2026-05-28 13:50

Oro pavojus darbe: ar jūsų įstaiga turi planą, schemą ir dokumentus?

Oro pavojus darbo metu nėra situacija, kurioje vadovas, administratorė ar budintis darbuotojas turi improvizuoti. Jeigu paskelbus oro pavojų darbuotojai klausia: „Kur mums eiti?“, „Kas atrakins rūsį?“, „Ar galime palikti darbo vietą?“, „Kas pasirūpins klientais, vaikais, pacientais ar lankytojais?“, vadinasi, įstaiga nėra tinkamai pasiruošusi.
Oro pavojus
Oro pavojus / 15min nuotr.

Pasirengimas oro pavojaus situacijai turi būti ne tik „žodinis susitarimas“, o aiški vidaus tvarka, atsakingi asmenys ir praktiškai apmokyti darbuotojai, pabrėžia teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė.

Ką darbdavys turėtų pasiruošti?

1. Oro pavojaus veiksmų tvarkos aprašą

Jame turi būti aiškiai nurodyta:

  • kas daroma gavus perspėjimą apie tikėtiną oro pavojų;
  • kas daroma paskelbus oro pavojų;
  • kas priima sprendimą stabdyti darbus;
  • kas ir kaip informuoja darbuotojus;
  • kur darbuotojai turi eiti;
  • kada galima grįžti į darbo vietas;
  • kaip elgiamasi su klientais, lankytojais, vaikais, pacientais ar kitais įstaigoje esančiais asmenimis.

Tai turi būti ne ilgas teorinis dokumentas, o praktiškas algoritmas: gavome pranešimą – informuojame – stabdome darbus – judame į saugią vietą – laukiame atšaukimo, teigia teisininkė.

2. Saugių vietų ir priedangų schemą

Įstaigoje turi būti aišku, kur žmonės eina pavojaus metu:

  • į oficialią artimiausią priedangą;
  • į rūsį ar požeminę aikštelę;
  • į cokoliniame aukšte esančią patalpą;
  • į patalpą be langų;
  • į vietą, kurią nuo lauko skiria bent dvi sienos.

„Nepakanka pasakyti „eikite į apačią“. Reikia žinoti, kur tiksliai, kokiu maršrutu, kas atrakina duris, ar kelias neužkrautas, ar ten gali patekti judėjimo negalią turintis asmuo“, – aiškino R.Joskaudienė.

Asmeninio archyvo nuotr./Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė
Asmeninio archyvo nuotr./Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė

3. Darbų sustabdymo tvarką

Darbdavys turi iš anksto numatyti, kaip saugiai stabdomi darbai.

Tai, pasak R.Joskaudienės, ypač svarbu gamyboje, prekyboje, sveikatos priežiūros, ugdymo, socialinių paslaugų, maitinimo, transporto, sandėliavimo ar klientų aptarnavimo veikloje.

Reikia atsakyti į klausimus:

  • kas išjungia įrangą;
  • kas užrakina kasą ar patalpas;
  • kas palydi lankytojus;
  • kas atsakingas už vaikus, pacientus ar paslaugų gavėjus;
  • kaip elgiamasi, jeigu tuo metu vyksta susitikimas, pamoka, procedūra, priėmimas ar aptarnavimas.

„Didelė klaida – manyti, kad oro pavojaus metu „visi patys supras“. Kritinėje situacijoje žmonės turi ne spėlioti, o vykdyti aiškų planą“, – teigė R.Joskaudienė.

4. Perspėjimo ir komunikacijos algoritmą

Įstaigoje turi būti aišku:

  • kas stebi oficialius pranešimus;
  • kas perduoda informaciją darbuotojams;
  • kokiu kanalu pranešama – SMS, Teams, el. paštu, vidine sistema, garsiniu pranešimu;
  • kas pavaduoja atsakingą asmenį;
  • kaip informuojami darbuotojai, dirbantys nuotoliu, pamainomis, lauke ar kituose padaliniuose.

Naudinga turėti iš anksto parengtą trumpą pranešimo tekstą, pavyzdžiui:

„Paskelbtas oro pavojus. Darbai stabdomi. Visi darbuotojai ir lankytojai ramiai juda į nurodytą saugią vietą. Vykdykite atsakingų asmenų nurodymus.“

5. Atsakingų asmenų paskyrimo įsakymą

Vien vadovo žinojimo nepakanka. Reikia paskirti konkrečius žmones:

  • kas atsakingas už darbuotojų perspėjimą;
  • kas koordinuoja judėjimą į saugią vietą;
  • kas patikrina kabinetus ar patalpas;
  • kas padeda senjorams, vaikams, žmonėms su negalia;
  • kas atsakingas už pirmąją pagalbą;
  • kas bendrauja su institucijomis;
  • kas priima sprendimą dėl darbo atnaujinimo po pavojaus atšaukimo.

Pasak R.Joskaudienės, kiekvienas atsakingas asmuo turi žinoti ne tik savo pareigų pavadinimą, bet ir realų veiksmą: ką darau per pirmąsias 1–3 minutes?

6. Darbuotojų instruktavimo ir mokymo dokumentus

Darbuotojai turi būti ne tik supažindinti pasirašytinai, bet ir praktiškai suprasti, kaip elgtis.

Reikalinga turėti:

  • darbuotojų civilinės saugos mokymo / instruktavimo tvarką;
  • mokymo programą arba teminį planą;
  • supažindinimo žurnalą ar elektroninį patvirtinimą;
  • naujų darbuotojų instruktavimo tvarką;
  • periodinių mokymų grafiką;
  • praktinių pratybų fiksavimą.

„Parašas dokumente nėra pasirengimas. Pasirengimas yra tada, kai darbuotojas be papildomų paaiškinimų žino: kur eiti, ką pasiimti, kam padėti ir ko nedaryti“, – pabrėžė teisininkė.

7. Praktinių pratybų scenarijų

Bent kartą verta realiai patikrinti:

  • ar visi išgirdo pranešimą;
  • ar žino, kur eiti;
  • ar durys atrakintos;
  • ar koridoriai neužkrauti;
  • ar saugioje vietoje telpa žmonės;
  • ar aišku, kas rūpinasi lankytojais;
  • ar darbuotojai nepuola filmuoti, skambinti, blaškytis ir kelti papildomos rizikos.

„Geriausias testas labai paprastas:

jeigu vadovo tuo metu nebūtų įstaigoje, ar darbuotojai vis tiek žinotų, ką daryti?“, – patarė R.Joskaudienė.

8. Būtinųjų priemonių sąrašą

Įstaigoje verta turėti bent minimalias priemones:

  • pirmosios pagalbos rinkinį;
  • žibintuvėlį;
  • vandens;
  • telefonų įkrovimo galimybes;
  • darbuotojų ir atsakingų asmenų kontaktų sąrašą;
  • informaciją apie artimiausias priedangas;
  • pagalbos reikalingų asmenų sąrašą, jeigu tokie duomenys tvarkomi teisėtai ir tik būtina apimtimi.

„Oro pavojaus metu darbdavio prioritetas yra ne darbo proceso tęstinumas, o žmonių sauga“, – apibendrino teisininkė.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą