Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 2d. 18:54

Paveldo gaminius neįgaliųjų rankomis kurianti Kauno įstaiga spiriama lauk iš patalpų

Irenos Serapinienės valdoma įmonė susidūrė su nesklandumais Kaune 15min tema
Asmeninio albumo nuotr. / Irenos Serapinienės valdoma įmonė susidūrė su nesklandumais Kaune

Pernai Metų kaunietės rinkimuose dalyvavusi Irena Serapinienė vos tvardo ašaras. Jos prieš 25-erius metus įkurtai odos prekių gamybos įmonei iškilo pavojus. Nors 2008 m. su savivaldybe pasirašyta patalpų panaudos sutartis galioja iki 2028 m., dabartinė miesto valdžia veja lauk. Iš pelenų verslininkės lėšomis prikeltas patalpas nutarta parduoti. Savivaldybė teisinasi pasikeitusiais įstatymais.

S.Dariaus ir S.Girėno g. 24-uoju numeriu pažymėtose odos dirbtuvėse verda darbas – moterys rankomis kuria rankines, kuriomis nesibodi puoštis ir japonės. Vieną rankinę pagaminti trunka dvi ar tris dienas.

VšĮ „Amatų ir menų centras Nauja sirena“ yra įdarbinęs net 9 neįgalius asmenis, kurių darbingumas siekia 30–40 proc. Jauniausiajam – 25-eri, vyriausia darbuotoja gimusi 1945 m. Šiose dirbtuvėse iš lietuviškos natūralios odos kuriami ir tautinio paveldo produktai – autentiškos naginės bei odiniai kapšiukai. Pati Irena turi tautinio paveldo produkto meistro sertifikatą. Pati ji lietuviams atpažįstama iš įvairiausių mūsų šalyje vykstančių mugių.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Irenos Serapinienės darbuotojų kuriamos naginės
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Irenos Serapinienės darbuotojų kuriamos naginės

„Vienetai tokių įmonių Lietuvoje. Studentai praktiką dirbtuvėse atlieka, vykdomi edukaciniai užsiėmimai. Daugiau nei dešimtmetį puoselėjame ryšius su Japonija. Pirmoji ambasadorė Lietuvoje net puošėsi mūsų kurta rankine. Esame įrašyti į Japonijos turizmo katalogą, dalyvavome mugėse šioje tolimojoje šalyje. Didžiulis įdirbis.

Išmesti mus iš šių patalpų, tai tas pats, kas nužudyti mane. Mažų mažiausiai infarktas ištiks. Dirbtuvės – veiklos širdis. Kaip gali kas vykti be širdies? Kai pagalvoju, kiek čia lėšų ir laiko įdėta – kiek galėjau savo vaikams pasakų vietoj to prisekti“, – demonstruodama kūrinius, emocingai kalbėjo I.Serapinienė.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Irenos Serapinienės kurta rankine pasipuošė Japonijos ambasadorė Lietuvoje
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Irenos Serapinienės kurta rankine pasipuošė Japonijos ambasadorė Lietuvoje

Tris vaikus auginanti (jau kurį laiką ji yra vieniša mama) pašnekovė papasakojo, kaip sunkiai jai sekėsi darbo paieškos. Moteris jautėsi atsidūrusi socialinėje atskirtyje. Tuomet ir sumąstė įkurti savo įmonę, sutelkti aplink save taip pat besijaučiančius. I.Serapinienės vykdomoje veikloje savo vietą atrado ir pastoti norinčios moterys, ir vienišos mamos, ir tie, kurie nejuda be ramentų pagalbos ar serga nepagydoma liga. Visi tie, kuriems daugelis darbdavių užtrenkia duris.

„Dirba šiandien pas mus jaunuolis, kurį kasdien ištinka epilepsijos priepuoliai. Sako, kad ateina į dirbtuves kaip į šventę, jam čia labai patinka. Vilniuje turiu galeriją. Joje darbuojasi neįgali moteris, kuriai buvo atlikta klubo keitimo operacija. Ji į darbą eina su ramentais. Kiek verslininkų šiais laikais priima į darbą žmones su ramentais?“ – retorinį klausimą uždavė įstaigos vadovė.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Irenos Serapinienės valdoma įmonė susidūrė su nesklandumais Kaune
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Irenos Serapinienės valdoma įmonė susidūrė su nesklandumais Kaune

Prikėlė avarinės būklės patalpas

2008 m. I.Serapinienės įstaiga su Kauno miesto savivaldybe sudarė patalpų S.Dariaus ir S.Girėno g. 24 panaudos sutartį. Jos galiojimas buvo numatytas iki 2028 m.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Patalpos buvo avarinės būklės
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Patalpos buvo avarinės būklės

„Minėtas patalpas iš savivaldybės gavome avarinės būklės. Suderinę visus leidimus, atlikome patalpų kapitalinį remontą. Investavome 95 871,73 euro įmonės ir valstybės biudžeto lėšų. Vien vėdinimo aparatas kainavo 17 tūkst. litų.

Kartu su Kauno teritorine darbo birža steigėme vietas neįgaliesiems. Pastatas atgijo. Iki renovacijos, t.y. 2009 m., jo rinkos vertė buvo 63 tūkst. litų (18 246,06 euro). Šiandien, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastato vidutinė rinkos vertė siekia beveik 40 tūkst. eurų. Taigi įstaiga savo lėšomis ne tik renovavo pastatą, pagerino jo būklę, tačiau ir žymiai padidino jo vertę, tokiu būdu suteikdama naudos pačiai savivaldybei. Tai daryta žinant, kad jomis bus galima naudotis iki 2028 m. Padidėjus turto vertei, buvo numatomas 20-ies metų panaudos terminas“, – patalpų istoriją ėmė pasakoti Irena.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Pastatas, įmonei investavus dideles lėšas
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Pastatas, įmonei investavus dideles lėšas

Be to, 2016 m. rugpjūčio 16 d. tarp Lietuvos darbo biržos ir įstaigos buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią įmonė, steigdama darbo vietą neįgaliam asmeniui, įsipareigojo panaudoti 8154,25 eurų nuosavų lėšų ir 13 390,81 eurų valstybės pagalbos lėšų, įdarbinti neįgalų asmenį ir darbo vietą išlaikyti ne trumpiau kaip 36 mėn. Tad, anot I.Serapinienės, šiuo metu vis dar galioja įsipareigojimai ir Lietuvos užimtumo tarnybai.

Nutarta nutraukti panaudos sutartį

Tačiau sklandžiai besiklosčiusią veiklą kaip žaibas iš giedro dangaus perskrodė 2017 m. vasarį iš Kauno miesto savivaldybės gautas raštas, kuriuo pasiūlyta patalpų panaudos sutartį nutraukti savo noru – minėtos patalpos įtrauktos į privatizuojamų objektų sąrašą.

„Kreipėmės į miesto savivaldybę, prašydami atsižvelgti į investuotų lėšų kiekį ir kad tai yra pagrindinė įmonės veiklos vieta, pagrindinės dirbtuvės, pritaikytos neįgaliųjų poreikiams. Pridėjome Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą apie mūsų veiklą, bendradarbiavimo sutartį su Valakupių reabilitacijos centru. Deja, miesto taryba šį prašymą atmetė, minėtos patalpos bet kuriuo metu gali būti parduotos viešame aukcione.

Kreipiausi visur, kur tik įmanoma, tačiau atsakymų, kam to reikia, taip ir negavau. Neįgalieji išvaromi į gatvę. Ne vienas klausė, ar žadu duoti miesto valdžią į teismą. Bet čia juk padorumo klausimai. Ar galima paduoti savivaldybę į teismą dėl nepadorumo? Su Vilniaus valdžia jokių problemų nekilo“, – emocijas liejo I.Serapinienė.

Paklausta, kokios gi sutarties nutraukimo sąlygos nurodytos pačioje 2008 m. sutartyje, Irena pacitavo: „<...> jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių nurodytas turtas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos gavėjui“.

„Kam jos gali labiau pasitarnauti nei tokiai socialinei veiklai? Juk padeda spręsti dvi svarbias problemas – nedarbo lygį bei neįgaliųjų integraciją. Logikos nėra. Tai veikla, reikalinga ir miestui, ir Lietuvai“, – tikino I.Serapinienė ir atskleidė, kad yra sudaryta ir žemės panaudos sutartis, kuri galioja tol, kol nesibaigia patalpų panaudos sutartis.

Vadovė: „Tai moralinis ir materialinis sužlugdymas“

Kategoriškai prieš iškraustymą pasisakė ir dirbtuvėje plušusios moterys. Viena papasakojo savo istoriją, kaip susirgusi nebegalėjo rasti darbo, o Irena ja patikėjo. Įmonėje moteris dirba jau 8-erius metus. Kita tikino krisianti kryžiumi, bet patalpų neatiduosianti.

„Kur eiti? Valytoja dirbti? Pas konkurentus tikrai neisiu. Garbės ir orumo reikalas. Man patinka darbuotis su oda“, – kalbėjo karingai nusiteikusi įstaigos darbuotoja.

Paklausta, ką darys, jei vis dėlto teks išsikraustyti, verslininkė I.Serapinienė atsakė nežinanti: „Bankrutuosiu. Ne, pirmiausia ištiks infarktas. Tai moralinis ir materialinis sužlugdymas. Emocinė tragedija. Mano, mano šeimos ir neįgalių darbuotojų. Kurie patikėjo, kad turi darbą, turi ateitį. Tai didžiulė diskriminacija iš savivaldybės pusės – prieš neįgaliuosius, prieš moters verslą, prieš smulkųjį tautinio paveldo verslą, prieš kūrybinį verslą. Kai tiek sudedi į vieną vietą ir ją iš tavęs atima, kurtis kitoje vietoje nebesinori.

Jokių galimybių persikraustyti. O ir pati savivaldybė nieko nesiūlė. Net ir kompensuoti investicijų nežada. Sutartyje yra punktas, palankus savivaldybei. Keista, nes tai, ką, pvz., ministerija investuoja į socialinę įmonę, po trejų metų tampa įmonės nuosavybe. Tai kaip tai? Savivaldybė per landas sutartyje užvaldys įstaigos turtą?“

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Irena Serapinienė
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Irena Serapinienė

Ministerija kištis nenori, bet užklausą išsiuntė

Situaciją 15min pakomentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patikinusi, kad VšĮ „Amatų ir menų centras Nauja sirena“ kreipėsi į juos ir išdėstė susirūpinimą dėl Kauno miesto savivaldybės siūlymo nutraukti patalpų panaudos sutartį. Ministerija kreipėsi į Kauno valdžią, prašydama, priimant savarankiškus sprendimus, atkreipti dėmesį į vieną svarbiausių nacionalinių tikslų – neįgaliųjų užimtumo didinimą.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Užimtumo tarnybos subsidija darbo vietai įsteigti buvo pasinaudota įkuriant vieną darbo vietą. Ši darbo vieta pagal susitarimą turi būti išsaugota iki 2019 m. gruodžio 7 d. Tačiau ji yra mobili, tad sutarties įsipareigojimų vykdymas niekaip nėra susietas su patalpomis, kurios yra įsikūrusios adresu Dariaus ir Girėno g. 24.

„Ministerija negali tiesiogiai įsiterpti į „Naujos sirenos“ ir Kauno miesto savivaldybės sutartinius santykius – nesutarimai turėtų būti sprendžiami remiantis Lietuvos įstatymais. Atsakymo iš savivaldybės dar nesame sulaukę“, – 15min teigė Eglė Samoškaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja viešiesiems ryšiams.

Savivaldybė: ateityje turto panaudos nebeliks

Komentarą pateikė ir Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas. Kokia gi ta skuba, kad netikėtai prireikė sėkmingai socialinės įmonės valdomų patalpų?

„Savivaldybė, valdydama nekilnojamąjį turtą, vadovaujasi tiek teisės aktais, tiek įvairiomis Valstybės kontrolės rekomendacijomis. Išleistose 2018 m. sausį rekomenduojama maksimaliai apriboti nekilnojamojo turto panaudos galimybes ir ateityje atsisakyti turto panaudos.

Rekomenduojama maksimaliai apriboti nekilnojamojo turto panaudos galimybes ir ateityje atsisakyti turto panaudos.

Miesto žinioje esantys pastatai, kaip ir bet kuris kitas turtas, priklauso visiems kauniečiams, todėl savivaldybės administracija jaučia atsakomybę jį valdyti racionaliai, skaidriai ir efektyviai. Jis turi būti naudojamas tik savivaldybės funkcijoms atlikti, gali būti išnuomotas, o už nuomą gautos lėšos panaudotos miesto viešosioms funkcijoms finansuoti. Kitu atveju turtas parduodamas viešojo aukciono būdu“, – patikino D.Valiukas.

Anot Kauno valdžios atstovo, 2015 m. pasikeitęs reglamentavimas numato, kad ilgalaikis materialusis turtas nurodytiems subjektams, tarp jų ir socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims, gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Be to, panaudos gavėjas savo ruožtu įsipareigoja skirti savo lėšas nekilnojamojo turto priežiūrai bei remontui. Drauge visuomet galiojo įstatyminė nuostata, kad už panaudai perduoto turto pagerinimą nėra atlyginama. Tokia nuostata įrašyta ir su VšĮ „Amatų ir menų centras Nauja sirena“ sudarytoje panaudos sutartyje.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Irenos Serapinienės valdoma įmonė susidūrė su nesklandumais Kaune
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Irenos Serapinienės valdoma įmonė susidūrė su nesklandumais Kaune

Siūlė sudaryti nuomos sutartį

D.Valiukas užsiminė ir apie pasiūlytą nuomos sutartį.

„Dar 2017 m. liepą įstaigai pasiūlėme pasirašyti nuomos sutartį. Suprantant ir vertinant jos vykdomą socialinę misiją, preliminari nuomos kaina buvo numatyta itin lengvatinėmis sąlygomis ir siekė vos 150 eurų už visą pastatą. Toks įkainis įstaigos netenkino.

Viešai prieinamais duomenis, VšĮ „Amatų ir menų centras Nauja Sirena“ užsiima ta pačia veikla ir yra vadovaujama tos pačios vadovės, kaip ir UAB „Sirena VS“, kuri gamina aukštos kokybės odos gaminius, valdo elektroninę parduotuvę, patalpas Kauno centre bei Vilniaus senamiestyje. Jose įsikūrusios prekybos galerijos-salonai. Todėl, mūsų nuomone, esant šioms aplinkybėms, siūlytas nuomos įkainis buvo adekvatus ir teisingas įmonei, kuri naudojasi savivaldybės patalpomis pakankamai lengvatinėmis sąlygomis, nors vysto komercinę veiklą“, – pabrėžė D.Valiukas.

Panaudos sutartyje, jo teigimu, taip pat konkrečiai išdėstytos sąlygos, susijusios su turto privatizavimu: sutartis galioja iki nustatyto termino, bet ne ilgiau kaip iki šio turto privatizavimo. Panaudos gavėją savivaldybė apie tai privalo informuoti raštu ne vėliau kaip prieš du mėnesius.

„Šiuo atveju nuo informavimo dienos praėję jau beveik dveji metai. Taigi, nuo 2008-ųjų savivaldybės turtu neatlygintinai besinaudojanti įstaiga visuomet žinojo apie galimą turto pardavimą ir galėjo iš anksto planuoti savo veiklą. Be jokios abejonės, ta pati įstaiga galės būti visavertė dalyvė, įsigyjant šį objektą viešame aukcione. Juolab kad patalpos šiandien kaip tik pritaikytos būtent šios organizacijos veiklai.

Kol kas turtas dar nėra įvertintas ir iki šiol nebuvo pardavinėjamas. Į privatizuojamų objektų sąrašą jis įtrauktas 2017 metais“, – atskleidė valdininkas ir pažadėjo, kad savivaldybė atsakingai užtikrins, jog įstaigos sutartis su Užimtumo tarnyba būtų įgyvendinta, tad iki to laiko turtas nebus parduodamas.

Nuomos sutartyje įžvelgė klastą

Paklausta, kodėl nesutiko su savivaldybės pasiūlyta nuomos sutartimi, I.Serapinienė atsakė svarsčiusi jos sudarymą, tačiau galiausiai įžvelgusi klastą.

Kol kas turtas dar nėra įvertintas ir iki šiol nebuvo pardavinėjamas.

„Prašiau į patalpų nuomos sutartį įtraukti informaciją apie įmonės investuotas lėšas. Neįtraukiant šios informacijos, aš būčiau tapusi eiliniu nuomininku. Naujoje nuomos sutartyje jau buvo įtraukti santykiai su trečiaisiais asmenimis, o tai taip pat kėlė pagrįstų įtarimų, kad siūloma nauja nuomos sutartis yra tik masalas nutraukti galiojančią ir visas esmines aplinkybes apsprendžiančią panaudos sutartį. Mano pasiūlytas papildymas apie investuotas įmonės lėšas buvo atmestas.

Galiojanti ir Registrų centre užregistruota panaudos sutartis ir yra didžiausias garantas, sprendžiant klausimą teisme dėl jos galiojimo ir investuotų lėšų dydžio. Buvo bandoma, siūlant nuomos sutartį, pasiekti, kad aš nutraukčiau galiojančią panaudos sutartį savo noru. Būtų padidinę tą nuomą, o ir tie įtraukti santykiai su trečiaisiais asmenimis...“, – galimą scenarijų išdėstė verslininkė.

Lygiai prieš metus 15min rašė apie toje pačioje S.Dariaus ir S.Girėno g., priešais „Naujos sirenos“ pastatą, veikusį Istorinės technikos muziejų. Ketverius metus vertingus eksponatus savomis lėšomis visuomenei eksponavę kauniečiai taip pat jautėsi valdžios vejami lauk iš savivaldybei priklausiusių patalpų. „Būsimoji Europos kultūros sostinė, o uždaromi privatūs muziejai. Kauno valdžia mato tik pinigus“, – tuomet nusivylęs 15min teigė muziejaus įkūrėjas Ramūnas Kardelis.

Iš pradžių naudojęsi patalpomis panaudos sutarties pagrindu, nuo pernai metų sausio 1 dienos muziejaus įkūrėjai buvo priversti Kauno miesto savivaldybei imti ir mokėti nedidelį nuomos mokestį. Nuomos sutartis buvo terminuota – iki 2018 metų gegužės 30 d., tačiau ją žadėta pratęsti. Galiausiai viskas ėmė ir apsivertė aukštyn kojomis – likus keletui savaičių iki nuomos sutarties pabaigos, Kauno valdžia pranešė atsisakanti ankstesnio susitarimo. Nuspręsta skelbti viešąjį konkursą ir patalpas išnuomoti už kur kas didesnę kainą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką