Į redakciją parašęs skaitytojas tvirtino, kad iš pradžių nesuprato, kodėl į jo elektroninio pašto dėžutę plaukia laiškai iš nepriklausomų elektros tiekėjų, kol vieno laiško pabaigoje rado tokį prierašą: „Šis laiškas buvo išsiųstas todėl, kad ESO pateikė nepriklausomiems elektros tiekėjams Jūsų duomenis elektros tiekimo pasiūlymams teikti“.
„Kaip?! Be mano sutikimo ir leidimo ESO perdavė mano duomenis tretiesiems asmenims?! Ir ne tik kontaktinę informaciją, bet ir informaciją apie mano elektros suvartojimą. Tai galimai grubus duomenų apsaugos pažeidimas ir masinis duomenų nutekinimas tretiems asmenims“, – piktinosi į redakciją parašęs skaitytojas.
Susisiekęs su ESO vyras išgirdo, kad įmonė atsiuntė apie tai informuojantį laišką ir klientas turėjo galimybę uždrausti teikti savo duomenis. To nepadarius laikoma, kad sutikimas perduoti duomenis nepriklausomiems elektros tiekėjams, gautas.
Artėjant gruodžio 18 dienai, pašto dėžutė išvis užsikiš nuo jų šlamšto.
„Bet palaukime, galbūt aš elektroninio pašto dėžutę tikrinuosi kartą per pusę metų, galbūt to laiško iš viso negavau, galbūt jis nukeliavo į brukalų aplanką (angl. spam) ir t. t. Variantų gali būti dešimtys, kodėl aš negalėjau uždrausti teikti mano duomenis. Jau nekalbu apie pensininkus, kuriems, net ir gavus informaciją, gali būti sunku tai uždrausti. Remiantis protingumo kriterijais, turėtų būti atvirkštinis variantas: jeigu aš neatsakau į laišką, tai reiškia kaip draudimą teikti mano duomenis, o ne atvirkščiai“, – tvirtino vyras.
Jis stebėjosi, kad šiais laikais įmonės gali siųsti brukalus žmonėms.
„Ir ne po vieną laišką, o masiškai. O artėjant gruodžio 18 dienai, pašto dėžutė išvis užsikiš nuo jų šlamšto“, – prognozavo vyras.
Leidžia įstatymas
ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas 15min tvirtino, kad jokio pažeidimo nėra – pareigą ESO perduoti vartotojų duomenis nepriklausomiems tiekėjams apibrėžia Elektros energetikos įstatymas. Jis taip pat numato ir teisę nepriklausomiems tiekėjams gautus duomenis naudoti pasiūlymų vartotojams teikimui dėl elektros energijos tiekimo sutarčių sudarymo.
Tokia nuostata siekiama užtikrinti efektyvų elektros rinkos liberalizavimo procesą ir konkurenciją tarp nepriklausomų tiekėjų.
ESO pažymi, kad perdavė duomenis tų nepriklausomų tiekėjų nepasirinkusių vartotojų, kurie iki 2021 rugsėjo 1 d. nepateikė nesutikimo dėl jų asmens duomenų (objekto adresas, savininko kontaktai, vienerių metų objekto vartojimo istorija) perdavimo.
Tą patį nurodo ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, pabrėžusi, kad buitinių vartotojų, kurie ESO neišreiškė nesutikimo dėl jų asmens duomenų perdavimo, duomenys yra perduodami nepriklausomiems tiekėjams Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka, o ne asmens sutikimo pagrindu.
„Nepriklausomi tiekėjai gautus asmens duomenis naudoja elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties sudarymo su buitiniu vartotoju tikslais. Todėl jeigu buitinis vartotojas neatsako į ESO gautą laišką, tai nereiškia savaime draudimo, kad jo asmens duomenys nebūtų perduoti nepriklausomiems tiekėjams. ESO neperduotų konkrečių asmens duomenų nepriklausomiems tiekėjams tik tuo atveju, jei yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas“, – 15min aiškino Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisės skyriaus patarėja Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.
Pasak jos, duomenų subjekto sutikimas yra viena iš galimų asmens duomenų teikimo sąlygų, tačiau asmens duomenys gali būti teikiami remiantis ir kitomis teisėtomis asmens duomenų tvarkymo sąlygomis: jei duomenų subjektas yra viena iš sutarties šalių ar tokius duomenis būtina tvarkyti, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė.
Būtina konkurencijai užtikrinti
ESO ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijai pritarė ir teisininkai. Teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Irma Kirklytė 15min tvirtino, kad jokio pažeidimo nėra, o nepriklausomi tiekėjai gautus vartotojų duomenis turi teisę tvarkyti tiek, kiek to reikia pasiūlymui dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties su vartotoju sudarymo pateikti, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesius po elektros energijos tiekimo nutraukimo datos.
Teisininkų vertinimu, tokia tvarka būtina, kad visiems tiekėjams būtų sudarytos vienodos sąlygos. Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asicijuotoji partnerė Miglė Petkevičienė 15min teigia, kad priešingu atveju visų vartotojų duomenis turėtų tik vienas tiekėjas.
„Tokios įstatymo nuostatos tikslas yra racionalus ir pagrįstas – šiuo metu vyksta elektros rinkos liberalizacija, elektros vartotojai turi teisę pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, tad mūsų duomenys jiems yra reikalingi, kad jie mus galėtų atitinkamai pasiekti ir pateikti konkurencingą pasiūlymą.
Priešingu atveju, jei mūsų duomenis nepriklausomi tiekėjai turėtų susirinkti patys, elektros rinkos liberalizacija būtų tik regimybė, o ne realus reiškinys, kadangi iki šiol visi mūsų duomenys, elektros suvartojimo istorija ir kt. buvo žinomi tik vienam tiekėjui. Tad tik jis geriausiai galėtų atliepti mūsų poreikius, o ir teisę su mumis komunikuoti tiesiogiai kaip su ligšioliniais savo klientais turėtų tik šis konkretus tiekėjas, ir jokia reali konkurencija dėl vartotojų neįvyktų“, – aiškino teisininkė.
Atsisakyti bandė, bet nepavyko
ESO pažymi, kad siekiant užtikrinti vartotojų teises ir duomenų apsaugą, įstatymas numato galimybę kiekvienam vartotojui pateikti nesutikimą dėl duomenų perdavimo nepriklausomiems tiekėjams tiek iki jų perdavimo, tiek po jo.
„Elektros rinkos liberalizavimo procese duomenys tvarkomi vadovaujantis ne vartotojo sutikimo, o įstatyme nustatyto įpareigojimo pagrindu – tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė“, – teigia P.Kalmantas.
Tiek ESO, tiek inspekcija pažymi, kad Elektros energetikos įstatymas taip pat vartotojui suteikia galimybę, kai vartotojo duomenys yra perduoti nepriklausomam tiekėjui, apie savo nesutikimą tvarkyti duomenis informuoti konkretų nepriklausomą tiekėją arba tais atvejais, kai vartotojas nesutinka, kad nepriklausomiems tiekėjams perduoti duomenys būtų tvarkomi visų nepriklausomų tiekėjų, apie tokį nesutikimą informuoti ESO.
Nesutikimas dėl duomenų perdavimo nepriklausomiems tiekėjams gali būti pateiktas adresu nesutikimai.eso.lt. ESO nurodo, kad tokiu atveju kliento duomenys bus pašalinti iš nepriklausomiems tiekėjams teikiamų sąrašų (kurie yra nuolatos atnaujinami), o nepriklausomi tiekėjai nebegalės šių duomenų naudoti pasiūlymų vartotojams teikimui. Tuo atveju gyventojui teks pačiam kreiptis į norimą tiekėją, siekiant gauti pasiūlymą.
Ragina rašyti skundą
Tačiau 15min skaitytojas tvirtino, kad realybėje tai neveikia. Jis pasakojo per pokalbį su ESO griežtai uždraudęs teikti kitiems savo duomenis – ESO tai pažymėjo savo sistemoje ir garantavo, kad daugiau laiškų nebeateis.
„Bet šiandien ir vėl gavau du laiškus“, – piktinosi skaitytojas.
Tokiu atveju, nurodo Duomenų apsaugos inspekcija, galima rašyti skundą.
„Jei vartotojui išreiškus nesutikimą jo asmens duomenys būtų tvarkomi toliau, vartotojas, kaip duomenų subjektas, gali kreiptis su skundu į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją arba teismą“, – paaiškina R.Sinkevičiūtė-Šečkuvienė
Inspekcija už BDAR pažeidimus gali imtis šių taisomųjų veiksmų (priklausomai nuo konkretaus atvejo aplinkybių): įspėti, pareikšti papeikimą, teikti nurodymus, apriboti arba uždrausti duomenų tvarkymą, skirti administracinę baudą.
Į antrąjį etapą patenkantys vartotojai tai padaryti turi iki šių metų gruodžio 18 dienos, o gyventojai, sunaudojantys iki 1000 kWh per metus ir patenkantys į trečiąjį etapą, sprendimą priimti turės iki 2022 m. gruodžio 18 dienos. Pasiūlymų vartotojai gali sulaukti iš septynių įmonių, prekiaujančių elektros energija.
