Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugsėjo 8d. 09:00

Iš Kinijos – neramūs signalai Lietuvos lazerių gamintojams

„Šviesos konversija“ gamyklinių patalpų plėtimasis
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / „Šviesos konversija“ gamyklinių patalpų plėtimasis
Kinijoje aukštai vertinami Lietuvos lazerių gamintojai su nerimu stebi politinę krizę dvišaliuose santykiuose, kai Pekinas ėmė keršyti dėl Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sprendimo šalyje leisti veikti Taivano atstovybei. Didžiausioje mūsų šalies fotonikos prekių eksporto rinkoje jau matosi pilkų debesų – kai kurios derybos dėl naujų kontraktų ėmė strigti.

Lietuvos politikams ir verslui patiriant spaudimą iš Kinijos dėl būsimos Taivano atstovybės, neramios dienos visiems į šią šalį eksportuojantiems sektoriams.

Kur nuves Lietuvos ir Kinijos konfliktas dėl Taivano, atidžiai stebi ir Lietuvos lazerių įmonės „Šviesos konversija“, „Ekspla“ ir „Altechna“, kurios čia ne tik eksportuoja savo gaminius, bet ir yra įkūrusios po atstovybę.

Nors kol kas 15min kalbinti pašnekovai teigia, kad tiesioginių Kinijos valdžios grasinimų nejunta, „Eksplos“ vadovas Kęstutis Jasiūnas atskleidė, kad stabtelėjo kai kurios derybos dėl naujų užsakymų – Kinijoje esantys įmonės užsakovai į Lietuvos tiekėjus pradėjo žiūrėti atsargiau.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kęstutis Jasiūnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kęstutis Jasiūnas

„Tiesioginių pasakymų, kad mes iš jūsų nepirksime nėra, bet kai kurie pirkėjai, išgirdę triukšmą, sustabdė derybas dėl potencialių užsakymų. Palauksime, pažiūrėsime, kas bus. Nėra taip, kad jie atsisakė, galbūt, pavadinkime, įjungė atsargumą“, – situaciją apibūdino jis.

K.Jasiūnas pridūrė, kad sunku apskaičiuoti, kiek toks klientų atsargumas galėtų kainuoti įmonei. Įmonė į Kiniją eksportuoja apie 20 proc. savo produkcijos.

Pašnekovas taip pat teigė nenorįs spėlioti, kiek realu, jog mūsų šalies įmonės bus priverstos trauktis iš Kinijos.

„Nežinau, ar tai įmanoma. Sunku spėlioti, kai nežinome, kokie bus sprendimai. Dirbame toliau ir kiek turime užsakymų iš Kinijos, juos gaminame, siunčiame. Galų gale, tai yra tam tikri, konkretūs produktai, kuriuos kitur gali būti sunkiau gauti. Taip pat ir santykiai. Mūsų srities konkurentai yra JAV bendrovė – tarp JAV ir Kinijos tie santykiai nėra labai geri. Jei nubaus Lietuvą, tada reikės rinktis Jungtines Valstijas“, – svarstė pašnekovas.

Tiesa, gamintojus erzina Pekine vilkinami importo įstatymo pakeitimai, tačiau tai nėra susiję su Lietuvos politika Taivano atžvilgiu ir galioja ne tik lazerių sektoriui – Kinijos politikų veiksmų laukiama dar nuo metų pradžios.

Lazerių asociacijos vadovas Petras Balkevičius 15min teigė apie teismukus Kinijos valdžios trikdžius Lietuvos lazerių gamintojams nieko negirdėjęs.

Kitos dvi į Kiniją eksportuojančios įmonės komentuoti situaciją atsisakė. „Light Conversion“ atstovai savo apsisprendimą motyvavo laiko trūkumu, „Altechnos“ – temos komunikaciniu jautrumu.

Lazeriai – ne sūris, „perorientuoti“ būtų ypač sunku

P.Balkevičius teigimu Lietuvos lazerių gamintojai dirba visose rinkose, kuriose yra tokių produktų paklausa. „Mes parduodame visur – ir Indijoje, ir JAV, ir Australijoje, ir Japonijoje. Kinijos nėra maža dalis ir [jeigu veikla būtų ribojama] tam kartui mūsų pardavimai sumažėtų. Nėra taip, kad būtų labai blogai, bet būtų blogiau“, – sakė jis.

Vis dėlto perorientavimas į kitas rinkas neveiktų taip sklandžiai, kaip veikia daugelyje kitų sričių. Aukštųjų technologijų paklausa Kinijoje yra didžiulė, todėl ji vilioja viso pasaulio gamintojus. Nors Lietuvos atstovų pardavimų geografija yra labai plati, lazerių gamyba turi ribotą ir labai konkrečią paklausą.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Petras Balkevičius
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Petras Balkevičius

„Šiuo atveju nėra lengva tuos pardavimus, kurie pradingtų Kinijoje, perkelti kitur. Nėra tos rinkos, kurioje mes nedirbtume, bet čia nėra taip kaip su pienu – jei Baltarusija uždraudžia jį įvežti, mes jį eksportuojame kitur. Galbūt reikėtų plėsti produktų gamą likusiose rinkose, ieškoti dar kitokių sprendimų“, – svarstė P.Balkevičius.

K.Jasiūnas atkreipė dėmesį į tokios produkcijos specifiką – tai, kas tinka vienam užsakovui, kitam gali būti visiškai nereikalinga. „Juk savo produkcijos mes neparduodame į prekybos centrus. Visame pasaulyje tas pats – mes parduodame konkrečiam pirkėjui, pagal konkretų užsakymą. Jeigu JAV kas nors nusipirko produktą pagal unikalų užsakymą, kinams gaminto produkto mes jau niekaip jiems nepermesime“, – pabrėžė jis.

Kinija – lyderė pagal lietuviškų lazerių importą

Remiantis Statistikos departamento duomenų analize, 2018–2020 m. buvo stebimas lietuviškos kilmės lazerių eksporto vertės didėjimas nuo 43,4 mln. iki 63,7 mln. eurų.

Lyginant pirmus penkis šių metų mėnesius su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m., matyti, kad tendencijos išlieka panašios – lazerių eksportas sudaro apie 23 mln. eurų.

Kinija yra didžiausia eksporto rinka Lietuvos lazerių ir fotonikos pramonei, į ją pernai keliavo trečdalis šio eksporto (31,6 proc.). Kitos svarbios eksporto kryptys yra Vokietija, JAV, Pietų Korėja, Japonija.

Šios produkcijos eksportas į Taivaną 2020 m. sudarė 1,6 proc. visų prekių vertės, o per penkis šių metų mėnesius – 4,7 proc.

„Versli Lietuva“ duomenimis, per penkerius metus Lietuvos aukštųjų technologijų eksporto į Kiniją apimtys išaugo beveik 7,5 karto ir, jei nenutiks nieko nenumatyto, ateityje turėtų toliau augti.

Šiuo metu iš technologinių produktų daugiausia į Kiniją eksportuota lazerių ir optinių gaminių (63 proc. viso Lietuvos aukštųjų technologijų produktų eksporto į Kiniją).

Įtampa santykiuose

Lietuva Kinijos pykčio užsitraukė, kai Užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad leis šalyje veikti Taivaniečių atstovybei (Taiwanese representative office). Tai – pirmas kartas, kai atstovybė Europos Sąjungoje veiks Taivano, ne Taipėjaus vardu.

Kinija teigia, kad taip Lietuva laužo ne tik diplomatinę tradiciją, bet ir „vienos Kinijos“ principą.

Kinija priešinasi Taivano pavadinimo naudojimui ir vengia bet kokiu atveju vartoti žodį „Taivanas“, kad tai nesuteiktų salai tarptautinio legitimumo.

Lietuvos URM tokius kaltinimus atmeta ir siekia Vakarų paramos atlaikyti Kinijos spaudimą.

Tuo metu Taivano gyventojai smarkiai padidino išlaidas Lietuvos internetinėse parduotuvėse, skelbė BNS.

Taivano institucijų duomenys rodo, kad septynių didžiųjų salos miestų gyventojai nuo vasario iki birželio pabaigos Lietuvos parduotuvėse atliko apie 112 tūkst. atsiskaitymų kreditinėmis kortelėmis, jų bendra vertė viršija 2,5 mlrd. Taivano naujųjų dolerių (apie 76 mln. eurų).

„Lietuva tapo viena iš dešimties populiariausių internetinio apsipirkimo krypčių Taivano vartotojams“, – tviteryje rašė Taivano ekonomikos ir kultūros atstovė Jungtinėse Valstijose Bi-khim Hsiao, pati pasidalinusi nusipirkto lietuviško alaus nuotrauka.

„Vienas dalykas aiškus. Taivaniečiai nuoširdžiai dėkoja už tarptautinės bendruomenės gerumą ir pagalbą“, – teigė ji.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

SEB verslo augimo programa

01:37:23

Video

01:27:07
01:32
01:48

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką