Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gruodžio 2d. 15:30 , Atnaujinta: 2021 gruodžio 2d. 18:03

Verslininkai: Kinija „ištrynė“ Lietuvą iš muitinės sistemų, URM sieks reakcijos ES lygiu

Lietuvos ir Kinijos vėliavos
123RF.com nuotr. / Lietuvos ir Kinijos vėliavos
Į 15min redakciją kreipęsis į Kiniją medieną eksportuojantis verslininkas teigia, kad stambus jo įmonės krovinys šiandien negalėjo patekti į Kinijos jūrų uostus. Jo teigimu, prekybos partneriai negali išmuitinti atvykusių prekių, nes Lietuvos, kaip šalies, Kinijos naudojamoje sistemoje nuo gruodžio 1 d. nebėra. Šią žinią 15min patvirtino ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Užsienio reikalų ministerija 15min teigė, kad yra informuota apie galimus Lietuvos produkcijos patekimo į Kiniją trikdžius ir kontaktuoja su Europos Komisija dėl reakcijos ES lygiu.

Medieną iš Lietuvos į Kiniją eksportuojančios bendrovės vadovas (įmonė ir asmuo redakcijai žinomi) sakė, kad į Kinijos uostus šiuo metu plaukia apie 300 konteinerių su produkcija. Dalis jų antradienio ryte užstrigo Šanchajaus uoste, argumentuojant, kad prekių išmuitinti neįmanoma, nes kompiuterinėje sistemoje tokios šalies kaip Lietuva nebeliko.

„Kaip pavyzdys, klientas pasiima per banką dokumentus ir, konteineriams esant netoli uosto, kreipiasi į Kinijos muitinę, susimoka muito mokestį ir prašo išmuitinti prekes. Lygiai tokia pat sistema veikia ir ES. Klientas vakar nusinešė dokumentus į Kinijos muitinę ir jam pasakė, kad Lietuvos, kaip importuotojos, nėra. Ji yra ištrinta“, – aiškino verslininkas. Jis teigia panašią informaciją gavęs iš kelių agentų Kinijoje. Verslo partneriai patikrino ne tik Šanchajaus, bet ir kitus uostus – galimybės išmuitinti prekes juose nėra.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jūriniai konteineriai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jūriniai konteineriai

Analogiškoje padėtyje atsidūrė ir taip pat medieną eksportuojanti įmonė „Sprusas“. Su 15min kalbėjęs jos atstovas patvirtino, kad stabdomi kroviniai, turintys bent menkiausią lietuvišką pėdsaką.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius 15min taip pat patvirtino šią informaciją.

„Lietuva išbraukta iš muitinės sistemų, tokios šalies Kinijos muitinės sistemoje, panašu, kad nėra. Tai sukelia papildomų problemų eksportuotojams, nes negali išsiųsti, kiek likę tų krovinių“, – teigė V.Janulevičius.

LPK prezidentas tvirtino, kad trys įmonės jau patvirtino susidūrusios su šia situacija. Didžiausios problemos kyla dėl į Kiniją iš Lietuvos jau pajudėjusių krovinių.

„Juos išmuitinti sunku bus – galbūt rankomis bus galima supildyti deklaraciją, ne per elektroninę sistemą. Niekas iš mūsų šito nežino, bandysime, žiūrėsime, kas vyksta“, – sakė V.Janulevičius.

Vidmantas Janulevičius/Vidmantas Janulevičius / asmeninio archyvo nuotr.
Vidmantas Janulevičius/Vidmantas Janulevičius / asmeninio archyvo nuotr.

Pasak jo, dėl prekių gavimo iš Kinijos kol kas dar nėra aišku.

Lietuvos-Kinijos prekybos asociacijos generalinis direktorius Rokas Radvilavičius 15min sakė, kad oficialiuose šaltiniuose Kinijoje nėra skelbiama, kad būtų blokuojamos prekės iš Lietuvos, tačiau neatmetė galimybės, kad gali būti duoti „vidiniai nurodymai“.

„Kad muitinė bando blokuoti prekes iš Lietuvos, yra logiška ir tam nebūtina Kinijos vyriausybės oficialių nurodymų, kad stabdytų importą iš Lietuvos – tai gali būti vidiniai nurodymai, kurie nėra oficialūs. O atsisakyti importuoti prekes iš Lietuvos gali būti daug priežasčių nurodoma – formalių ir neformalių, o mes nesunkiai galime atspėti, kodėl tai vyksta“, – teigė R.Radvilavičius.

„Kad gali būti sąmoningas blokavimas, visai tikėtina“, – pridūrė jis.

Užsienio reikalų ministerija (URM)15min patvirtino, kad yra informuota apie galimus Lietuvos produkcijos patekimo į Kiniją trikdžius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Užsienio reikalų ministerija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Užsienio reikalų ministerija

„Palaikome ryšį su Lietuvos įmonėmis, renkame visą įmanomą informaciją iš Kinijos pusės dėl įvedamų ribojimų, taip pat kontaktuojame su Europos Komisija dėl reakcijos ES lygiu“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Problema – sąsajos su Lietuva

Tuo tarpu su 15min kalbėjęs verslininkas tvirtino, kad tarpininkas Kinijos muitininkų teiravosi, kur iškilo problema – galbūt tai buvo dėl kilmės, dėl įmonės, dėl uosto. Muitininkai esą nurodė, kad problema yra bet kokios sąsajos su Lietuva.

„Krovinys gali plaukti iš bet kur, mes plukdome iš Vokietijos – ir jau netinka. Mūsų pirkėjai yra labai stiprūs muitinėje, jie mums deklaruodavo, kad yra vieni stipriausių, bet dabar yra paprastai – nėra suvaržymų, apribojimų, tiesiog Lietuva yra ištrinta“, – kalbėjo vyras.

Iš Lietuvos į Kiniją konteineriai plaukia apie du mėnesius – aš neįsivaizduoju, kokie kiekiai krovinių dabar plaukia iš Klaipėdos uosto, kurie bus nepriimti.

Jis pridūrė, kad tokia Kinijos taktika nebūtų nauja. Prieš keletą metų panašioje situacijoje kuriam laikui buvo atsidūrusi Australija.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mediena
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mediena

„Mūsų įmonė šiuo metu turi krovinių beveik už 700–800 tūkst. eurų, kurie plaukia. Nėra plano, ką dabar daryti. Iš Lietuvos į Kiniją konteineriai plaukia apie du mėnesius – aš neįsivaizduoju, kokie kiekiai krovinių dabar plaukia iš Klaipėdos uosto, kurie bus nepriimti“, – kalbėjo vyras.

Krovinys gali plaukti iš bet kur, mes plukdome iš Vokietijos – ir jau netinka. Dabar yra paprastai – nėra suvaržymų, apribojimų, tiesiog Lietuva yra ištrinta.

Verslininkas sako, kad savo medienos krovinius kol kas bandys parduoti Latvijos įmonei, kuri vėliau mėgins parduoti juos užsakiusioms Kinijos bendrovėms.

„Tai negalioja vien medienai, tai galioja apskritai viskam“, – pabrėžė jis.

V.Janulevičius pabrėžia, kad dabar svarbu padėti įmonėms dėl apyvartinių lėšų ir ieškoti būdų kompensuoti nuostolius.

Įspėjimų nebuvo

Medieną eksportuojančios įmonės „Sprusas“ atstovas pabrėžė, kad stabdomi net ir iš kitų šalių išsiųsti lietuviški kroviniai.

„Visos prekės su bet kokiais lietuviškais dokumentais, ar tai būtų kilmės sertifikatai, ar fitosanitariniai, ar krovinio draudimo dokumentai. Nesvarbu, iš kur ta siunta išsiųsta, gali būti iš bet kurios ES šalies, bet jeigu randamas bet koks lietuviškas pėdsakas, tos siuntos yra blokuojamos Kinijos“, – kalbėjo vyras.

Verslininkas minėjo, kad oficialių perspėjimų dėl naujos tvarkos nebuvo. Jis pridūrė, kad rizikoje atsidūrė poros mėnesių apyvartos vertės prekės, teoriškai įmonė gali patirti iki 8 mln. eurų nuostolį. Variantas plukdyti prekes atgal į Europą būtų labai brangus, nes parvežti vieną konteinerį kainuotų apie 15 kartų daugiau nei kainavo juos nuplukdyti.

Ž.Pavilionis: iš autokratinių valstybių galima tikėtis bet ko

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis 15min sakė, kad šiuo metu yra išvykęs su delegacija į Turkiją ir apie susiklosčiusią situaciją nėra informuotas. Tačiau komentuodamas pasirodžiusią informaciją jis tvirtino, jog nereikia situacijos dramatizuoti.

„Manau, kad tokių dalykų nereikia dramatizuoti. Gali būti įvairių tokių trukdžių ar bandymų trukdyti, bet tam ir yra diplomatinės tarnybos, kad tuos dalykus aiškintųsi“, – įsitikinęs parlamentaras.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Žygimantas Pavilionis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Žygimantas Pavilionis

Ž.Pavilionis įsitikinęs, jog iš autokratinių valstybių galima tikėtis bet ko, todėl tokiose šalyse verslą plėtojantys verslininkai turi prisiimti atsakomybę.

„Tuo ir skiriasi verslas autokratinėse valstybėse, kuomet vieną dieną gali būti ypatingi pelnai, o kitą dieną gali visi pelnai užsidaryti. Tai patyrėme dar praėjusios kadencijos metu, kai po tam tikrų įvykių Katedros aikštėje tam tikruose produktuose staiga atsirado kažkokie pelėsiai ir mūsų javai sustojo, kurie vienas iš pagrindinių mūsų eksporto prekių buvo“, – kalbėjo jis.

A.Armonaitė: ruošėmės galimiems trikdžiams

Aušrinė Armonaitė, Ekonomikos ir inovacijų ministrė, 15min sakė, kad oficialios informacijos kol kas ji neturinti, tačiau palaikomas ryšys su įmonėmis ir aiškinamasi situacija.

„Kinijoje turime komercijos atašė, kuris konsultuoja verslą ir teikia visą įmanomą informaciją. Ruošėmės galimiems trikdžiams, todėl kaip pagalbą įmonėms, patiriančioms sunkumų ir stokojančioms apyvartinių lėšų, dar lapkričio pabaigoje paskelbėme, kad nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) didina smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV) teikiamų garantijų už paskolas maksimalią sumą iki 5 mln. eurų. Verslui palankesnė tapo ir valstybės pagalbos de minimis skaičiavimo tvarka“, – komentare teigė ji.

Pasak A.Armonaitės, situacijai spręsti bus reikalingas ir ES įsitraukimas. Dėl atsakomųjų veiksmų bus derinamasi su URM ir Vyriausybe.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė

Įpyko dėl Taivano

Kinijos ir Lietuvos santykiai pašlijo Lietuvai ėmus megzti glaudesnius santykius su Taivanu.

Liepą paskelbta apie planus Lietuvoje atidaryti Taivano atstovybę ir jos pavadinime naudoti ne sostinės Taipėjaus, o šios salos vardą. Kinija paskelbė, kad tokį sprendimą laiko prieštaraujančiu „vienos Kinijos politikai“, kuri neleidžia Taivano traktuoti kaip nepriklausomos šalies. Kitose Europos šalyse atstovybės veikia Taipėjaus vardu.

Rugpjūčio 10 dieną Kinija iš Lietuvos konsultacijoms atšaukė ambasadorių Shen Zhifei. Į Lietuvą rugsėjo pradžioje grįžo ir ambasadorė Diana Mickevičienė.

Atstovybė buvo atidaryta lapkričio 18 dieną.

Reaguodama į šį žingsnį Kinija lapkričio pabaigoje pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva – šalyse nebedirbs ambasadoriai, bet diplomatinėms atstovybėms vadovaus reikalų patikėtinai.

Pekinas praėjusią savaitę taip pat sustabdė vizų išdavimą Lietuvoje.

Lietuviškos bendrovės Kinijos kerštą patiria jau kurį laiką – Rytų šalis sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, nebederino naujų maisto leidimų, taip pat Kinijos valstybinė kreditų draudimų agentūra sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas – tai reiškia, kad dalis verslo už prekes iš Kinijos turi atsiskaityti iš anksto.

Gegužę Lietuva žengė dar vieną žingsnį ir pasitraukė iš Rytų milžinei reikšmingo ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formato 17+1, kuriame dalyvavo Vidurio ir Rytų Europos šalys.

„Baudė“ ir Australiją

Panaši santykių krizė buvo kilusi ir tarp Kinijos bei Australijos. Rytų milžinė prieš metus nustatė 80 proc. priemoką už miežių importą iš Australijos, tvirtindama, kad javai yra auginami pasitelkiant vyriausybės subsidijas ir parduodami pigiau, todėl jiems turi būti taikomi antidempingo muitai.

Kinija taip pat buvo nustačiusi didesnius kaip 100 proc. antidempingo muitus australiškam vynui, sankcijos neaplenkė ir anglies bei vario.

Dėl kinų įvestų sankcijų australiškam vynui šių metų birželį Australija pateikė oficialų skundą Pasaulio prekybos organizacijai.

Santykiai tarp šių valstybių ėmė vėsti po to, kai 2018 metais Australija neleido Kinijos „Huawei Technologies Co“ diegti 5G tinklo. Pekiną supykdė ir Kanberos sprendimas prisijungti prie tarptautinio tyrimo dėl koronaviruso pandemijos kilmės ir protrūkio centrinėje Kinijoje.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

SEB verslo augimo programa

47:36
01:21:02

Adventur 2022

Maistas

Tik prenumeratoriams

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką