Be to, kūrybingas profesorius piktinasi inertiškomis mokslo įstaigomis, ne padedančiomis, o labiau gąsdinančiomis verslą. Todėl neapsikentęs sovietines tradicijas tęsiančiais universitetais jis pats pasuko į verslą.
„Žodis „mokslas“ neretai pramonę gąsdina, nes akademinės bendruomenės turi kitą misiją, jos negali ar labai retai gali pramonei pasiūlyti išbaigtą gaminį. Aš ėjau į inžinerinių paslaugų sferą todėl, kad prieš ateidamas, apie 30 metų, dirbau mokslinių tyrimų laboratorijos vadovu, katedros vedėju, prorektoriumi mokslo reikalams ir man šita veikla buvo ir dabar yra artima“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo ritmu“ kalbėjo profesorius.
J.Gecevičius daugiau nei prieš 20 metų Kaune įkūrė inžinerinių paslaugų įmonę, kuri kitoms įmonėms padeda automatizuoti gamybą. Pasak profesoriaus, įvairiose pramonės šakose poreikis inovacijoms yra skirtingas, tačiau svarbiausia įmonėms pasiūlyti naudą nešantį sprendimą. Šis kriterijus, pasak jo, ir leidžia įmonei būti inžinerinių paslaugų rinkoje.
Profesorius taip pat pabrėžia, kad neretai lietuviškoms technologijoms prasibrauti trukdo klaidingas manymas, kad vokiška inžinerija yra nepralenkiama.
Esmine problema, stabdančia Lietuvos pramonės modernizaciją ir ypač mažesnių gamybos verslų plėtrą, J.Gecevičius laiko pernelyg griežtą bankų politiką, dėl kurios paskolos nesuteikiamos bent kiek rizikingesniems projektams.
„Labai gajus manymas, kad visa tai, ką siūlo lietuviai, yra ženkliai kukliau, nei daro žymios pasaulio kompanijos. Mums šitą manymą pavyko paneigti vienu gražiu darbu – pavyko padaryti Vokietijos koncerno „Siemens“ užsakymu didelę galingą robotizuotą liniją, kuri pas juos dirba ketverius metus“, – kalbėjo J.Gecevičius.
Profesorius įsitikinęs, kad automatizacija tiesiog būtina srautinei gamybai, pavyzdžiui, švedų baldų milžinei IKEA, – antraip įmonės ilgai neišsilaikys rinkoje. Tačiau esmine problema, stabdančia Lietuvos pramonės modernizaciją ir ypač mažesnių gamybos verslų plėtrą, J.Gecevičius laiko pernelyg griežtą bankų politiką, dėl kurios paskolos nesuteikiamos bent kiek rizikingesniems projektams.
„Pagrindine prielaida gauti finansinį kreditą yra nekilojamojo turto, kuris yra likvidus, ir kurį užstatęs banke verslininkas gali gauti paskolą, turėjimas.“
