Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 11d. 20:05

Lietuvos pakraštyje kasmet išpilstoma per milijoną litrų beržų sulos: pasiekia ir Kiniją bei Japoniją

Gintaras Didžiokas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Gintaras Didžiokas

Daugiau nei milijonas litrų beržų sulos kasmet supilstoma į buteliukus, o dabar – ir skardines Šalčininkų rajono Didžiųjų Baušių kaime esančioje gamykloje. Iš čia lietuviškas produktas iškeliauja po visą pasaulį, nuo kaimyninių Latvijos ir Lenkijos iki Omano, Kinijos, Pietų Korėjos ir Japonijos. Mėgsta sulą ir lietuviai, tačiau Lietuvoje šios sulos lieka tik vos apie trečdalis.

Ekologiška spanguolės triskart brangesnė

Beržų sula pilstoma gamykloje vidury laukų. Kaip sako bendrovės „Straikas“ vadovas ir vienas iš savininkų Gintaras Didžiokas, gamykla stovi ekologiškoje, švarioje aplinkoje.

„Turime svajonę kada nors aplink gamyklą turėti ekologiškus laukus, sodinti daržoves, iš jų gaminti, bet to dar reikės palaukti – šimtas hektarų aplink ir šimtas savininkų – nei išnuomoti, nei nusipirkti negalima tos žemės“, – kalbėjo dar ir vaisių bei daržovių tyreles ir kitokias košes gaminančios, o pradėjusios nuo sulčių gamybos įmonės direktorius.

Tyrelės ir košės, skirtos kūdikiams, yra viena bendrovės darbo dalis – kaip sako G.Didžiokas, vaikai labai greitai auga ir skuba pradėti valgyti iš tėvų lėkštės.

G.Didžiokas tvirtina, kad įmonė save pristato kaip sveiko maisto gamintoją, tiesa, ne viskas žymima ekologiško produkto ženklu. „Ne visos žaliavos yra ekologiškos, deja. Kai kurios yra labai brangios ir vartotojas nenori mokėti tos kainos. Jeigu paklausi, tikrai sakys, kad nori ekologiško, bet kai tą reikia patvirtinti euru, tada jau dairosi akcijos, – šypteli direktorius. – Tarkim, ekologiška spanguolė kainuoja tris kartus brangiau nei neekologiška.“

Ne visos žaliavos yra ekologiškos, deja. Kai kurios yra labai brangios ir vartotojas nenori mokėti tos kainos.

Jis pripažįsta, kad tai, ar tam tikra žaliava, taip pat – ir beržų sula, yra laikoma ekologiška, priklauso nuo sertifikavimo, ekologiškų produktų kiekiai mažesni, tai kelia kainą rinkoje. Bulvių ar morkų kainos iš esmės labai nesiskiria, bet štai ekologiški brokoliai, cukinijos, moliūgai gerokai brangesni.

Skirtingi skoniai

Pagrindinė šios gamyklos darbo dalis yra beržų sula. „Esame toks mažas fabrikėlis, maža įmonė, čia dirba apie 30-35 žmonės, sezono metu būna iki 60-ies. O mūsų sezonas – kai teka beržų sula, tada mes turime per trumpą laiką, dvi-tris savaites, supirkti visą derlių ir pasidėti į sandėlius, kad galėtume toliau tiekti į parduotuves ir pardavinėti visus metus. Tai labai sudėtingas uždavinys, nes reikia per labai trumpą laiką labai daug padaryti. Bet įvaldėme tą procesą“, – ant stalo dėliodamas skirtingų skonių sulos buteliukus kalba G.Didžiokas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Įmonės „Straikas“ produkcija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Įmonės „Straikas“ produkcija

Jau įprastų pirkėjams skonių yra septyni: gryna sula, su rabarbarais, citrina, imbieru ir laimu, alijošiaus gabaliukais, mėtomis, spanguolėmis. Šiuo metu išbandomos ir dvi naujienos – sula su imbieru, spanguolėmis, medumis ir bičių pikiu bei su ežiuole.

Visi produktai pažymėti kaip visiškai natūralūs, nors G.Didžiokas neslepia – dėl to reikėję gerokai pakovoti su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, esą pastaroji vietos gamintojams nepadeda, o kartais kenkia lyg kokie konkurentai. Tarkim, ant sulos buteliukų rašoma, kad ji 100 proc. natūrali, tačiau VMVT nenorėjo leisti to – esą neatitinka tam tikrų reglamentų.

Mūsų sezonas – kai teka beržų sula, tada mes turime per trumpą laiką, dvi-tris savaites, supirkti visą derlių ir pasidėti į sandėlius.

„Reglamentas taip nesako, tai tik interpretacija. Aš ir įrodinėju, kad man tai labai svarbu, nes rinkoje yra daug padirbinėjamų šitų gaminių, todėl man savo pirkėjui reikia pasakyti, jog čia tikras produktas. (…) Mes norime pasakyti, kad tai tikras, natūralus produktas, fabrike tik supilstytas, bet mums atsako – negalima. Tai ginčijamės, nenusileidžiame“, – pasakojo G.Didžiokas.

