-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Oficialus reketas: statybos leidimo Vilniuje kaina – 1,45–4,35 Eur už kvadratinį metrą

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai pernai į Vilniaus savivaldybės biudžeto aruodą savanoriškai sunešė per milijoną eurų – trečdaliu daugiau nei 2014 metais. Vieni verslininkai tikina, kad mokėdami savanorišką socialinės infrastruktūros mokestį taip prisideda prie Vilniaus plėtros, o kiti atvirai kaltina savivaldybę reketu.
Vilniaus vakarinio aplinkkelio statybos vyksta laikantis plano
Statybininkai / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

NT objektų vystytojai Vilniuje gali sumokėti socialinės infrastruktūros mokestį, kurį miestas panaudoja seniūnijų priežiūrai ir atnaujinimui, švietimo įstaigų remontui, gatvių tvarkymui ir pan. Nors mokesčio mokėti nėra būtina, kasmet į biudžetą jo sumokama vis daugiau.

Pavyzdžiui, 2014 metais savivaldybė gavo 717 tūkst. Eur socialinės infrastruktūros mokesčio, o pernai statytojai į sostinės iždą jau sunešė jau 1,049 mln. Eur.

Nors kai kurie mokestį sumokėję verslininkai aiškina, kad taip noriai prisideda prie Vilniaus plėtros, kiti atvirai aiškina, kad, nesumokėjus mokesčio, tiesiog negauna statybos leidimo arba jo išdavimas yra vilkinamas.

Nesumokėsi – negausi statybos leidimo?

15min kalbinti NT vystytojai aiškino, kad savivaldybė turi būdų, kaip iš įmonių išsireikalauti socialinės infrastruktūros mokestį. Verslininkai tikina, kad tiems, kurie nemoka, tiesiog neišduodamas statybos leidimas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Arvydas Avulis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Arvydas Avulis

„Socialinės infrastruktūros mokesčio mokėjimas yra susietas su statybų leidimo išdavimu ir statinio užbaigimu (statinio pripažinimu tinkamu naudoti). Todėl šį mokestį turi mokėti visos NT vystymo įmonės, norėdamos gauti statybų leidimą bei vėliau, statinį pastačius, gauti valstybinės komisijos sprendimą dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti“, – 15min sakė „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis. Dvi dukterinės „Hanner“ įmonės šiemet jau sumokėjo socialinės infrastruktūros mokestį.

Tą patį 15min aiškino ir „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis: „Kai statome parduotuvę, norėdami gauti leidimą statyboms, turime sutvarkyti dalį aplinkos.“

Tarp socialinės infrastruktūros mokesčių mokėtojų – ir Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ bei prekybos slėnis „Nordika“. Tiesa, nė viena bent jau viešai šio mokesčio nekritikuoja.

„Nordika“ infrastruktūros mokestį savivaldybei sumokėjo kaip ir bet kurį kitą mokestį. Įmonė tokiu būdu prisidėjo prie sostinės plėtros“, – sakė prekybos centro generalinis direktorius Nerijus Juodelis.

Nedaugžodžiavo ir „Lidl“ atstovė Agnė Gaižauskienė: „Vykdydami veiklą bet kurioje šalyje visada investuojame į miesto infrastruktūrą, tvarios bei jaukios gyvenamosios aplinkos kūrimą bei siekiame būti aktyvus bendruomenės narys. Todėl mokame ir socialinės infrastruktūros mokestį.“

Karolinos Stažytės nuotr./„Lidl“ atidarymas Tauragėje
Karolinos Stažytės nuotr./„Lidl“ atidarymas Tauragėje

Nepaisant tokių nuosaikių pasisakymų, infrastruktūros mokestis nėra vien A.Avulio ir „Norfos“ problema. Neaiškiu mokesčio panaudojimo pernai skundėsi bendrovės „Eika“ generalinis direktorius Domas Dargis, o Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys Vytas Zabilius apskritai nevynioja žodžių į vatą ir tokį mokestį vadina reketu.

„Geriau duok pinigus“

4,35 Eur už kvadratinį metrą – tiek turi mokėti gyvenamųjų pastatų, viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, gydymo, poilsio ir sporto paskirties negyvenamiesiems pastatų statytojai. 1,45 Eur už kvadratinį metrą moka gamybos ir pramonės bei sandėliavimo paskirties negyvenamųjų pastatų statytojai.

„Tam tikra forma tai yra reketavimas. Kai kas moka, kai kas nemoka. (...) Mes tikrai sutinkame prisidėti, bet norime, kad būtų aiškus, vienodas ir teisingas mokestis. Dabar vystytojų prašoma, jie yra spaudžiami susimokėti, neišduodant leidimo statybai arba vilkinant. Pasiūlo kreiptis į teismą, tai vystytojai paskaičiuoja, ar geriau metams įšaldyti projektą, ar geriau susimokėti“, – 15min sakė V.Zabilius, kuris šį savanorišką mokestį pavadino neteisėtu.

Nuo metų pradžios socialinės infrastruktūros mokestį sumokėjo beveik 40 fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų yra ir pramonės įmonių, pavyzdžiui, popieriaus ir medienos įmonė „Grigeo“ ir orlaivius aptarnaujanti „Litcargus“, gyvenamųjų namų bei viešbučių statytojų – daugiabučius statančios „Oslo namai“ , „Švitrigailos namai“, viešbutį Bazilijonų gatvėje statanti „City gate“ ir pan.

Pernai surinktą milijoną savivaldybė panaudojo seniūnijų priežiūrai ir atnaujinimui, švietimo ir ugdymo įstaigų remonto, atnaujinimo ir aplinkos tvarkymo darbams, taip pat Linkmenų–Žalgirio–Geležinio Vilko g. rekonstrukcijai.

„Mes nesame visiškai patenkinti tuo (kur panaudojamas mokestis – 15min), todėl mes kreipėmės į merą, kad leistų vietoje pinigų, kurie nueina bala žino kur, atsiskaityti kitaip – ne savo sklype atlikti papildomus reikalingus darbus. Toks projektas jau yra patvirtintas tarybos, tačiau jis neveikia. Geriau duok pinigus. Tai yra juokinga“, – skundėsi V.Zabilius.

O savivaldybė net neslepia, kad pasiūlo verslininkams susimokėti prieš leidimų išdavimą.

Neturi pinigų

Vilniaus miesto savivaldybė, išduodama leidimus statybai, siūlo teritorijų vystytojams savanoriškai paremti piniginėmis lėšomis ar kitais būdais.

„Vilniaus miesto savivaldybė nėra pajėgi savo biudžeto lėšomis įrengti visą būtiną susisiekimo, inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą teritorijose, kuriose vyksta intensyvi plėtra“, – 15min sakė Gaiva Auglienė, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus vedėja.

Todėl savivaldybė pasiūlo verslininkams paaukoti patiems. Tiesa, tą padaro sumaniai – prieš statybos leidimo išdavimą.

„Vilniaus miesto savivaldybė, išduodama leidimus statybai, siūlo teritorijų vystytojams savanoriškai paremti piniginėmis lėšomis ar kitais būdais. Tokia parama išskirtinai naudojama bendros (viešos) socialinės bei inžinerinės infrastruktūros įrengimui ir turi grįžtamąją naudą patiems teritorijų vystytojams“, – sakė G.Auglienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius