilgos pertraukos buvo grįžę skrydžiai į Antaliją. Šiemet matome, kad mažiausiai du organizatoriai planuoja tokius reisus iš Kauno. Poilsinis sezonas į Turkiją, kaip žinia, prasideda šiek tiek anksčiau – balandžio vidury. Artimiausią savaitę turėtų apie tai paskelbti.

Taip pat turime žinių, kad bus tiesioginiai užsakomieji reisai į Kretos kurortus.

Shutterstock nuotr./„Ryanair“ orlaivis
Shutterstock nuotr./„Ryanair“ orlaivis

Kaune „Ryanair“ bazė yra apskritai didžiausia Baltijos šalyse, tad, suprantama, kitiems nėra lengva į šią rinką ateiti. Vis dėlto, tai viena sparčiausiai augančių kompanijų visoje Europoje“, – pasidžiaugė S.Bartkus.

Vištos ar kiaušinio principas

Atvykusiems į Kauno oro uostą siūloma keliauti vieninteliu maršrutiniu autobusu, kuris kursuoja gana retai – maždaug kartą per valandą, o ir iki centro kelionė trunka apie 40 min. Kita alternatyva – pavežėjai, nusileidus lėktuvui, pabrangina savo įkainius. Galbūt Lietuvos oro uostai derina su Kauno miesto ir rajono savivaldybėmis sklandesnį susisiekimą su oro uostu viešuoju transportu?

„Toks galioja „vištos ar kiaušinio“ principas. Jei būtų daugiau keleivių, važiuojančių maršrutiniais autobusais, būtų daugiau reisų. Jei būtų daugiau reisų, galbūt daugiau ir rinktųsi šį keliavimo būdą. Kaunas ieškos galimybių tą maršrutą padažninti, ypač vasaros sezonu, kai skrydžių iš Kauno oro uosto bus dar daugiau.

Nuolat su privačiais vežėjais kalbamės ir dėl susisiekimo tarp Vilniaus oro uosto ir Kauno gerinimo. Taip pat kyla problemų ir su žmonių atvežimu į ankstyvuosius reisus 5 ar 6 valandą ryto.

Visi laukiame „Rail Baltica“ nutiesimo. Tuomet, manau, įvyks proveržis. Kaip žinia, pagal naujausią projektą, galutinė stotelė traukinių, atvykstančių iš Kauno pusės, bus Vilniaus oro uostas. Bet to, rodos, teks palaukti 6-7-erius metus“, – šyptelėjo S.Bartkus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Reklama
Kam ir kada reikalingi saulės akiniai ir dirbtinis akių drėkinimas
Reklama
Šiaulių banko grupės valdomi pensijų fondai į daugiabučių renovaciją investuoja dar 7,5 mln. eurų
Užsisakykite 15min naujienlaiškius