Per mėnesį įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta padidėjo 4,4 procento, prekiaujančių ne maisto prekėmis – 6,6 procento, automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta – 3,1 procento palyginamosiomis kainomis. Labiausiai padidėjo užsakomojo pardavimo paštu arba internetu veiklos (29,3 proc.) bei garso ir vaizdo įrangos specializuotų parduotuvių (26,2 proc.) apyvarta.
Per metus (2012 m. spalio mėn., palyginti su 2011 m. spalio mėn.) mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą, įmonių apyvarta (be PVM) padidėjo 4,9 procento palyginamosiomis kainomis (pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką – 3,3 proc.). Įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta per metus sumažėjo 0,2 procento, prekiaujančių ne maisto prekėmis – padidėjo 14,2 procento, automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 5,1 procento palyginamosiomis kainomis. Sparčiausiai mažmeninė prekyba augo garso ir vaizdo įrangos (59,7 proc.) bei elektrinių buitinių aparatų ir prietaisų (54,6 proc.) specializuotose parduotuvėse.
Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto įmonių apyvarta 2012 m. spalio mėn. sudarė 808,5 mln. litų ir, palyginti su rugsėjo mėn., padidėjo 20,3 procento palyginamosiomis kainomis. Palyginti su 2011 m. spalio mėn., šių įmonių apyvarta padidėjo 18,3 procento palyginamosiomis kainomis.
Augimas – kuklus
Banko DNB analitiko Mindaugo Jurgelio teigimu, mažmeninės prekybos augimas kurį laiką išliks kuklus. Mažmeninės prekybos apimčių augimas palaipsniui lėtėja jau kone metus. Pernai pardavimų apimtys palyginamosiomis kainomis padidėjo apie 8 proc., o per pirmuosius 10 šių metų mėnesių – 5,2 proc.
„Tokia vidaus prekybos dinamika nestebina. Labiau stebina tai, kad iki šiol pardavimai augo ganėtinai sparčiai. Atlyginimų didėjimas dar vis nekompensuoja kylančių kainų, dėl to realus darbo užmokestis trečiąjį šių metų ketvirtį, lyginant su atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu, sumenko 0,8 proc. Šiuo metu realus darbo užmokestis yra žemesniame lygyje nei 2007 m. pradžioje“, – sako M.Jurgelis.
Vartotojų nuotaikos esą jau kurį laiką keičiasi nedaug ir išlieka pesimistiškos – daugiau gyventojų laukia ekonominės situacijos blogėjimo nei gerėjimo.
„Dėl to žmonės elgiasi atsargiai bei kaupia santaupas – namų ūkių indėliai bankuose nepaliaujamai auga. Ilgą laiką mūsų ekonomiką skatino gana gausios emigrantų perlaidos į Lietuvą, tačiau pastaruoju metu jos sumenko. Žvelgiant iš makroekonominės perspektyvos, vienintelis veiksnys kuris bent iš dalies paaiškina ligšiolinį mažmeninės prekybos pardavimų augimą – užimtumo didėjimas. Nedarbo lygis trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 12,3 proc. – 2,5 proc. punkto mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu“, – sakė analitikas.
M.Jurgelio teigimu, artimiausiais mėnesiais teigiamų pokyčių vidaus prekyboje tikėtis sunku. Ūkio augimas paskutinįjį metų ketvirtį gerokai sulėtės, nedarbo mažėjimas taip pat bus kuklesnis, o realių pajamų augimas geriausiu atveju bus minimalus.