„Galėtume pagaminti daugiau. Papildomai investavome į procesų pagreitinimą, kad greičiau galėtume perpumpuoti sulą iš atvažiuojančių cisternų. Kol iš vienos pumpuodavo, kitos laukdavo. Dabar jau padarėme, kad lygiagrečiai iš kelių galėtume pumpuoti. Nedidelės investicijos, bet tokios labai smart, kurios su esama infrastruktūra leidžia praplėsti kakliuką, kad galėtume daugiau tos sulos pagaminti, nes laikas labai svarbus. Tik su realizavimo problemomis susiduriame“, – teigė G.Didžiokas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Beržų sula
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Beržų sula

Superka iš ūkininkų

Kaip atrodo sulos paruošimo procesas? Anot G.Didžioko, sula surenkama keliais būdais: „Dalį renkame patys. Neturime nuosavo miško, bet nuomojamės iš miškų savininkų apie 130 ha. Patys sertifikuojame tą mišką kaip ekologišką ir ten renkame, bet tai yra mažoji dalis. Mes per ne vienerius metus, nuo kokių 2016 metų, užsiauginome ūkininkus, kurie pradėjo nuo kelių tonų, dabar renka šimtais tonų ir jų vis kasdien daugėja, jie nori vis daugiau mums pasiūlyti.

Mes norėtume daugiau supirkti, bet šie metai viską apvertė aukštyn kojom, visi planai sustojo. Bet gal praeis ta pandemija. Mes ne tiek Lietuvoje pajutome, bet eksportas į Vakarų Europą – didžiąsias rinkas, Prancūziją, Vokietiją sustojo.“

Turėjau tokį pokalbį su miškininkais, kurie sakė, kad toje vietoje, kur leidžiama sula, atsiranda juoda dėmelė, todėl krenta beržo faneros vertė. Į tai ir atsakiau, kad miškininkams rūpi tik medį nupjauti.

Per metus gamykla išpilsto daugiau nei milijoną litrų – du trečdaliai eksportuojami iš Lietuvos. Tiekėjų yra apie dešimt, vis atsiranda naujų.

„Vienas iš netoli čia atsirado, žmonės vienas per kitą sužino. Miškas jau brandus – kad leistų sulą, beržai turi augti mažiausiai 30 metų, norint nupjauti, tenka auginti 50 metų, – kalbėjo G.Didžiokas. – Bet mūsų miškininkams neretai tik nupjauti medį rūpi. Turėjau tokį pokalbį su miškininkais, kurie sakė, kad toje vietoje, kur leidžiama sula, atsiranda juoda dėmelė, todėl krenta beržo faneros vertė. Į tai ir atsakiau, kad miškininkams rūpi tik medį nupjauti. O juk galime ekonominę naudą gauti ilgai, jiems neįdomu.“

Vis dėlto direktorius pripažįsta – sulos supirkimo kainos tokios mažos, kad ilgai reikia „melžti“ beržą norint gauti bent panašiai tiek, kiek būtų sumokėta už jo medieną. Bet, šypteli verslininkas, juk ir medis lieka išsaugotas.

Lietuvoje bendrovė konkurentų, prilygstančių darbų apimtimis, neturi, mažai jų ir Europoje: „Šiandien ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje esame beržų sulos vieni stambiausių žaidėjų. Gal tik suomių viena kompanija didesnė, bet jie daugiau veikia savo rinkoje.“

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Beržų sulą gaminanti įmonė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Beržų sulą gaminanti įmonė

G.Didžiokas pripažįsta, kad labai daug sulos gaminama ir Baltarusijoje, tačiau tai jau nebus ekologiškas produktas – esą tiek iš Baltarusijos, tiek Ukrainos atkeliaujanti beržų sula neturi gero vardo, nes dideli padirbinėjimo mastai, todėl ten produktas pigus, su cukrumi ir rūgštimi.

Geografija – įspūdinga

Iš Šalčininkų rajono beržų sula važiuoja po visą pasaulį. „Ta geografija įspūdinga, bet kai paverti į skaičius, tai įspūdis gerokai sumenksta. Bet mes nemažai parduodame Lenkijoje – labai džiaugiamės ir lenkų rinka auga. Jiems žinomas beržų sulos produktas, jie neturi tokio stipraus gamintojo, veikia tik mažesni ūkininkai, bet negali užtikrinti tiekimo stabilumo visus metus, o prekybos centrams tas labai svarbu. Kainos ir kokybės santykis, gera kokybė, stabilus tiekimas – dėl to Lenkijoje ir augam.

Mūsų numeris 1 yra Vokietija, tai didžiausia mūsų rinka, ambicijos dar didesnės. Ten esame tik viename segmente, ne „Organic“, o šiame matome labai didelį potencialą, tikime, kad turime ten savo vietą per porą metų išsikovoti“, – apie rinkas pasakojo G.Didžiokas.

Nemažai parduodame Lenkijoje – labai džiaugiamės ir lenkų rinka auga. O mūsų numeris 1 yra Vokietija, tai didžiausia mūsų rinka, ambicijos dar didesnės.

Lietuviškos sulos galima rasti ir Prancūzijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Vengrijoje, Didžiojoje Britanijoje, tikimasi kitąmet įžengti ir į Ispanijos rinką. Tačiau vien Europa neapsiribojama – sula iš Šalčininkų rajono keliauja ir į Japoniją, Pietų Korėją, Honkongą. G.Didžiokas prisipažįsta, kad tai nėra dideli kiekiai, vis dėlto, tarkim, Japonijoje, lietuviai jau turi savo atstovą.

Dalyje šalių, ypač Pietryčių Azijoje, dar reikia gerokai pasistengti, kad žmonės norėtų bent paragauti sulos – jiems šis gėrimas yra visiška egzotika.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Video

05:55
34:08
10:00

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką