Dabar populiaru
Publikuota: 2012 lapkričio 6d. 09:27

Lietuvos verslininkams jų sukauptas turtas svarbesnis už gyvybę

Valdininkai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Verslininkai

Verslininkai pirmiausia pasirūpina savo sukauptu nekilnojamuoju turtu, o tik paskui – savimi. „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad aukščiausio ir vidutinio lygio įmonių vadovai ir smulkūs verslininkai savo būstą draudžia kur kas dažniau nei gyvybę.

Savo būstą  draudimu apsaugojo 77,8 proc. vadovų, gyvybę – 66,7 proc. vadovų. Tarp smulkiųjų verslininkų apdrausti būstą pasirūpino 59 proc., gyvybę – 50 proc. apklaustųjų, rašoma pranešime spaudai.

Palyginti su kitų užsiėmimų ir pajamų žmonėmis, verslininkai išsiskiria didesniu dėmesiu turto apsaugai, o ne sveikatai ir gyvybei. Antai specialistų, tarnautojų prioritetai klostosi kiek kitaip: čia kur kas didesnė apklaustųjų dalis yra apsidraudusi gyvybę ir mažesnė dalis – savo materialųjį turtą.

„Ilgus dešimtmečius žmonėms svarbiausia buvo patenkinti savo pagrindinius poreikius – įgyti būstą, užsitikrinti reikiamą gyvenimo kokybę. Todėl didžiąją savo turto dalį žmonės kaupė kaip nekilnojamąjį turtą. Ir tik vėliau verslą kurianti visuomenės dalis ėmė rūpintis savimi. Mat žmonės suprato, kad būtina pasirūpinti ne tik fiziniu turtu, bet ir žmogumi, kuris turtą uždirba ir jį išlaiko, t.y. būtina pasirūpinti turto šaltiniu“, – mano „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Jis atkreipė dėmesį, kad smulkieji verslininkai kur kas geriau supranta draudimo naudą ir išnaudoja draudimo teikiamus privalumus savo finansinei situacijai apsaugoti. Be pagrindinės gyvybės draudimo apsaugos – kompensacijos žmogaus netekties ar invalidumo atveju – smulkieji verslininkai pabrėžė ir pinigų taupymo galimybę. Besidraudžiantys gyvybę smulkieji verslininkai įvertino ir tą faktą, kad jie papildomai kaupia lėšas, kuriomis vėliau galės pasinaudoti.

„Įmonių vadovai sako gyvybę draudžiantys vardan saugumo jausmo, o smulkieji verslininkai žvelgia praktiškiau – apsisaugo nelaimių atvejais. Neapsidraudusieji smulkiojo verslo atstovai sakė, kad pasirūpinti gyvybės draudimu juos paskatintų blogėjanti sveikata, kaip tuo tarpu vadovus – tik padidėjusios pajamos. Darytina išvada, kad mūsų visuomenė dar nedažnai apsvarsto ir blogiausius gyvenimo scenarijus bei nepasirūpina artimaisiais“, – teigia M.Jundulas.

Anot jo, tarp žmonių, niekada nesusimąsčiusių apie draudimą, buvo kur kas daugiau vadovų (43 proc.) nei smulkiųjų verslininkų (tik 28 proc.).

Apklausa parodė, kad įmonių vadovai jaučiasi kur kas saugesni dėl savo turto (61 proc. vadovų) ir sveikatos (61 proc. vadovų) nei smulkieji verslininkai (saugūs dėl turto – 56 proc., dėl sveikatos- 54 proc.).

Tačiau dėl gyvybės kur kas tvirčiau jaučiasi smulkų verslą kuriantys žmonės – čia saugūs yra 64 proc. smulkiųjų ir tik 46,5 proc. įmonių vadovų.

Temos: 1 Draudimas
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką