Sekite 15min Google
„Man, kaip radijo žmogui, visada buvo įdomus radijo poveikio fenomenas – radijas pririša ne tik klausytojus, bet ir jame dirbančius žmones. Ši žiniasklaidos priemonė ypatinga tuo, jog turi ne tik milžinišką auditoriją, bet ir didelį pasiekiamumą. Per savaitę, pavyzdžiui, M1 radijo stočių grupės kurios nors radijo stoties klauso 1,10–1,18 mln. Lietuvos gyventojų – tai yra apie 40 procentų visos Lietuvos. Mūsų rengiamos žinios yra transliuojamos per visas tris pagrindines grupes radijo stotis – M1, M1 PLIUS ir „Lietų“ – kartą per valandą. Tai reiškia, kad mažiausiai milijonas klausytojų kas savaitę šias žinias išgirsta. Svarbu tai, kad tam auditorijai nereikia ypatingų pastangų, pakanka įsijungti radiją ir galima užsiiminėti toliau savo darbais ar ilsėtis. Radijo naujienos ateina tiesiai pas žmogų – kur jis bebūtų,“ – pasakoja A. Gintautaitė.
Ko klauso Lietuva? Radijo reitingai atskleidžia lyderių augimą
Žurnalistikos profesionalė radijuje dirba jau 32 metus. Per tą laiką tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, nutiko daugybė į istorijos vadovėlius patekusių įvykių. Aurelija savo profesinės išpažinties R.Sakadolskio forumo metu atsiminė tai, kaip jie dirbant radijo eteryje.
„Rugsėjo 11-osios išpuoliai JAV, kurių 25-tąsias metines ką tik minėjome. Kai pasirodė pirmasis pranešimas apie į dangoraižį įsirėžusį lėktuvą, dirbau eteryje. Labai nuosekliai atsimenu tos dienos chronologiją ir tai, kaip tada, kai dar toli gražu buvo iki šiuolaikinių technologijų, gaudėme ir pranešinėjome šią svarbią informaciją. 2001 labai skyrėsi nuo pavyzdžiui, 1995 metų, nes per tą laiką radijo žurnalistai telefonų automatų korteles ir laidinį telefoną jau iškeitė į mobiliuosius, o fakso aparatą pakeitė internetas. Tačiau tuo metu internetiniai portalai tik startavo, televizija jau rodė tiesioginę įvykių transliaciją, o radijo žurnalistai dirbo savo darbą. Vietoje įprastų trumpų išėjimų į eterį, tą dieną buvo transliuojami naujienų blokai po keliolika minučių, kurių kiekvieną paruošti taip pat turėjom tik kelias minutes. Tačiau būtent iš radijo šią, kaip ir kitas svarbias naujienas tuo metu, greičiausiai sužinojo didelė dalis pasaulio, o ir Lietuvos gyventojų“, – prisimena pašnekovė.
Pasakodama kitą istoriją iš darbo užkulisių, A.Gintautaitė prisiminė ir naują įvykį, kai gyventojai sulaukė pranešimo apie galimą oro pavojų, o vėliau paaiškėjo, jog visus ant kojų sukėlė paukščių būrys.
„Su tuo metu drauge dirbusiu kolega dirbome kartu: jis jungėsi į eterį kas kelias minutes, aš sekiau naujausią informaciją per socialinių tinklų grupę, kurioje Nacionalinis krizių valdymo centras skelbė naujausias žinias apie šį incidentą. Situacija visiškai kitokia nei prieš ketvirtį amžiaus. Socialiniai tinklai, portalai, pranešimai mobiliuosiuose telefonuose (tik patenkantiems į rizikos zoną), tačiau manau, kad sekmadienio vidurdienį didelė dalis žmonių nesėdėjo prie kompiuterio, o važiavo automobiliais, tvarkėsi prie namų ar virtuvėje, o gal klausėsi muzikos – ir ta Lietuvos dalis informaciją gavo iš mūsų, iš radijo pranešimų. Ši situacija parodo esminį momentą – radijas išlieka viena pagrindinių ir kol kas nepakeičiamų medijų“, – įsitikinusi A.Gintautaitė.
Ko nemato radijo klausytojai?
„Didžioji dalis komercinių radijo stočių Lietuvoje informacinių segmentų toli gražu neakcentuoja. Drįsčiau teigti, kad M1 radijo stočių grupė turėjo ir turi stipriausią žinių tarnybą komercinių pramoginių radijo stočių rinkoje. Žmonių skaičius joje kinta, šiuo metu esame šešiese. Žinios – 200 sekundžių informacijos – yra transliuojamos kiekvieną dieną nuo septintos ryto iki septintos vakaro. Tai nėra tik agentūrinių ar kitos medijos retransliacija. Kiekvieną dieną pakalbiname nuo 2 iki 10 pašnekovų, ištransliuojame apie 20-30 sinchronų, perskaitome kelias dešimtis originalių žinių – aišku, nelaukdami, kol kas nors jas paruoš, išvers, parašys ar pateiks sukramtytas. Čia svarbi specifika – naujieną turime paruošti maksimaliai konkrečiai, trumpai, o formuluotės turi leisti suprasti informaciją tik ją girdint. Pašnekovo citata, kurių žiniose būna ir 2-3 – taip pat vos 20 sekundžių, tad tai turi būti ta svarbiausia frazė iš galimai pusvalandžio ar dar ilgesnio pokalbio. Toks darbas reikalauja ypatingų įgūdžių“, – atskleidžia M1 Žinių tarnybos vadovė.
Jos teigimu, šalia tokių savybių, kaip greitis, tikslumas, universalumas, kritinis mąstymas, atsparumas stresui, yra dar viena, itin svarbi norint būti geru radijo žurnalistu.
„Jam turi būti įdomu tai, ką jis daro. Kai ieškom žmogaus (o tai būna ypač retai, nes, kaip ir minėjau pradžioje, radijas pririša ir mano komandos žurnalistai jau dirba gal tik šiek tiek trumpiau negu aš ar net ilgiau), ko gero esminis bruožas, ko tikiuosi iš kandidato – kad jam bus ne vis tiek, kas vyksta mūsų šalyje, mieste, kažkurioje socialinėje grupėje. Bet kuria tema. Tik tokiu atveju galima tikėtis, kad tai, ką tu darai kaip žurnalistas, padės įvykdyti tą misiją, kurią įsivaizduojam, kai renkamės stoti į žurnalistiką – bent maža dalele išgelbėti pasaulį“, – pranešime sakė A.Gintautaitė.
Radijas ir psichologija
Socialiniai psichologai yra įrodę, kad net pačią tragiškiausią informaciją žmogus su mažesne nervine įtampa priima išgirdęs radijuje, nei pamatęs televizijoje, nes garso atveju suveikia psichologinės apsaugos mechanizmas. Radijas dažnai klausomas kaip fonas – vairuojant, dirbant ar atliekant kitus darbus. Sąmonė užimta kitomis užduotimis, todėl informacija priimama betarpiškiau.
Yra apskaičiuotas ir radijo emocinio poveikio balas. Tokį tyrimą atliko portugalų medijų tyrimo bendrovė „Mediaprobe“, kurie naudodami jutiklius ir kitas modernias technologijas fiziškai matuoja žiūrovų emocinį įsitraukimą bei fiziologines reakcijas stebint žiniasklaidos turinį. Rezultatai parodė, kad AM/FM radijas klausytojus įtraukia 13 % labiau nei televizija.
„Galbūt dar svarbiau tai, kad tyrimas patvirtino, jog radijo emocinio poveikio rodiklis 12 % viršija televizijos rodiklį. Dar įdomiau, ką parodė tas pats tyrimas, kad naujienos yra populiariausias radijo žanras ir jų emocinio poveikio balas net 14 procentų viršija televizijos naujienų poveikį. Tuo metu pasaulinė radijo asociacija “Word Radio Alliance” ištyrė, jog 68 % europiečių laiko radiją patikimiausia žiniasklaidos priemone, aštuoni iš dešimties JAV piliečių apibūdina jį kaip patikimą, o 59 % australų teigia, kad radiją laiko patikimu naujienų šaltiniu“, – atskleidė A.Gintautaitė.
Radijas ir toliau išlieka vienu pagrindinių informacijos gavimo būdų krizių metu.
„Net labai technologiškai progresyviose valstybėse, nutikus didžiulėms katastrofoms, pagrindinę informaciją transliuoja būtent radijo stotys. 2026 m. liepos 28 d. Kumamoto prefektūroje, pietvakarių Japonijoje, įvyko stiprus žemės drebėjimas. Vietinė bendruomenės radijo stotis dirbo tiesiogiai iš miesto administracijos pastato ir teikė gyventojams praktinę informaciją: kur galima gauti vandens, maisto, kokie keliai uždaryti, kur veikia pagalbos punktai. Kai mobilusis ryšys ir internetas dalyje teritorijos neveikė arba buvo perkrautas, vietinis radijas tapo vienu pagrindinių patikimos informacijos šaltinių. Įsijungti radijo imtuvus taip pat raginama nutikus ekstremaliai situacijai ir Lietuvoje“, – teigė M1 informacijos tarnybos vadovė.
Neseniai skelbti naujausi reitingai parodė, jog Lietuvos radijo stočių lyderės ne tik išlaiko savo pirmaujančias pozicijas, bet ir stiprina kartu užimamos rinkos dalį. Radijo stočių grupę sudarančios M1, „Lietus“, M1 PLIUS, M1 DANCE ir „Laluna“ kartu pasiekia daugiau nei pusę Lietuvos.
M1 grupės stočių savaitės pasiekiamumas augo iki 52,2 proc., o bendra klausyto laiko dalis pakilo iki 43,9 proc. visos auditorijos. Tai rodo naujausi tyrimų bendrovės „Fifty5Blue“ duomenys.
