Jis taip pat patvirtino, kad C. Ghosną ir G. Kelly planuojama atleisti. Šį klausimą valdyba svarstys ketvirtadienį, pareiškė „Nissan“ generalinis direktorius, kurį cituoja agentūra „Bloomberg“.
Pasak H. Saikawa, bendrovė bendradarbiauja su tyrėjais ir planuoja į valdybą paskirti naujų nepriklausomų direktorių. Tačiau bendrovės darbe neturėtų būti pokyčių.
„Nissan“ generalinis direktorius taip pat pažymėjo, kad vieno žmogaus rankose pernelyg ilgą laiką buvo sutelkta per daug valdžios ir tai lėmė pažeidimus, kuriuos dabar teks taisyti.
Įtariama, kad C.Ghosnas reguliavimo institucijoms teikiamuose dokumentuose nuslėpdavo tikrąjį savo atlygio dydį. Tai daryti jam padėdavo G. Kelly, kuris, pasak H. Saikawa, pastaruoju metu daugiausia vykdė C.Ghosno patarėjo funkcijas.
Televizijos kanalo NHK duomenimis, buvo nuslėpta apie 5 mlrd. jenų (44 mln. JAV dolerių).
Tuo tarpu „Nissan“ savo pranešime taip pat paminėjo netikslingą bendrovės lėšų naudojimą.
Didelis C.Ghosno atlyginimas daug metų buvo kritikuojamas, rašo agentūra „Bloomberg“.
Daugiausia ginčų kildavo Prancūzijoje, kur jam, kaip „Renault“ vadovui, buvo mokama po maždaug 9 mln. JAV dolerių per metus.
„Renault“ akcininkai praeityje atsisakydavo pritarti tokioms išmokoms.
Dėl šių ir panašių incidentų Prancūzijoje buvo priimtas įstatymas, pagal kurį akcininkų sprendimai dėl vadovų darbo užmokesčio yra privalomi.
Libaniečių šeimoje Brazilijoje gimęs 64 metų amžiaus C. Ghosnas yra vienas žinomiausių pasaulio automobilių pramonės aukščiausiojo lygio vadovų. Prieš du dešimtmečius jis išgelbėjo „Nissan“ nuo žlugimo. C. Ghosnas taip pat vadinamas vienu iš „Renault“, „Nissan“ ir „Mitsubishi“ aljanso „architektų“.
C. Ghosnas vadovaujančias pareigas Prancūzijos bendrovėje „Renault“ užima nuo 1996 metų pabaigos.
1999 metais, kai „Renault“ ir „Nissan“ tapo strateginiais partneriais, jis buvo paskirtas į Japonijos bendrovės gamybos direktoriaus postą, o po metų tapo jos prezidentu ir generaliniu direktoriumi.
Nuo 2005 metų jis taip pat eina „Renault“ prezidento ir generalinio direktoriaus pareigas, o nuo 2009 metų vadovauja ir bendrovės valdybai. 2016 metų gruodį jis buvo išrinktas „Mitsubishi“ valdybos pirmininku.
2017 metų balandį C. Ghosnas „Nissan“ generalinio direktoriaus ir prezidento pareigas perdavė H. Saikawa, bet liko bendrovės valdybos pirmininko poste.
„Renault“ akcijų kursas Paryžiuje pirmadienį krito 10 proc., nusileidęs į žemiausią nuo 2014 metų lygį.
Prekyba „Nissan“ akcijomis Tokijo biržoje baigėsi prieš tai, kai pasklido žinia apie galimą C. Ghosno areštą ir atleidimą. Frankfurte bendrovės akcijos atpigo 10 procentų.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, jog Prancūzija ypač budriai stebės padėtį Prancūzijos automobilių grupėje „Renault“, kurios vadovas Carlosas Ghosnas kiek anksčiau buvo suimtas Japonijoje.
Per Briuselyje įvykusią spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo ir Belgijos ministras pirmininkas Charles Michelis, E. Macronas pareiškė, jog „komentuoti faktus dar per anksti“.
Tačiau jis pridūrė, kad Prancūzijos valstybė, kaip „Renault“ akcininkė, „ypač budriai stebės padėtį, siekdama užtikrinti, kad grupė ir jos aljansas [su Japonijos „Nissan“] liktų stabilūs“.
Kaip pranešama, C.Ghosnas, vienas žinomiausių pasaulio verslininkų, pirmadienį buvo suimtas Japonijoje dėl įtarimų finansiniais nusižengimais.
Japonijos žiniasklaida paskelbė, kad C.Ghosnas buvo areštuotas po to, kai prokuratūroje buvo apklaustas dėl įvairių pažeidimų, įskaitant mažesnių už tikrąsias pajamų deklaravimą.
Šios naujienos sukrėtė automobilių pramonę, kurioje C.Ghosnas buvo pelnęs didžiulę įtaką – kaip kelių stambių automobilių gamybos bendrovių pertvarkytojas ir „Nissan“, „Renault“ bei „Mitsubishi“ aljanso vadovas.
Tuo tarpu E.Macronas pareiškė, kad jo vyriausybė užtikrins „visapusišką paramą“ „Renault“ – vienos labiausiai simbolinių Prancūzijos bendrovių – darbuotojams.
