Beveik šimtmetį skaičiuojanti metalo gamybos įmonė, gaminanti nerūdijančio plieno talpas maisto. farmacijos ir kitoms pramonės šakoms, bei didelę dalį produkcijos eksportuojanti į Skandinaviją ir kitas Europos šalis, šiandien planuoja ne tik gamybą, bet ir formuoja personalo gaires – net keleriems metams į priekį.
„Žmogus pats sau ruošia darbo vietą“
Pasak bendrovės „Astra“ vykdančiosios direktorės Onos Tutlienės, per vienus mokslo metus „Astra“ paruošia vidutiniškai penkis-šešis praktikantus/pameistrius – būsimus suvirintojus ir techninių specialybių darbuotojus.
„Mes ruošiame plačiau ir sudėtingiau nei numato programa – kasdien mokome brėžinių skaitymo, atliekame praktinius virinimo pavyzdžius. Jaunimas pamato realią gamybą: sudėtingus įrenginius, kokybės kontrolę, supranta, kad kiekviena suvirinta siūlė gali būti atsekama iki konkretaus darbuotojo“, – sako O. Tutlienė.
Įmonėje personalo kaita siekia vos 6–7 proc. – rodiklis, kuris gamybos sektoriuje laikomas itin žemu. Tai, anot vadovės, lemia aiškus planavimas, laiku mokami atlyginimai ir per dešimtmečius susiformavusios darbo tradicijos.
„Mes skaičiuojame, kas po kelerių metų išeis į pensiją, kiek žmonių reikės. Todėl jaunimą priimame iš anksto – iš profesinių mokyklų, kolegijų, universitetų. Pameistrystė leidžia žmogui pačiam pasiruošti savo darbo vietą“, – pabrėžia ji.
Praktikos/pameistrystės metu jaunuoliai gamykloje dirba keturias dienas per savaitę, o penktąją lankosi mokymosi įstaigoje, kur gilinasi į teoriją. Prasidėjus pameistrystės programai jaunuolių įgūdžiai įvertinami komisijos pagal dešimties balų sistemą, o po kelių mėnesių pažanga tikrinama iš naujo.
„Būna, kad pradžioje nemoka net brėžinių skaityti. Bet mokymams įmonės viduje skiriame didelį dėmesį ir rezultatai matosi“, – pasakoja vadovė.
Anot O.Tutlienės, didžioji dalis pameistrių lieka dirbti. Kai kurių planus pakoreguoja gyvenimas: šeimyninės aplinkybės ar šaukimai į karo tarnybą. Pasitaiko ir sugrįžtančių – išbandę savo jėgas kitur jaunuoliai įvertina, kad gamykloje jiems aiškiau, stabiliau ir profesionaliau.
Realūs įgūdžiai vietoje abstrakčios teorijos
Gamybos meistras Antanas Matulionis, įmonėje dirbantis nuo 1980-ųjų, su pameistrystės programoje dalyvaujančiu jaunimu dirba pastaruosius kelerius metus. Pameistrystę jis vertina kaip vieną prasmingiausių pokyčių.
„2023–2024 metų laida buvo ypač gera – žingeidūs vaikinai, norintys mokytis. Vienas jų, Ugnius, laimėjo kaip geriausias mokinys Geriausio pameistrio ir mokinio konkurse. Iš minėtos laidos, iš šešių pameistrių keturi liko dirbti, du jau įgijo gretutines specialybes ir sėkmingai darbuojasi toliau“, – pasakoja meistras.
Per 2022–2025 metus pameistrystės programoje bendrovėje „Astra“ dalyvavo apie 20 jaunuolių. Įmonė pati organizuoja suvirintojų atestacijas, o mokymo procesą derina prie realios gamybos poreikių.
„Net jei pradžioje rezultatai neaukšti, po dvejų ar trejų metų jaunimas jau gali virinti vamzdynus. Svarbiausia – kantrybė ir nuoseklus darbas“, – sako A. Matulionis.
Pameistriai supažindinami su visais procesais – nuo darbų saugos ir suvirinimo technologijų iki kokybės plano, ultragarsinių, rentgeno ar magnetinių patikrų. A.Matulionis tobulėjimo procese juos lydi kaip mentorius. Pats prisimena kadaise, vos pradėjęs dirbti įmonėje, turėjęs puikų mokytoją, tad ir dabar jaučia pareigą jaunimui suteikti geriausia, ką sukaupė – žinias.
„Jei sekasi – paskatiname papildomai finansiškai, jei nesiseka – apie tai žinome tik mes dviese. Mano principas paprastas: nebijokit klausti, bijokit tik vieno – nenorėti tobulėti“, – pabrėžia meistras.
Abipusė nauda
Pasak O. Tutlienės, pameistrystė leidžia įmonei atsirinkti motyvuotus žmones ir investuoti tik į tuos, kurie iš tiesų nori dirbti techninį darbą. Jaunimas tuo metu gauna ne tik pažymėjimus, bet ir realią profesinę patirtį, kurios dažnai pasigenda baigę studijas.
„Ne vienas sako – čia išmokau daugiau nei universitete. Teorija yra teorija, bet kai laikai brėžinį rankose ir matai, kaip jis virsta realiu gaminiu – viskas stoja į vietas“, – teigia vadovė.
Be to, dalis pameistrių įgyja gretutines specialybes – tampa šaltkalviais-suvirintojais, išmoksta dirbti lazerinėmis staklėmis ar kitais sudėtingais įrengimais. Tai didina jų vertę darbo rinkoje, o įmonei leidžia turėti universalesnius darbuotojus.
„Netiesa, kad jaunimas dirba blogai. Jei žmogus nori – galimybių yra. Mes matome potencialą, padedame augti ir patys tuo džiaugiamės“, – apibendrina O. Tutlienė.
Investicija, kuri atsiperka
Bendrovės „Astra“ patirtis rodo, kad pameistrystė – ne formalus projektas, o ilgalaikė strategija. Ji padeda išspręsti specialistų trūkumo problemą, mažina darbuotojų kaitą ir kuria stiprią, lojalia komandą. Jauniems žmonėms tai – galimybė nuo pirmos dienos būti realios komandos ir gamybos proceso dalimi, įgyti paklausią profesiją ir užsitikrinti stabilų darbą.
Modelis paprastas, bet veiksmingas: įmonė investuoja laiką ir žinias, jaunimas – motyvaciją ir pastangas. Rezultatas – abipusė nauda ir tvari ateitis tiek verslui, tiek naujajai specialistų kartai.
Nuo ko pradėti, norint įdarbinti pameistrius?
Pirmasis žingsnis – kreiptis į profesinio mokymo įstaigą, nes pameistrystė yra profesinio mokymo dalis. Čia teikiamos konsultacijos dėl mokymo programų, darbdavių ir viso pameistrystės proceso, taip pat aktyviai ieškoma bendradarbiavimo su darbdaviais galimybių. Svarbiausia – nebijoti klausti ir domėtis galimybėmis.
Daugiau informacijos apie pameistrystę ir galimybes skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste
Projektas „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
