Daugiabučiai namai, gamyklos, sudėtingi inžineriniai pastatai, tiltai ir net stadionai – Lietuvos įmonės Skandinavijoje imasi vis daugiau sudėtingų projektų. Ekspertai pastebi, kad tai yra ilgo įdirbio vaisiai – skandinavai vis labiau pasitiki lietuviškomis įmonėmis. O draudikai signalizuoja – tokių draudimo išmokų lietuviams Skandinavijoje dar nebuvo.
Pastebi nuo 2016-ųjų pabaigos
„Tokio pobūdžio įvykių, kai Lietuvos, Latvijos ar Estijos įmonės padaro nuostolių trečiosioms šalims užsienyje, pasitaikydavo ir anksčiau, tačiau pastaruoju metu, maždaug nuo praėjusių metų pabaigos, jaučiame tokių įvykių skaičiaus didėjimą. Taigi, tai gana nauja tendencija“, – sako draudimo įmonės „If“ Rinkodaros departamento vadovas Džiugas Šaulys.
Jis atkreipė dėmesį, kad tai yra ne skandinaviškos, o Lietuvos įmonės, teikiančios paslaugas užsienyje ar eksportuojančios prekes. „Pavyzdžiui, statybų bendrovės, statančios pastatą užsienyje. Šiaurės šalyse tokios įmonės dažnai samdomos dėl savo konkurencingumo“, – vardijo D.Šaulys.
Tokios bendrovės įprastai draudžiasi veiklos ar produkto civilinės atsakomybės draudimu. Vadinasi, draudikas įsipareigoja atlyginti žalą, kylančią dėl kokių nors produkto defektų arba klaidų teikiant paslaugą. Statybos bendrovės taip pat draudžiasi ir specialiais statybų draudimais, kurie atlygina nuostolius dėl statybos, projektavimo klaidų.
„Pastaruoju metu matome tendenciją, kad dažnėja tokių įvykių skaičius. Tai gali būti susiję su intensyvėjančiu Baltijos šalių bendrovių paslaugų ir prekių eksportu“, – apibendrino „If“ atstovas.
Daugiau darbų – daugiau incidentų
Tai, kad draudimo išmokų Lietuvos įmonėms suma auga, nenustebino Švedijos prekybos ir investicijų tarybos „Business Sweden“ viceprezidento ir Vidurio bei Rytų Europos regiono vadovo Manto Zalatoriaus.
„Lietuvos įmonės Skandinavijoje gauna vis daugiau darbo, laimi vis daugiau konkursų. Tad tas įdirbis ima duoti vaisių“, – teigė M.Zalatorius.
Įgyti skandinavų pasitikėjimą nėra taip paprasta, jį reikėjo ilgai atkūrinėti po praūžusios krizės. „Skandinavijos užsakovai jau pasitiki Lietuvos statybų įmonėmis, auga verslo apimtys, tad, natūralu, didėja ir draudimo išmokos. Nes draudimas eina koja kojon su verslu“, – sakė M.Zalatorius.
Ar tai lemia maži darbo jėgos kaštai? „Kaina – ne paskutinis veiksnys, tačiau tik su žema kaina nelaimėsi. Turi dirbti kokybiškai, kad tavim pasitikėtų“, – samprotavo pašnekovas.
Pasitaiko ir gaisrų
Draudimo bendrovės Rinkodaros departamento vadovas pastebi, kad nelaimių ar incidentų metu sukelti nuostoliai Skandinavijoje būna dideli.
„Įprastai su statybomis ar produktų defektais susijusių įvykių sukelti nuostoliai būna gana nemaži ir daug kainuoja. Pavyzdžiui, yra buvęs atvejis, kai dėl statytojo klaidos, atliekant darbus, pastate kilo gaisras. Kai atsiranda su produktais susijusių defektų, dažnai jų paplitimas būna didelis, nes tie defektai aptinkami visoje eksportuotų produktų partijoje“, – pasakojo D.Šaulys.
