Įstatymai numato, kad paštu siųsti negalima pinigų, ginklų ar nepadoriais užrašais paženklintų daiktų, tačiau paštu adresatą pasiekti gali bitės, dėlės arba šilkverpiai.
– Ilgai dirbate Lietuvos pašte. Ar iš klientų teko girdėti netikėtų pageidavimų?
– Klientai visada žino, ką nori išsiųsti, bet ne visada pasitikrina, ar gali tai padaryti. Būna situacijų, kai žmogus ant salo pastato butelį šampano ir pasako, kad nori jį išsiųsti giminaičiams. Su klientais bendraujame kiekvieną dieną, todėl kuriozinių prašymų girdime daug.
– Kokius siuntinius lietuviai itin pamėgę?
Mūsų tautiečiai būtinai nori išsiųsti maisto. Jiems kyla nostalgija lašiniams ar kaimiškai duonai.
– Mūsų tautiečiai būtinai nori išsiųsti maisto. Jiems kyla nostalgija lašiniams ar kaimiškai duonai. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Norvegija, tų maisto produktų tiesiog nepriima. Kitur yra labai griežti reikalavimai. Mėsa turi būti įpakuota vakuuminiame įpakavime, o tai reiškia, kad tai jau, greičiausiai, nebus tikras kaimiškas produktas.
– Ar galimybė persiųsti daiktą priklauso tik nuo Lietuvos pašto?
– Būtina įvertinti, ar priimančiosios šaliws taisyklės tai leidžia. Prisimenu, kaip į JAV dailininkas siuntė savo paveikslą. Siuntinys po kurio laiko grįžo. Paaiškinimas – kad nelūžtų, paveikslas buvo supakuotas tarp medinių plokščių, o JAV medienos nepriima. Atrodo, lyg mes medį paštu į JAV eksportuotume.
– Mediena buvo siuntos įpakavimas. Kiek jis svarbus?
Klientas visada turi pagalvoti, kad siuntinys keliauja didelį kelią. Jis gali būti ir numestas, ir įdėtas į bendrą maišą.
– Klientas visada turi pagalvoti, kad siuntinys keliauja didelį kelią. Jis gali būti ir numestas, ir įdėtas į bendrą maišą. Klientas turi pagalvoti, kaip įpakuoti siuntą, kad ji nukeliautų saugiai. Jei tai pažeidžiami daiktai, reiktų naudoti fanerines dėžutes.
Pats daiktas turėtų būti įvyniotas į burbulinę plėvelę, o tuščias siuntos pakuotės ertmes reikėtų užpildyti apsaugine medžiaga – tam puikiai tinka putplastis, medžio drožlės ar tiesiog stipriai suspausti popieriaus gniužulai.
Svarbiausia, kad siuntos viduje esantis daiktas nejudėtų ir būtų apsaugotas iš visų pusių – juk siuntos dedamos viena ant kitos, tad svarbu, kad pakuotės atlaikytų ne tik viduje esančio daikto svorį, bet ir išorės veiksnius.
Žinoma, kiekvienas skaičiuoja, nes toks įpakavimas prideda svorio. Žmonėms atrodo, geriau jau pridėti daugiau daiktų, bet apie įpakavimą jie kartais net nesusimąsto. Siuntinys gali prarasti ir savo išvaizdą, gali būti ir sugadintas – pavyzdžiui, jei dūžta koks uogienės stiklainis.
Pašte mes pasiūlome standartines kartonines dėžutes, tačiau klientas turi iš anksto pagalvoti, ar tokio įpakavimo jam užteks.
– Ar būna siuntinių, kurie nustebintų ir įsimintų ilgam?
Prisimenu, kaip į JAV klientas siuntė visureigio bamperį.
– Prisimenu, kaip į JAV klientas siuntė visureigio bamperį. Žmogus, matyt, pasiskaičiavo, kad jam tai apsimoka. Tiesa, tokius daiktus siunčiant būtina pasirūpinti jų saugumu.
Anksčiau buvo galimybė specialiu būdu siųsti dužias siuntas primokėjus 50 proc. kainos. Dabar šios paslaugos neteikiame, tačiau siuntas galima drausti.
Taip pat savo klientams visada rekomenduojame siuntas registruoti – taip galime matyti visą siuntos judėjimo kelią, o jei siunta būtų pažeista ar ji dingtų, klientas galėtų tikėtis kompensacijos, kas neįmanoma siunčiant neregistruotas siuntas.
Jei klientui svarbu, kad siunta gavėją pasiektų greitai, ją reikėtų siųsti pirmenybiniu paštu.
– Pamenu, kaip anksčiau iš senelių paštu dovanų gaudavau banknotą. Buvau gerokai nustebęs, kad dabar pinigus siųsti draudžiama?
Nuo senų laikų paštas neprisiima atsakomybės už vokuose siunčiamus pinigus.
– Ir tada tai buvo pažeidimas. Nuo senų laikų paštas neprisiima atsakomybės už vokuose siunčiamus pinigus. Vienintelis Lietuvos bankas yra išsipirkęs leidimus siųsti monetas savo klientams, bet tai išskirtinis atvejis.
Žmonės į atviruką kartais įdeda dešimt ar dvidešimt litų, bet čia jau jų rizika. Jei žmogus ateina ir klausia, kodėl voke nėra 50 eurų, kuriuos kažkas turėjo įdėti, mes atsakyti negalime. Pinigams pervesti yra daug kitų būdų.
– Kaip įsitikinate, kas iš viso siunčiama? Ar siuntiniai atskirai tikrinami?
– Buvo laikas, kai paštas, priimdamas siuntinius, turėjo juos detaliai patikrinti. Šiuo metu toks detalus tikrinimas nevykdomas, bet kiekvienas pašto darbuotojas klientus informuoja, kad priimančios šalies muitinė turi teisę nepraleisti vienokių ar kitokių daiktų.
– Ar dažnai taip atsitinka?
Prieš Kalėdas dažnai tenka grąžinti siuntas su fejerverkais, šaltosiomis ugnelėmis, nes sprogias medžiagas siųsti paštu griežtai draudžiama.
– Dažniau siunčiant maisto produktus. Lietuvoje įvairius maisto produktus leidžiama siųsti, bet kai kuriose šalyse to daryti neleidžiama, todėl siuntą grąžina. Tai labai nepatogu klientui, nes jis papildomai turi susimokėti grąžinimo mokestį. Taip būna, kai klientas siunčia alkoholinius gėrimus, įvairius maisto gaminius. Prieš Kalėdas dažnai tenka grąžinti siuntas su fejerverkais, šaltosiomis ugnelėmis, nes sprogias medžiagas siųsti paštu griežtai draudžiama.
Tinklalapyje www.post.lt kiekvienai šaliai skirti sąrašai daiktų, kurių negalima siųsti. Kai kuriems siuntiniams reikalingi valstybės institucijų, pavyzdžiui Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, leidimai. Pašto skyriuose galima rasti ir informacinius segtuvus, kuriuose pateikiama išsami informacija apie siuntų siuntimą. Darbuotojai stengiasi suteikti kuo daugiau informacijos, tačiau klientas turėtų pats pasitikrinti, ar jo siuntos turinys nedraudžiamas.
– Kur šiuo metu dažniausiai siuntinius siunčia Lietuvos gyventojai?
Šiuo metu populiariausios šalys yra Norvegija, Didžioji Britanija, Airija, kiek mažiau Danija. Kažkada buvo Kanada ir JAV. Dabar siuntos dažniau keliauja į Europą. Tai šalys, į kurias daugiausiai mūsų tautiečių emigruoja. Jaučiame padidėjusius siuntinių srautus per šventes – Kalėdas, Velykas.
– Ačiū už pokalbį.
Siųsti neleidžiama ir gyvų gyvūnų, išskyrus bites, dėles, šilkverpius, parazitų bei kenkėjų naikintojus, siunčiamus registruotose smulkiose siuntose oficialiai pripažintoms institucijoms.
Lietuvo pašto internetinėje svetainėje www.post.lt nurodoma, kad paštu siųsti draudžiama narkotines ir psichotropines medžiagas, ginklus, sprogiąsias, degiąsias, radioaktyviąsias, nuodingas, toksines, oksiduojančias ir kitas pavojingas medžiagas, degtukus, žiebtuvėlius, magnetikus, daiktus su įžeidžiančio ar nepadoraus pobūdžio užrašais ar atvaizdais, taip pat daiktus, kuriuos įvežti ir naudoti gavimo šalyje draudžiama.
Siųsti neleidžiama ir gyvų gyvūnų, išskyrus bites, dėles, šilkverpius, parazitų bei kenkėjų naikintojus, siunčiamus registruotose smulkiose siuntose oficialiai pripažintoms institucijoms.
Atskirai paminėtini alkoholiniai gėrimai. Draudžiama siųsti alkoholinius gėrimus, kurie yra stipresni kaip 70 proc. (pvz., „Žalgirio“ trauktinė), taip pat alkoholinius gėrimus nesandariuose buteliuose.
Siuntinys nebus priimtas, jeigu jame bus bet kokios rūšies aerozoliai. Jie kelia pavojų, nes gali sprogti transportavimo metu.
Lietuvos pašto internetiniame tinklalapyje taip pat pateikiama išsami informacija apie tinkamą siuntų pakavimą.
