„Antras dalykas, ar yra įmonių, kurios jau pasiruošusios moderniai gamybai? Kol kas jų dar nėra pakankamai“, – Žinių radijui sakė R. Urbanavičius.
Nors kiekvienas naujas robotas ir automatizuotos, staklės didina įmonių konkurencinį pranašumą ir darbuotojų sukuriamą pridėtinę vertę, tačiau tam reikalingos vis dar gana didelės investicijos. Jų paprastai įmonės stokoja. Kita problema, pasak R. Urbanavičius, Lietuvoje yra kuriama per mažai technologinėmis inovacijomis pagrįstų produktų, todėl didesnio robotų ir kompiuterinio staklių valdymo naudojimo Lietuvoje esą greitai tikėtis neverta.
Pagal kompiuteriu valdomų staklių ir robotų naudojimą pramonėje smarkiai atsiliekame nuo Vakarų Europos šalių.
„Dabartinis statusas drąstiškai nesikeis. Tam, kad keistųsi, turi keistis požiūris, ateiti užsakymai, bet kaip tie užsakymai ateis, jei grįžtam į pradžių pradžią? Kokiame lygyje perdirbimo grandinėje stovime? Ar mes, kaip Lietuva ir regionas, kuriame produktus, gaminame juos, ar vis dar esame varžtų lygyje – gaminame komponentus?“ – kalbėjo pašnekovas.
„Lyginkime Pabaltijo regioną su Pietų Korėja. Tai skaičiais lyginant, Lietuvoje 2 robotai – 10 tūkst.darbuotojų, Pietų Korėjoje – 350 robotų (10 tūkst. darbuotojų – red.)“, – nurodė R. Urbanavičius.
Vokietijoje 10 tūkst. darbuotojų tenka 200 pramoninių robotų.
Visą laidos „Tinklas“ įrašą klausykie čia.
