Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pagrindinis naminių gyvūnų viešbučių ir auklių konkurentas – giminės ir draugai

Šuo ir katė atostogauja
123rf.com nuotr. / Šuo ir katė atostogauja
Šaltinis: 15min
0
A A

Kačių ir šunų savininkams ilgesnės išvykos ar kelionės dažnai tampa galvos skausmu – kur palikti augintinį? Draugai, kaimynai ar specialūs viešbučiai? Gyvūnų priežiūra užsiimantys žmonės sako, kad kuo toliau, tuo dažniau lietuviai kreipiasi į juos. Tačiau pripažįsta – artimieji ir giminės dar vis išlieka pagrindiniai konkurentai.

Gyvūnų augintojai tikrai sutiks, kad suplanavus atostogas iškart kyla didžiulis galvos skausmas – tai kur palikti mylimą gyvūną? Pirmiausiai, matyt, kreipiamasi į gimines ir artimuosius, kad šie ateitų ir paglobotų katę ar šunį. Tačiau, ką daryti, jei visi jie užsiėmę arba niekuo nepasitikite? Čia į pagalbą atkeliauja laikinos gyvūnų priežiūros paslaugas teikiantys žmonės.

Internetiniame puslapyje gyvunuviesbuciai.lt skelbiama, kad įstaigų, kuriose galima palikti augintinį, Lietuvoje yra 28. Daugelyje jų kainos svyruoja apie 10 eurų už parą, tačiau viskas priklauso nuo augintinio, jo dydžio ir poreikių.

Susipažinkite: miela trumpų plaukų britė vardu Mikka ????

A post shared by Kačių Auklės Vilniuje (@catnanny.lt) on

Keliauja po namus prižiūrėti kates

Vienas jų, Vilniuje kačių auklės paslaugas siūlantis Lukas Bajorūnas pasakojo, kad šia veikla užsiima visai neseniai – nuo šių metų kovo. Mintis siūlyti tokią paslaugą kilo iš asmeninės patirties ir geriau pažinus pačius augintinius. Jis 15min pasakojo, kad katė yra toks gyvūnas, kuriam vietos pokyčiai sukelia daug streso, todėl vaikinas kartu su žmona Dovile už 10 eurų per parą ateina pas užsakovus į namus, kur pažaidžia, pamaitina ir pasirūpina kate.

„Aš pats turiu katę, ir būdavo taip, kad pats neturėdavau, kam ją palikti. Tada šovė mintis pasidomėti, ar yra tokios kačių auklės, kurios ateina į namus ir pasirūpina, nes pats negalėčiau išvežti jos į gyvūnų viešbutį. Kad katės nestresuotų perkeltos į kitą vietą, mes ateiname į namus. Pastebėjau, kad užsienyje tokia paslauga egzistuoja, o Lietuvoje – ne. Tad kodėl man nepabandžius užpildyti rinkos?“, – kalbėjo L.Bajorūnas.

Paklausus, ar besikreipiantys žmonės pasitiki juo, vaikinas sakė, kad taip, tačiau užsakovus kartu apsaugo ir pasirašyta sutartis. L.Bajorūno teigimu, jų veikla nuo valytojų skiriasi tik paslaugos rūšimi, todėl žmonės savo namų raktus duoda per daug neįtarinėdami.

„Dažnai žmonės paprašo tiesiog draugų ar kaimynų. Bet draugai būna užsiėmę, visi turi savo reikalų. Arba draugų nepatogu prašyti, o kaimynų nepažįsti, nepasitiki... Ir tada esame mes. Mes atliekame panašią paslaugą, kaip namų valytojai, auklės, kurie ateina į namus ir atlieka savo paslaugas.

Viena klientė sakė, kad kaip tik ji norėjo žmogaus, kuris nebūtų draugas ar kaimynas, nes aniems viskas labai įdomu, apžiūrinėja daiktus, jaučiasi labai drąsiai. O dėl mūsų... Jiems jokio skirtumo, jeigu žmogus iš gatvės ateis ir pažiūrės į jų nuotrauką ant sienos“, – 15min sakė jis.

Katėms reikia dėmesio

Kaip dažnai tenka keliauti į kitų žmonių butus ar namus? L.Bajorūnas pasakojo, kad įvairiai – viskas priklauso nuo katės ir šeimininko. Pavyzdžiui, jei katė serga diabetu ir jai reikia suleisti insulino du kartus per dieną – reikia ateiti tiek, kiek reikia. Tačiau yra ir tokių kačių, kurios nemėgsta svetimų žmonių, todėl šeimininkai prašo ateiti pakeisti maistą ir išvalyti tualetą kas antrą dieną.

Susipažinkite: miela trumpų plaukų britė vardu Mikka ????

A post shared by Kačių Auklės Vilniuje (@catnanny.lt) on

Anot kačių aukliaus, norint užsiimti tokia veikla vien asmeninės patirties nepakaktų – reikia daug skaityti, domėtis, kaip prižiūrėti, nuraminti gyvūną.

„Kai kurie žmonės galvoja, kad vaikai užaugs savaime ir skiria tik 7 minutes per dieną, duoda pavalgyti, išveda į mokyklą ir tegul jie sau ten gyvena. Bet vaikus reikia auklėti, taip pat ir kates. Kai įsigijom savo katę, domėjausi, aiškinausi, ką reikia daryti, kad užauginčiau gerą katę. Gal tai ir sužadino idėją užsiimti katėmis. Teko daug domėtis, skaityti, žiūrėti, ką žmonės kalba ir mano paties katė auksinė išaugo. Galima tas kates išauklėti, bet reikia su jomis užsiimti ir skirti laiko“, – pasakojo jis.

L.Bajorūnas tikina, kad jo siūloma paslauga paklausi – kuo toliau, tuo daugiau klientų sulaukia. Tačiau kol kas žmonės dar „uostosi“, užsisako kelioms dienoms, pavyzdžiui, išvažiuodami į komandiruotę, ir stebi, ar pasiteisina.

„Žmonės dar iš pradžių tikrinasi, pabando kelias dienas, kaip viskas atrodo, po to išvažiuoja savaitei ar dviem, kai reikės. Žmonės dar tik uostosi, bet manau, kad vėliau bus daug geriau. Dažnai būna, kad išvažiuoja ne atostogoms, bet darbo reikalais. Būna, kad darbo dienomis kažkur būna. Gal net taip dažniau negu atostogoms“, – teigė jis.

Hobis tapo verslu

Šiek tiek kitokiu modeliu veikia Povilas ir Silvija Butkevičiai, kurie Kaune įkūrė „Šunų darželį“. Jau ketvirtą sezoną šeima pas save į namus priima šunis, kol jų šeimininkai išvykę ir ilsisi. Mintis užsiimti tokiu verslu jiems taip pat kilo iš asmeninės patirties.

„Pradžioje buvo daugiau kaip hobis. Draugams padėjome, o po to viskas prasidėjo, nes tiesiog buvo įdomu būti su šunimis, daugiau susipažinti“, – P.Butkevičius.

Asmeninio archyvo nuotr./Povilas ir Silvija Butkevičiai
Asmeninio archyvo nuotr./Povilas ir Silvija Butkevičiai

Povilas antrina Lukui, kad vien asmeninės praktikos prižiūrint kelis šunis neužtenka – reikia turėti didesnį žinių bagažą. Dėl šio priežasties vyras baigė Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrą, kur įgijo gyvūnų priežiūros specialybę. Tačiau jis vis dėlto pripažįsta – kad ir kiek žinių turi, tik per praktiką mokosi, kaip reikia elgtis su gyvūnais.

„Kai pradėjome viską, patys turėjome du šunis ir patirtis buvo juos auginant tokia pat, kaip ir visų kitų. Bet laikui bėgant ėmė stigti žinių, nes šunų yra įvairių ir reikia žinoti, ką daryti, kad jie nesusipeštų, draugautų. Mokslai papildė žinių bagažą, bet daugiausiai būna iš praktikos. Pirmi metai buvo šiek tiek duobėti, buvo incidentų, ir susipyko tie šunys. Bet iš to mokėmės, tai buvo pirmieji eksperimentai“, – prisiminė pašnekovas.

Pasak jo, pirmais metais jie buvo įrengę voljerus, tačiau pagailus šunų, įsileido į namus. Dabar Butkevičių name prižiūrimi šunys bėgioja visur, tik ne miegamajame.

„Kai pradėjome verslą, turėjome voljerus. Apsižiūrėjau aplinkui, visi taip daro, vadinasi – taip turi būti. Bet po metų panaikinome, nes pasidarė gaila tų šunų – jie graužia tas duris, loja. Žinoma, uždarius šunis voljere juos nesunku prižiūrėti, bet išardžiau visus ir dabar jie gyvena su mumis“, – teigė P.Butkevičius.

Nepriima visų norinčių

Pasak P.Butkevičiaus, nors jie niekur nesireklamuoja ir apie jų paslaugas sužino iš rekomendacijų, paklausa vis didėja.

„Šią vasarą reikia rezervuotis mažiausiai savaitę iš anksto, kad būtų vietos. Taip pat esame apriboję šunų skaičių, kad galėtume susitvarkyti, normaliai gyventi ir nepervargti. Šiaip poreikis yra didesnis nei mūsų galimybės. Dažnai tenka atsiprašyti, kad nėra vietų. Kaip juokiuosi, didžiausi mūsų konkurentai – giminės ir artimieji. Dažniausiai taip ir sprendžia: ar pas draugus palikti, ar pas mus“, – kalbėjo jis.

P.Butkevičiaus teigimu, dažniausiai žmonės savo šunis palieka išvažiuodami atostogauti, bet būna ir kitokių progų.

„Būna įvairių progų: dėl laidotuvių, kai kurie atveža, nes išvažiavus į darbus, siaučia ir negali vienų palikti. Kiti išvažiuoja į sanatoriją ir mums palieka. Visos tos progos, kai reikia kažkur ilgiau išvykti, bet dažniausiai atostogos“, – sakė jis.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 3 Viešbutis Šuo Katė
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką